Vainikinių arterijų liga (dar žinoma kaip „išeminė širdies liga” arba „koronarinė širdies liga”) vis dar yra pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. Daugelis ūminių širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių (pvz., miokardo infarktas, staigi mirtis dėl širdies ligų) įvyksta anksčiau jokių simptomų neturintiems asmenims. Todėl ankstyva diagnostika ir prevencija yra itin svarbios.
Kalcio kiekio vainikinėse kraujagyslėse tyrimas - tai neinvazinis tyrimo metodas, kuriuo nustatoma kardiovaskulinių įvykių rizika. Šis tyrimas rekomenduojamas simptomų nejaučiantiems vidutinės kardiovaskulinių įvykių rizikos pacientams bei mažos rizikos pacientams su šeimine kardiovaskulinių ligų anamneze. Tačiau tyrimas nėra visiškai patikimas kardiovaskulinių įvykių rizikos nustatymui, kadangi jo metu neįvertinamos nekalcifikuotos aterosklerozinės plokštelės.
Vilniaus Affidea klinikos kardiologas Petras Navickas pasakoja, jog Santariškių Affidea diagnostikos centre atliekamas vainikinių arterijų kalcio kiekio („kalcio indekso”) nustatymas su KT pagalba yra viena iš patvirtintų patikros priemonių, siekiant nustatyti asmenis, kuriems gresia nepageidaujamas širdies ir kraujagyslių sistemos įvykis. Gydytojas papildo, kad kardiologai visame pasaulyje rekomenduoja vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms atlikti vainikinių kraujagyslių kalcio įvertinimą kaip geriausią metodą būsimai vainikinių kraujagyslių rizikai įvertinti.
Kas yra vainikinių arterijų kalcio kiekio („kalcio indekso“) tyrimas?
Vainikinių arterijų kalcio indeksas (VAK) yra tyrimas, naudojamas įvertinti kalcio kiekį vainikinėse arterijose. Vainikinės arterijos yra kraujagyslės, aprūpinančios krauju širdį. Kalcio kaupimasis arterijose yra ankstyvas aterosklerozės, būklės, sukeliančios arterijų susiaurėjimą ir kietėjimą, požymis.
Pirmą kartą 1990 m. nustatytas Agatstono vainikinių arterijų kalcio įvertis yra stiprus kalcifikuotos vainikinių arterijų plokštelės žymuo, kuris patikimai įvertina bendrą vainikinių arterijų plokštelių naštą. Įrodyta, jog jis susijęs su vainikinių arterijų liga / aterosklerozinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Atliekant vainikinių arterijų vaizdinį tyrimą, naudojant kompiuterinę tomografiją, nustatomos kalcio nuosėdos vainikinėse arterijose, kurios supa širdį ir tiekia deguonies bei maistinių medžiagų prisotintą kraują širdies raumens ląstelėms. „Kalcio sankaupos šiose arterijose dažnai būna susijusios su ateroskleroze - dažna liga, dėl kurios susiaurėja ir sukietėja arterijos ir padidėja širdies priepuolio rizika“, - paaiškino gydytojas Howardas LeWine'as.
Kaip įvertinamas vainikinių arterijų kalcio kiekis?
Vainikinių arterijų kalcio įvertis nustatomas atliekant kompiuterinę tomografiją, kuri yra neinvazinė vaizdinimo metodika:
- Šio tyrimo metu nenaudojamas kontrastas.
- Nėra atliekama jokių punkcijų.
- Tyrimas visiškai neskausmingas.
Vainikinėse arterijose aptiktas kalcio kiekis paverčiamas kalcio įverčiu, kuris koreliuoja su aterosklerozės sunkumu. Naudojamas Agatstono balas, kuris apskaičiuojamas pagal nustatytą kalcifikacijos tankį ir plotą. Tuomet šis įvertis naudojamas aterosklerozės sunkumui apibūdinti.
Kalcio indekso interpretavimas
Kalcio indeksas, apskaičiuotas Agatstono vienetais, leidžia įvertinti aterosklerozės sunkumą ir kardiovaskulinę riziką:
- 0 - Kalcio nerasta, minimali kardiovaskulinė rizika.
- 1-10 - Minimali aterosklerozė, maža rizika.
- 11-100 - Lengva aterosklerozė, vidutinė rizika.
- 101-400 - Vidutinė aterosklerozė, vidutinė-didelė rizika.
- >400 - Didelė aterosklerozė, didelė rizika.
Vainikinių arterijų kalcio skenavimas kaip atrankinės patikros tyrimas
Pagrindinis vainikinių arterijų kalcio skenavimo privalumas - didelė neigiama prognostinė vertė, kuri leidžia 95-99 % tikslumu įrodyti, kad Jūsų vainikinėse arterijose nėra kalcifikuotų aterosklerotinių plokštelių.
Vainikinių arterijų kalcio indeksas yra patikima priemonė pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų pasekmių rizikai įvertinti bei yra ypač naudinga besimptomiams žmonėms planuojant gydymo planą pirminės prevencijos tikslais, t. y. prieš skiriant cholesterolio kiekį kraujyje reguliuojančius medikamentus (statinus) ir krešėjimo sistemą veikiantį gydymą (aspiriną).
Kalcio kiekio tyrimas taip pat dažniausiai atliekamas prieš vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą ir naudojamas skenavimo apimčiai patikslinti. Taikant abu šiuos tyrimo metodus, didėja apšvitos dozė, kuri siejama su vėžio išsivystymo rizika. Šiuo metu pradėjus taikyti apšvitos dozės mažinimo strategijas vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografijos metu gaunama apšvitos dozė, priklausomai nuo KT aparato techninių charakteristikų, gali būti ženkliai sumažinta ir tapti lygi ar net mažesnė nei gaunama kalcio kiekio tyrimo metu.
Ką daryti, jei nustatytas didelis kalcio kiekis?
Kai kalcis nusėda arterijose, jo ištirpdyti nebegalima. Tačiau galite sulėtinti tolesnį kraujagyslių kalkėjimą, vengdami rizikos veiksnių, kurie skatina nuosėdų formavimasį. Vadinasi, reikia palaikyti normalų kraujospūdį ir mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį.
„Tokiems žmonėms, kuriems nustatytas didelis koronarinio kalcio rodiklis, dauguma gydytojų rekomenduoja vartoti dideles statinų dozes, kad sumažintų „blogojo“ cholesterolio kiekį iki mažiau nei 70 mg/dl ar net mažiau nei 55 mg/dl. Norint pasiekti šį tikslą, gali tekti vartoti ir antrą cholesterolio kiekį mažinantį vaistą.
Cholesterolis. Kaip maitintis, norint jį sumažinti.
Kompleksinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas
Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro kardiologai ką tik paskelbė efektyviausią penkių tyrimų komplektą, kuris daug žmonių jau dabar gali būti prieinamas ir Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. Atliekama 12-os derivacijų elektrokardiograma, kompiuteriniu tomografu nustatomas kalcio indeksas vainikinėse arterijose, ištiriamos C-reaktyvaus baltymo, NT-pro BNP ir didelio jautrumo troponino T koncentracijos kraujyje.
JAV kardiologai tvirtina, kad jų atrinktas tyrimų penketukas leidžia tiksliau ir išsamiau numatyti širdies ligų pavojų net apie tai dar nieko neįtariantiems žmonėms. Nustatyta, kad jeigu visų minėtų tyrimų rezultatai neatitinka normos, pacientui susirgimo rizika per dešimtmetį išauga net 20 kartų.