Oro kokybė patalpose, kuriose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, turi didelę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai.
Tinkamas vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti gerą oro kokybę, pašalinti teršalus ir palaikyti optimalų drėgmės lygį. Tačiau, kokios yra oro kokybės higienos normos ir kaip užtikrinti tinkamą vėdinimą įvairiose patalpose?
Kodėl Svarbu Vėdinti Patalpas?
Iš aplinkos į namus plūsta augalų žiedadulkės, sporos, patenka įvairių mikroorganizmų.
Be gamtinės kilmės teršalų, pro langus patenka automobilių išmetamųjų dujų, dulkių, pramoninių teršalų, netgi radioaktyviųjų medžiagų. Taigi kartais atverti langą atrodo netgi pavojingiau, nei gyventi tvankiuose kambariuose, pasitikint vien vidaus vėdinimo sistema.
Gerai vėdinant patalpas palaikomas švarus ir grynas oras, pašalinami nemalonūs kvapai, dulkės, mikrobai bei virusai.
Kai kalbame apie gerai išvėdintą patalpą, turime omenyje ne tik švarų ir maloniai kvepiantį orą, bet ir jo gaivą, nulemiamą deguonies ir anglies dvideginio santykio aplinkoje.
Vertinant patalpų oro užterštumą, kaip pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija.
Jei šios medžiagos koncentracija yra didesnė negu 0,1 procentas, patalpoje yra ne tik anglies dvideginis, bet ir kiti žmogaus organizmo metaboliniai produktai (sieros vandenilis, amoniakas, indolas, lakiosios riebiosios rūgštys) bei mikroorganizmai ir virusai.
CO2 Kiekio Kontrolė Patalpose
Geriausiai žinomi CO2 šaltiniai yra kvėpavimas ir degimas.
Kurį laiką būnant nevėdinamoje patalpoje, CO2 kiekis palaipsniui didėja dėl žmonių iškvepiamų dujų.
Padidėjęs CO2 kiekis ore yra siejamas su nuovargiu, mieguistumu, apsunkintu susikaupimu ir galvos skausmu.
Kai CO2 koncentracija ore viršija 1000 ppm, patalpoje esantys žmonės pradeda skųstis mieguistumu.
CO2 lygiui pakilus iki 2000-5000 ppm, gali prasidėti galvos skausmas, padažnėti širdies plakimas ar prasidėti pykinimas.
Pravartu žinoti, kad lauke CO2 koncentracija siekia 350 ppm, o gerai vėdinamose patalpose nustatomas 400-700 ppm kiekis.
Rekomenduojama CO2 riba patalpose yra iki 1000 ppm, nors paprastai anglies dvideginio kiekis gyvenamuosiuose namuose neviršija 750 ppm.
Visuomenės sveikatos institucijos taip pat reglamentuoja leistiną CO2 normą - 1500 ppm, kurios negalima peržengti darbovietėse, švietimo ar kitose įstaigose.
Kaip kontroliuoti CO2 kiekį namuose?
Gerai žinomas, tačiau ne visada pats efektyviausias būdas sumažinti CO2 koncentraciją - pasirūpinti kambariniais augalais savo aplinkoje.
Augalai vykdo fotosintezę ir sunaudoja CO2 tam, kad pagamintų deguonį, taip gerindami oro kokybę.
Vis dėlto, efektyviau yra pasirūpinti tinkamu vėdinimu.
Kad namuose atsinaujintų oras, reikalingas vėdinimas su skersvėju arba vėdinimo sistema.
Naujos statybos būstuose pagal statybos techninį reglamentą (STR) privalomos vėdinimo sistemos, o energetiškai efektyvios sistemos su šilumogrąža reikalaujamos dėl aukštų pastatų energetinio efektyvumo standartų.
Taip yra todėl, nes vėdinimas skersvėju gali apsunkinti drėgmės ir temperatūros kontrolę patalpose.
Vietoje vėdinimo atvėrus langą naudojami rekuperatoriai, kurie ne tik užtikrina švarų orą, bet ir garso izoliaciją, reguliuoja drėgmės ir CO2 lygį patalpose bei efektyviai taupo šilumos energiją.
Oro Apykaita Patalpose
Kad anglies dvideginio koncentracija patalpose būtų normali, per valandą vienam žmogui reikia 50 kubinių metrų oro.
Kiek kartų per valandą oras turi keistis patalpose, priklauso nuo patalpos tūrio ir jame esančių žmonių skaičiaus.
Jei 25 kubinių metrų patalpoje gyvena du žmonės, jiems per valandą reikės 100 kubinių metrų oro.
Vadinasi, oras patalpoje per valandą turi pasikeisti 4 kartus.
Taip pagal patalpų tūrį ir jose esančių žmonių skaičių galima apytikriai paskaičiuoti reikiamą ventiliacijos galingumą.
Vėdinimo Sistemos
Skiriamos dvi vėdinimo sistemos: natūralusis ir dirbtinis vėdinimas.
Ventiliacijos tipo, sistemos pasirinkimas priklauso nuo patalpos paskirties.
Natūralus Vėdinimas
Natūraliai vėdinant oras cirkuliuoja pro atvertus langus, viršlangius, vėdinimo angas, duris bei įvairius langų, durų plyšelius.
Natūrali oro kaita vyksta dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia temperatūros skirtumai.
Kai patalpoje temperatūra didesnė negu lauke, šiltas oras kyla į viršų ir išeina pro vėdinimo angas arba langus.
Į apatinę kambario dalį oras skverbiasi iš lauko arba laiptinės.
Taip vyksta natūrali oro apykaita gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku.
Vasarą, kai patalpų oro temperatūra yra mažesnė negu lauke, apykaita vyksta atvirkščiu būdu.
Jei temperatūra lauke ir viduje tokia pati, patalpos natūraliai išsivėdina gerokai prasčiau.
Plačiai atvėrus langą, nors ir trumpam, patalpos išsivėdins daug geriau, negu visą dieną laikant atidarytą orlaidę.
Greičiausiai patalpos išvėdinamos sudarius skersvėjį (atidarius langus arba duris priešingose pusėse).
Dirbtinis Vėdinimas
Vėdinant patalpas dirbtinai naudojama mechaninė ventiliatorių galia.
Oras tiekiamas arba pašalinamas ventiliatoriais.
Tokio vėdinimo efektyvumas priklauso nuo ventiliatorių galingumo ir išdėstymo.
Dirbtinis vėdinimas gali būti tiekiamasis (oras tiekiamas) ir ištraukiamasis (oras ištraukiamas).
Pagal įrengimo vietą dirbtinis vėdinimas gali būti vietinis ir bendrasis.
Namuose, butuose dažniausiai rengiamas vietinis ištraukiamasis vėdinimas.
Oras ištraukiamas iš virtuvių, sanitarinių mazgų, vonių, skalbyklų.
Pašalinus užterštą orą šviežio patenka iš gretimų kambarių, iš aplinkos - pro plyšius ir langus.
Rekuperatorius - Efektyvus Patalpų Vėdinimo Sprendimas
Šiandien rekuperacinė sistema nėra jokia egzotika.
Skandinavijoje visuose būstuose yra privaloma vėdinimo sistema su rekuperacija.
Mechaninio vėdinimo sistema (su šilumos grąžinimu) paremta tuo, kad išeinantis iš patalpos oras sušildo iš lauko įeinantį orą.
Šis vėdinimo įrenginys užtikrina reikiamą gryno oro kiekį, palaiko tinkamą oro drėgmę, filtruoja ir pašalina alergenus.
Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad rekuperatorius gali grąžinti nuo 75 iki net 95 proc. iš patalpos išeinančios šilumos ir taip sumažinti išlaidas šviežio oro šildymui nuo 50 iki 80 proc.
Tikslus koeficientas priklauso nuo rekuperacinės sistemos galingumo ir modifikacijos.
Triukšmo izoliaciją lemia rekuperatorių korpusų medžiagiškumas. Kartais reikia papildomos izoliacinės medžiagos.
Filtrai išvalo orą ir palaiko palankią aplinką, šalina kvapus.
Priklausomai nuo vėdinamų patalpų dydžio bei paskirties galima rinktis plokštelinius arba rotacinius rekuperatorius.
Prieš pasirenkant rekuperatorių reikia įvertinti gamintojų pateikiamą informaciją apie rekuperatoriaus energijos suvartojimą.
Etiketėje yra nurodytas oro srautas ir triukšmo sklaidos lygis.
Vėdinimo sistema projektuojama kartu su visomis inžinerinėmis sistemomis.
Tiekiamo oro kiekis skaičiuojamas pagal oro užterštumą, patalpos dydį ir žmonių, kurie naudosis patalpa, skaičių.
Pasirinkti sprendimai turi būti patikimi, ilgaamžiai ir paprasti, todėl dar projektavimo stadijoje būtina įvertinti tinkamo oro drėgmės patalpoje išlaikymo lygį, kuris neturėtų viršyti 40-45 proc.
Jeigu patalpoje yra drėgmės kondensacijos atsiradimo tikimybė, turi būti numatytas kondensato suvedimo mechanizmas ir vieta.
Oras patalpose turėtų pasikeisti bent vieną kartą per valandą, pagal tai skaičiuojamas ortaikių pralaidumas.
Šiuo metu populiariausi ortakiai yra 75 mm skersmens, kurių oro pralaidumas - 20 kub.m/val.
Pastaraisiais metais vis dažniau naudojamos lankstaus plastiko ortakių sistemos (įrenginys, vamzdynai, triukšmo slopintuvai), t.y., vieno gamintojo sukomplektuota standartinė įranga arba suderinti keli komplektai.
Ortakiai dažniausiai išvedžiojami prie laikančiųjų konstrukcijų ir pertvarų, kartais - grindų.
Norint padidinti garso izoliaciją, ortakius montuokite konstrukcijų viduje.
Svarbiausia teisingai nustatyti rekuperatoriaus galingumą.
Tai galima padaryti patalpų tūrio skaičių dauginant iš oro kaitos per valandą skaičiaus.
Pavyzdžiui, 200 kvadratinių metrų namui reikės rekuperatoriaus, kurio galingumas yra 400-600 kubinių metrų.
Ortakiai montuojami kiekviename kambaryje (su tam tikromis išimtimis), tačiau būtinai virtuvėje ir vonioje.
Difuzoriai - į oro paėmimo ir ištraukimo angas montuojami oro skirstymo prietaisai.
Ortakiai iš kiekvieno kambario pravedami iki rekuperatoriaus.
Dažniausi Vidaus Oro Teršalai
Buto orą labai teršia atvira dujinės viryklės ugnis.
Jei namuose naudojama dujinė viryklė, gerai būtų įrengti galingą gartraukį, nuolat vėdinti kambarius.
Stiprūs kvapai, įvairūs cheminiai šveitikliai, plaukų lakas, dezodorantai taip pat teršia orą.
Mūsų namuose dulkės susidaro iš daugybės įvairiausių nereikalingų medžiagų.
Sintetiniai kilimai kuria elektrostatinį lauką ir traukia dulkes.
Užuolaidas geriausia rinktis medvilnines, kurias galima dažnai skalbti.
Higienos požiūriu geriausios grindys - medinės arba parketo.
Dažytos sienos geriau "kvėpuoja". Be to, jas galima plauti.
Patalpų Valymo Būdai
Gyvenamosiose patalpose žmogus praleidžia daugiau negu pusę gyvenimo, todėl jos turi būti kruopščiai prižiūrimos.
Dulkės šalinamos plaunant patalpas arba šluostant jas sudrėkinta šluoste.
Parketą arba lakuotas grindis galima valyti kartą per savaitę drėgnu skuduru.
Linoleumas, medinės dažytos grindys gali būti plaunamos kasdien, šiltu arba karštu vandeniu.
Dulkes reikia valyti ne tik nuo grindų ir baldų, bet ir nuo užuolaidų, radiatorių, gėlių lapų, sienų.
Kilimai ir kiliminės dangos valomi dulkių siurbliu.
Kartą per keletą mėnesių - drėgnu skuduru arba plaunamuoju dulkių siurbliu.
Ypač kruopščiai turi būti prižiūrima patalynė, nes joje veisiasi erkutės.
Oro Kokybės Higienos Normos
Optimalus higienos reikalavimai.
Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui.
Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos.
Tokia oro apykaita užtikrina tokias deguonies ir CO2 koncentracijas ore, kurie nekenkia nei žmogaus sveikatai, nei savijautai.
Minimalūs fiziologiniai reikalavimai.
Žinoma, kad reikiamą deguonies kiekį valandai žmogus gautu iš ~2 m³ oro.
Tačiau, tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui.
Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
Statybos Techninio Reglamento (STR) Reikalavimai
Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui.
Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemas, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui.
Faktiškai, ~18m³/h yra vidurkis tarp optimalios oro kokybės normos higienos požiūriu ir minimalios fiziologinės normos (kai pradeda trukti deguonies o nuo per didelės CO2 koncenracijos po kurio laiko pradeda skaudėti galva).
Ši, minimaliai leistina, norma naudojama taupumo sumetimais.
Oro Drėgnumo Palaikymas
Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras.
Kai drėgnumas pradeda viršyti 60%, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro.
Drabužiai ne džiūsta, o atvirkščiai - net sausi daiktai prigeria drėgmės.
Senos, grindys ir kiti daiktai - taip pat.
Padidėja pelėsio atsiradimo pavojus.
O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40% - irgi negerai.
Džiūsta gerklė bei oda, dėl kuo stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais.
Daiktai pradeda kibirkščiuoti, o tie kurie bijo perdžiovinimo - trūkinėti.
Lauke oro drėgnumas nėra pastovus.
Žiemą, kai temperatūra ~0ºC, lauko ore drėgmės yra vos 2g/m³, o šiltuoju laikotarpiu - gali siekti 10g/m³ (būtent tiek reikia turėti patalpoje, kad prie +22ºC drėgnumas neviršytų 60%).
Jei turite vėdinimo sistemą su rotacinių rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti.
O jei namo ventiliaciją atlieka plokštelinis rekuperatorius, kondicionierius ar kokios orlaides, tai, norint palaikyti optimalų oro drėgnumą, žiema oro kaitą teks stipriai pamažinti, dėl kuo nukentės oro švarumas.
Minimalus (Budintis) Ventiliacijos Režimas
Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį.
Nors tas kiekis yra niekingai mažas, jei patalpa visai nevėdinama, bėgant laikui joje gali susidaryti pavojinga vienokių ar kitokių kenksmingų medžiagų koncentracija.
Kad tuo išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Oro Paskirstymo Principai
Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo).
Suprantamą, kad tam tikrais momentais, kai žmonės susirinks tam tikroje patalpoje - realiai gausis, kad oro kokybė vos atitinka mažiausių medicininių reikalavimų - 10m³/h.
Apykaitą galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė.
Vėdinimo sistemos dalys
- Šviežias oras tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas.
- Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims.
- Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių).
- Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui.
- Filtrų klasė turi būti parinkta pagal poreikį konkrečių paskirčių vėdinimo sistemoms.
- Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemoms dažniausiai naudojamos šios filtrų klasės - G3, G4, F5, F7. Prieš pasirenkant filtrų klasę, svarbu numatyti, kuo ilgesnį efektyvaus naudojimo laikotarpį.
- Filtrai privalo būti valomi arba keičiami reguliariai, kai tik užsiteršia.
- Bypass oro apvedimo sklendė vasaros naktų vėsinimui - uždaro šilumokaitį atidarydama oro apėjimo kanalą, kad nevyktų šilumogrąža, t.y. kad nebūtų tiekiamas šiltas oras į patalpas kai to nereikia.
- Bypass naudojama vasaros naktimis, kai lauke vėsiau nei viduje.
- Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbiausios funkcijos - užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą.
- Rekuperatoriaus galingumas turi būti optimaliai parinktas pagal projektinius oro kiekius.
- Šilumokaitis - pagrindinis ir vienintelis komponentas, lemiantis šilumos sugrąžinimo kiekį.
- Renkantis rekuperatorių rekomenduojama pasirinkti kuo didesnį efektyvumo rodiklį turintį irenginį.
- Ventiliatoriai - pagrindinė įrenginio dalis, tiesiogiai įtakojanti elektros sąnaudas.
- Plačiausiai naudojami ventiliatoriai yra AC arba EC technologijos.
- Rekomenduojama rinktis rekuperatorius, kuriuose jau yra integruoti elektroninės komutacijos (EC) ventiliatoriai.
- Rekuperatoriaus triukšmo izoliacija - vienas svarbesnių įrenginio pasirinkimo faktorių.
- Filtrai - filtrus rekomenduojama rinktis pagal filtracijos poreikį.
- Rekuperatoriaus valdiklis - priklausomai nuo gamintojo, valdikliai gali būti įvairių tipų - integruoti įrenginyje, išoriniai montuojami patogioje valdymui vietoje, mechaniniai, mechaniniai su papildomais diodais, pranešančiai apie poreikį valyti filtrus, automatiniai ir kt.