Šiame straipsnyje aptariami dujų kamino įrengimo reikalavimai, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir gerosiomis praktikomis. Straipsnis skirtas tiek specialistams, tiek namų savininkams, planuojantiems įsirengti dujinį šildymą.
Įvadas
Dujinių katilų naudojimas šildymui yra populiarus dėl jų efektyvumo, patogumo ir draugiškumo aplinkai. Svarbus dujinio katilo sistemos elementas yra kaminas, kuris užtikrina saugų ir efektyvų degimo produktų pašalinimą. Tinkamas kamino įrengimas yra būtinas siekiant užtikrinti ne tik efektyvų šildymą, bet ir saugumą.
Teisiniai Pagrindai ir Standartai
Dujų kamino įrengimo reikalavimai Lietuvoje yra reglamentuojami įvairiais teisės aktais, įskaitant:
- Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą.
- Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą "Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų".
- Lietuvos standartą LST EN 1775 (taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų dujų sistemas, kurių darbinis slėgis yra didesnis kaip 1 bar, bet neviršija 5 bar).
- Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.
- Dujinį kurą deginančių prietaisų techninį reglamentą.
Šie teisės aktai nustato bendruosius ir specialiuosius reikalavimus dujų sistemoms ir jų įrengimui, įskaitant reikalavimus dujų kaminams.
Bendrieji Reikalavimai Dujų Sistemoms
Svarbu, kad dujų sistemos ir jų dalys pastatuose būtų tokios kokybės, taip įrengtos ir su tokia įranga, kad naudojant pagal paskirtį patikimai ir saugiai veiktų. Jeigu planuojant įrengti dujų sistemas pastatuose nenumatoma atlikti jokių kitų statybos darbų arba numatoma atlikti tik statinio paprastojo remonto darbus, tokiu atveju rengiamas paprastojo remonto projektas arba paprastojo remonto aprašas.
Projektuojant, įrengiant, pertvarkant pastatų dujų sistemas turi būti laikomasi teisės aktų, Taisyklių reikalavimų ir dujinių prietaisų gamintojo nurodymų. Pastatų ir patalpų dujų sistemų projektai turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatas. Pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje.
Dujotiekio Įrengimo Reikalavimai
Pastato dujotiekis, įskaitant jo jungtis, uždarymo įtaisus, reguliavimo, saugos bei matavimo priemones, turi būti sandarus, tokios kokybės, taip įrengtas ir su tokia įranga, jog būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Dujotiekiai ir jų dangos turi nekelti pastatui gaisro pavojaus, jų paviršiai turi būti tokie, jog kilus gaisrui nekiltų sprogimo grėsmė.
Naudojami vamzdžiai, uždarymo įtaisai, jungtys, medžiagos turi turėti gamintojų pateiktus atitikties sertifikatus ir (ar) jų kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas. Būtina ir pakankama sąlyga juos naudoti yra „CE“ ženklas. Dujinius prietaisus leidžiama jungti tam skirtomis lanksčiosiomis jungtimis. Parenkant lanksčiąsias jungtis, būtina įvertinti dujų rūšį, slėgį ir temperatūrą. Lanksčiosios jungtys turi būti naudojamos tik tos rūšies dujoms, kurioms jas numatė gamintojas.
Dujų Skaitiklių Įrengimas
Dujų skaitikliai turi būti įrengti visoms vartotojų dujų sistemoms. Dujų skaitikliai turi būti skirti tos rūšies (šeimos) ir eksploatacinio slėgio dujoms, kurioms skaitiklius numatė gamintojas. Dujų skaitiklio matavimo intervalas turi aprėpti visą galimą vartotojo dujinių prietaisų ar dujinių technologinių įrenginių dujų debito matavimą.
Vartotojams, turintiems įrengtus dujinius prietaisus, kurių bendra vardinė galia ne didesnė kaip 35 kW, o eksploatacinis gamtinių dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 30 mbar, leidžiama neįrengti elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso, jeigu dujų skaitiklis įrengiamas apšildomoje patalpoje ir apšildomoje patalpoje įrengto dujotiekio ilgis iki skaitiklio ne trumpesnis kaip 2,5 metro.
Dujų skaitikliai turi būti įrengiami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir taip, kad būtų apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, vibracijos, dujų srauto pulsacijos, galinčių sukelti gedimus arba pakenkti jų veikimo teisingumui, ir būtų nesudėtinga nuskaityti jų rodmenis.
Buitiniams dujų vartotojams dujų skaitikliai įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų vėdinamose spintelėse lauke (ant pastato sienos arba ties privačios valdos riba). Spintelėse turi būti įrengtas langelis. Patalpos turi būti sausos, vėdinamos ir lengvai prieinamos. Dujų skaitikliai įrengiami taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų techninę būklę, rodmenis ir prireikus skaitiklius pakeisti. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų laiptinėse dujų skaitikliai montuojami atvirai arba nišose vėdinamose spintelėse su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis. Spintelės apačia turi būti ne žemiau kaip 0,8 m nuo grindų iki spintelės apačios.
Dujotiekio Tiesimas
Projektuojant pastato dujų sistemas turi būti atsižvelgiama į numatomo tiesti dujotiekio suderinamumą su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Dujotiekio ir kitų toje pačioje sienų ir lubų zonoje terpių vamzdynai turi būti tiesiami taip, kad būtų pasiektas tiesių linijų, lygiagretus ir kiek įmanoma nesikertantis vienų su kitais įrengimas. Dujotiekis turi būti montuojamas vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų paviršiumi. Dujotiekis turi būti kiek galima trumpesnis, su mažiausiu jungčių skaičiumi. Dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų.
Jei gamtinių dujų dujotiekis tiesiamas ant bendrų atramų kartu su kitais vamzdynais, jį reikia įrengti aukščiausiai, o suskystintų naftos dujų - žemiausiai. Paprastai dujotiekis turi būti tiesiamas tiesiogiai į patalpas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai ar dujiniai technologiniai įrenginiai. Esant būtinybei, tranzitinį dujotiekį leidžiama tiesti visose patalpose, išskyrus nurodytus draudimus.
Atstumas nuo atvirai tiesiamo dujotiekio iki statybinių konstrukcijų (sienų, pertvarų, perdangų), kitų vamzdžių arba įrenginių turi būti toks, kad būtų galima lengvai prieiti, dujotiekį montuoti, remontuoti ir prižiūrėti. Dujotiekis neturi būti tiesiamas per pastato vėdinimo angas, langus bei duris.
Dujotiekis, kertantis pastato statybines konstrukcijas (sienas, pertvaras, perdangas), pastato inžinerinių sistemų šachtas ar kanalus, turi būti apsaugotas dėklais. Dėklai turi būti pagaminti iš dujoms nepralaidžių, ne žemesnės kaip A2 degumo klasės ir korozijai atsparių statybos produktų arba turi būti apsaugoti nuo korozijos. Dėklo ilgis turi būti lygus konstrukcijos storiui, o dėklas, kertantis perdangas, turi išsikišti ne mažiau kaip 3 cm virš perdangos (grindų) paviršiaus. Dėkluose dujotiekis turi būti be jungčių. Statinio konstrukcijų vietos, pro kurias eina dujotiekis, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių reikalavimų. Angos priešgaisrinėse užtvarose, skirtos dujotiekiui tiesti, turi būti užsandarintos priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal priešgaisrinei užtvarai nustatytus atsparumo ugniai reikalavimus, naudojant specialiai šiai inžinerinei komunikacijai skirtas sandarinimo sistemas.
Dujotiekių negalima naudoti nei kaip atskirų, nei kaip sudėtinių elektros įrenginių apsauginių ar eksploatacinių įžemiklių ar apsauginių laidininkų.
Priklausomai nuo jų mechaninio tvirtumo (atsparumo tempimui), dujotiekiai prie pastato konstrukcinių dalių turi būti pritvirtinti laikikliais. Laikančiosios dujotiekių laikiklių dalys turi būti pagamintos iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Horizontalių dujotiekių rekomenduojami tvirtinimo atstumai pateikti Taisyklių 4 priede.
Tiesti dujotiekius paslėptai leidžiama vėdinamose pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Oro įleidimo ir išėjimo angos turi būti ne mažesnės kaip 10 cm2. Nišos ir kanalai gali būti uždengti tokio dydžio lengvai nuimamais skydais, kad galima būtų dujotiekį prižiūrėti ir išmontuoti. Pakabinamose lubose, po visu dujotiekiu, įrengiamos nuimamos vėdinimo grotelės.
Leidžiama tiesti požeminį dujotiekį tiesiai į gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų rūsius arba šių pastatų pirmajame aukšte dujofikuojamas patalpas (kai pastatas neturi rūsio (pusrūsio), jei gamtinių dujų slėgis ne didesnis kaip 50 mbar. Tokie požeminiai dujotiekiai ir jų įtaisai turi būti tam pritaikyti ir atitikti jiems taikomus saugos reikalavimus.
Plieniniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, juos suvirinant. Variniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, kapiliariškai juos sulituojant, suvirinant lydomuoju suvirinimu arba jungiant apspaudžiamomis jungtimis. Apspaudžiamos jungtys naudojamos tik atvirai tiesiamiems dujotiekiams.
Saugos Priemonės
Aktyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės įrengiamos už įvadinio uždarymo įtaiso arba dujų slėgio reguliavimo įrenginio ar dujų slėgio reguliavimo įtaiso iki pastato sienos arba pastato viduje, tik dujotiekiui kirtus pastato sieną.
Pasyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės taikomos prieš dujų skaitiklius ar pačių skaitiklių prijungimo apsaugai.
Nuo pastato įvadinio uždarymo įtaiso prijungimo vietos iki uždarymo įtaiso prieš dujų skaitiklį pastato viduje prijungimo vietos išardomas dujotiekio jungtis įrengti draudžiama.
Leidžiama sujungti dujų prapūtimo vamzdžius tų dujotiekių, kuriuose yra vienodo slėgio dujos. Leidžiama neįrengti prapūtimo vamzdžių, jei dujotiekio sąlyginis skersmuo ne didesnis kaip 32 mm (imtinai).
Prapūtimo vamzdžiai turi būti įžeminti ir išvesti į lauką tokiose vietose, kur užtikrinamos saugios dujų sklaidos sąlygos (ne žemiau kaip 4 m nuo žemės paviršiaus) ir ne žemiau kaip 1 m virš pastato stogo (karnizo).
Apsauga nuo Korozijos
Dujotiekiai nuo išorinių požeminių plieninių dujotiekių turi būti atskirti izoliuojančiomis jungtimis. Apsaugos nuo korozijos būdai turi būti parinkti atsižvelgiant į vamzdžių medžiagą, jų tiesimo bei eksploatavimo sąlygas. Užtinkuotai (užbetonuotai) tiesiami dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo korozijos.
Jeigu dujotiekis tiesiamas koroziją keliančiose statybinėse medžiagose arba agresyvioje aplinkoje, jis turi būti apsaugotas nuo korozijos pagal požeminiams dujotiekiams keliamus reikalavimus.
Dujinių Prietaisų Įrengimo Reikalavimai
Dujiniai prietaisai, patenkantys į Dujinį kurą deginančių prietaisų techninio reglamento taikymo sritį, privalo atitikti Reglamente nustatytus esminius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus bei paženklinti „CE“ ženklu ir kitais Reglamente nurodytais užrašais.
Įrengiant dujinius prietaisus, reikia naudotis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytais konkrečiais dujinių prietaiso įrengimo (montavimo) reikalavimais.
Parduodami, įrengiami, pradedami naudoti dujiniai prietaisai turi būti suderinti ir atitikti šalyje ar konkretaus vartotojo naudojamų dujų parametrus (Wobbe indeksą, dujų slėgį, dujų rūšį (šeimą). Šie parametrai turi būti nurodyti pastato dujų sistemos projekte. Šalyje naudojami dujiniai prietaisai, naudojantys gamtines dujas, turi būti suderinti 2-os šeimos, H (aukšto kaloringumo) grupės, G20 tipo gamtinėms dujoms.
Įrengiant dujinius prietaisus rūsiuose, cokoliniuose aukštuose, negyvenamuosiuose pastatuose, gyvenamųjų pastatų butuose ar kitose patalpose didesnės nei 35 kW vardinės galios (išskyrus vieno buto gyvenamuosius pastatus), turi būti įrengta patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas. Patalpų garsinė uždujinimo signalizacija turi suveikti (garso signalu įspėti apie patalpoje atsiradusias dujas), kai dujų kiekis patalpoje viršija nustatytą normą.
Kaminų ir Ventiliacijos Sistemų Reikalavimai
Patalpoje, kurioje naudojami katilai, turi būti įrengta ventiliacijos sistema. Kaminų ir ventiliacijų, kuriais dūmai išvedami iš dujų įrenginių veikiant natūraliai traukai, pjūvis turi būti atitinkamai apskaičiuotas.
Kaminų ir ventiliacijos sistemose turi būti įrengtos atitinkamai pravalos arba apžiūros angos, sandariai uždaromos durelėmis. Ventiliuojamų patalpų sujungimui su vertikalia ventiliacija gali būti naudojami horizontalūs iki 2 m ilgio vamzdžiai.
Vamzdžiai turi būti montuojami vertikaliai. Leidžiamas nukrypimas nuo vertikalios padėties 30°. Atitinkamam teritoriniam valstybiniam administracijos organui leidus, galima montuoti iki 45° pavirusį vamzdį, jei alkūnėse bus įrengtos apžiūros angos, sandariai uždaromos durelėmis.
Kaminų išėjimo angos turi būti prieinamos kaminkrėčiams ir priežiūros darbuotojams. Kaminai išorinėse pastatų sienose ir kaminai iš lauko pusės turi būti apšiltinti.
Kaminas turi būti išvesti virš stogo tokiu aukščiu, koks užtikrintų nepertraukiamą trauką.
Patalpoje, kurioje naudojami katilai, turi būti neuždaroma oro pūtimo anga, kurios paviršius ne mažesnis kaip 200 cm2. Jos apatinis kraštas turi būti ne aukščiau kaip 30 cm virš grindų paviršiaus.
Esminiai Reikalavimai Lauko ir Vidaus Dujotiekiui (nuo 2019 m.)
Lauko dujotiekiui keliami reikalavimai:
- Tinklas projektuojamas 1 m atstumu nuo namo ir medžių, su dėklu atstumas iki 0,5 m.
- Dujotiekis sklype įgilinamas 0,6-1,0 m.
- Dujotiekio apsaugos zona po 1 m nuo ašies, tad rekomenduotina tinklą projektuoti 1 m atstumu nuo kaimyninių sklypų, kitu atveju reikia gauti sklypų savininkų sutikimus.
- Įvadas (čiaupas ant pastato sienos) projektuojamas 0,2 m atstumu į šonus nuo langų ir durų.
- Jei dujofikuojama patalpa I-me aukšte - galima projektuoti lankstų požemininį įvadą į pirmo aukšto patalpas.
- Jei dujofikuojama patalpa rūsyje - galima projektuoti tiesų požemininį įvadą į rūsio patalpas.
Vidaus dujotiekiui keliami reikalavimai:
- Dujiniai prietaisai įrengiami patalpose ne mažesnėse nei 7,5 m3 tūrio.
- Patalpos aukštis 2,2 m, katilo vietoje ne mažiau kaip 2,0 m.
- Patalpoje turi būti varstomas langas arba langas su orlaide ir durimis į lauką.
- Lango angos plotas ne mažiaus kaip 5 proc. patalpos tūrio (jis skaičiuojamas kai tūris iki 20 m3, jei jis didesnis užtenka - 1 m2).
- Patalpoje turi būti kanalas dūmų šalinimui ir natūraliam vėdinimui.
- Kai nėra atskirų kanalų, vėdinimui gali būti parinkti kiti sprendimai, o kaminas įrengiamas per sieną.
- Vėdinimas gali būti ir mechaninis.
- Vėdinimo gali išvis nebūti, bet taikomi papildomi reikalavimai.
- Dujiniai prietaisai patalpose su rekuperacine sistema neįrengiami!
Atmosferiniai ir Kondensaciniai Katilai: Kaminų Skirtumai
Atmosferinio Dujinio Katilo Kaminai
Atmosferiniai dujiniai katilai yra senesnio tipo šildymo įrenginiai, kurių veikimui būtini tinkamai sumontuoti kaminai, užtikrinantys efektyvų degimo procesą ir tinkamą išmetamųjų dujų išvedimą į atmosferą.
Atmosferinio dujinio katilo kamino svarba:
- Tinkamas išmetimas: kaminas atsakingas už išmetamųjų dujų nukreipimą į atmosferą. Jis turi būti tinkamai sumontuotas, kad išmetamosios dujos būtų veiksmingai pašalinamos ir nepatektų į patalpas. Tai užtikrina sveiką gyvenamųjų patalpų aplinką ir saugumą.
- Dūmų ištraukimas: kaminas užtikrina efektyvią dūmų trauką iš katilo, nukreipiant juos į atmosferą. Tai padeda išlaikyti tinkamą degimo procesą ir užtikrina, kad dūmai neišplistų į namus.
- Kaminų aukštis: atmosferinio dujinio katilo kaminas turi būti pakankamai aukštas, kad išmetamosios dujos būtų tinkamai ištrauktos ir nepatektų į aplinkinius pastatus.
Tinkamai parinktas kaminas dujiniam katilui - tai investicija į saugų ir stabilų šildymo sistemos darbą. Modernūs dūmtraukiai suprojektuoti taip, kad užtikrintų optimalią trauką, atsparumą kondensatui ir ilgaamžiškumą net esant sudėtingoms oro sąlygoms. Rinkdamiesi kokybiškus kaminus dujiniams katilams, išvengiate dažnų gedimų, korozijos ir papildomų remonto išlaidų ateityje. Tai ypač svarbu naudotojams, kurie siekia ilgametės eksploatacijos, mažesnių sąskaitų ir ramybės žinant, kad šildymo sistema atitinka visus saugos reikalavimus.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar galima naują kaminą prijungti prie seno dūmtraukio? Kai kuriais atvejais galima įdėti naują įdėklą į esamą plytinį kaminą, tačiau būtina įvertinti jo būklę, skersmenį ir atitikimą katilo reikalavimams.
Kuo skiriasi koaksialinis kaminas nuo įprasto dūmtraukio? Koaksialiniai kaminai turi dvigubą vamzdį: vidiniu vamzdžiu šalinami degimo produktai, o tarp vamzdžių patenka degimui reikalingas oras iš lauko.
Ar kondensaciniai katilai gali būti prijungti prie bet kokio kamino? Ne. Kondensaciniai katilai generuoja daug kondensato ir žemesnės temperatūros dūmus, todėl būtini specialūs, kondensatui atsparūs kaminai.
Kaip dažnai reikia tikrinti ir valyti kaminą dujiniam katilui? Rekomenduojama profilaktinę patikrą atlikti bent kartą per metus prieš šildymo sezoną.