Vaikų globos namai yra socialinės globos įstaigos, skirtos apgyvendinti ir globoti vaikus, likusius be tėvų globos, tiek trumpą, tiek ilgesnį laiką. Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų tyrimo metodika, finansavimo ypatumai, socialinių paslaugų administravimas ir socialinių vaidmenų suvokimas.
Vaikų globos namų finansavimas
Valstybėje nėra vieningos globos įstaigos finansavimo sistemos. Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, o savivaldybių globos namuose - nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Finansiniai ištekliai dažnai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti, nes nėra nustatyta vieningo piniginio „krepšelio“ vienam vaikui.
Audito metu nustatyta, kad vaikų globos namuose neskiriamos lėšos pastatų renovacijai ir patalpų remontui. Auditoriai pažymi, kad pagal dabartinę tvarką finansuojami patys vaikų globos namai, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Būtina įvesti „paslaugos krepšelį vaikui“ - tikslines lėšas, skirtas vaiko globai finansuoti, įskaitant darbuotojų atlyginimus, socialinį draudimą, mitybą, aprangą, avalynę ir kvalifikacijos tobulinimą.
Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, būtų galima taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką, teikti paslaugas pagal poreikius, racionaliau planuoti globos namų tinklą, stiprinti finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią sistemą ir pasiekti vaiko globos tikslus.
Socialinių paslaugų administravimas vaikų globos namuose
Analizuojant paslaugų administravimą, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybinius, savivaldybių ir nevyriausybines organizacijas. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių - savivaldybės administracija.
Vaikų globos įstaigų steigimą šalyje lėmė naujos socialinės problemos ir būtinumas jas spręsti. 2004 m. audito duomenimis, valstybinių vaikų globos namų, kurių steigėjos yra apskrities viršininko administracijos, buvo 32. Keturių miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų.
- Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 4 valstybiniai vaikų globos namai.
- Klaipėdos ir Šiaulių - po 3.
- Joniškio rajono savivaldybėje - 2.
- Šešiolikos savivaldybių teritorijose yra po 1 valstybinį vaikų globos namą.
Savivaldybių vaikų globos namų, kurių steigėjos yra savivaldybių administracijos, yra 32 (10 iš jų - laikini). Kėdainių ir Ignalinos savivaldybių teritorijose yra po 2 savivaldybių vaikų globos namus, 28 savivaldybių teritorijose - po 1.
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaikų globos namų 2004 m. audito duomenimis buvo 19 (8 iš jų - laikini). Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 9 NVO vaikų globos namai, Kauno - 2. Kitose 8 savivaldybių teritorijose yra po 1 NVO vaikų globos namus.
Iš vaikų globos namų bėgančių vaikų nesugeba grąžinti į saugią aplinką
2003 m., lyginant su 2001 m., vaikų globos namų skaičius padidėjo 3,8 proc., o vaikų skaičius juose - 11,8 proc. Tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 6,3 proc. 2003 m. keturiolikoje savivaldybių nebuvo nei valstybinių, nei savivaldybių, nei NVO vaikų globos namų.
2005 m. buvo 33 vaikų globos namai, trimis daugiau nei 2000 m. Didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija. Dažniausios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirę, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingę, atlieka bausmę, tėvai išvykę į užsienį.
Apklausos metodika vaikų globos namuose
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, apklausiant globos namų vadovus ir globotinius - vaikus. Apklausoje dalyvavo vaikai kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), siekiant išsiaiškinti, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai.
Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinio vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: „Vilniaus antrieji vaikų globos namai“, „Vilniaus tretieji vaikų globos namai“, Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“.
Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtų atliekami tyrimai. Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu, anketinė apklausa.
Interviu - tai asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimo metodas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jų išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio.
Tyrimo tikslas - pasiaškinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais.
Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose. Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50 - 60 min. Atliktas tyrimas duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).
Globos namų vadovų kompetencija
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovės kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus. Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus.
Klausimu, kokia vadovės vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose. „Antrasis vaikų globos namų“ vadovė atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metų) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. Vieno iš vaikų globos namų vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų). Dabartinio vadovo vadovavimo patirtis vienoje iš įstaigų yra maždaug dveji metai.
Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama, koks jos stažas dabartiniuose globos namuose. Kai kurių globos namų vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose.
Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. „Antruosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys. Vienuose iš vaikų globos namų veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį, po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose „Gilė“ sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus. Veiklos plano sudarymo tikslas - numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Fajolio, veiksmų planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, socialinio draudimo dydžiais, finansavimo poreikiu mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui. Jei prieš tai buvusiais metais vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą.
Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001 - 2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams „Gilė“. Mažesnis finansavimas nei globos namuose „Gilė“, skirtas 2001 - 2005 metais iš valstybės biudžeto „Antriesiems vaikų globos namams“. Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigos 2001 - 2005 metų laikotarpyje skirtas „Tretiesiems vaikų globos namams“. Skirtumas lyginant su kitomis globos įstaigomis labai nežymus. Mažiau nei globos įstaigai „Gilė“. Mažiau nei „Antriesiems globos namams“.
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšas poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Tačiau jomis nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.
Valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realų globos įstaigos finansavimo poreikį. Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdoms darbuotojs darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. „Antrasis globos namų“ bei globos namų „Gilė“ vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Vienuose iš globos namų kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Kai kuriems vaikams skiriamas paramos gavėjo statusas. „Antrasis globos namų“ vadovas tvirtino, kad kišenpinigis skyrimas globotiniams nėra būtinas, nes vyresni vaikai patys vasaros metu įsidarbina „kiemsargiais“, „auklėtojos padėjėjais“.
Kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonę. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.
Socialinių vaidmenų suvokimas vaikų globos namuose
Pagrindinis socialinio-edukacinio darbo tikslas vaikų globos namuose - rengti vaikus savarankiškam gyvenimui, formuoti visapusiškai išsivysčiusią, brandžią asmenybę, gebančią sėkmingai socializuotis visuomenėje. Esant šiai sąlygai formuojasi socialiai subrendusi asmenybė, kurią apibūdina keletas kriterijų: socialinių normų, nusistovėjusių tam tikroje visuomenėje, priėmimas, savo vietos suradimas gyvenime, sąmoningas troškimas tobulėti ir ne mažiau kaip trijų (piliečio, šeimos nario ir savo profesijos žinovo) socialinių vaidmenų įsisavinimas.
Straipsnyje siekiama išsiaiškinti paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose, socialinių vaidmenų supratimą ir priėmimą. Apklausta 120 13-16 m. paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa. Socialinių vaidmenų vaikas mokosi stebėdamas suaugusiuosius žmones: tėvus, mokytojus, draugus ir kt. Socialiniai vaidmenys gali būti skirstomi į šeimos, moksleivio, piliečio, darbuotojo.
Tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai, gyvenantys vaikų globos institucijose, gana gerai suvokia šeimos vaidmenis: jie supranta, kad abu tėvai turi rūpintis ir auklėti vaiką; kad pagrindinės vertybės yra šeima ir sveikata.
Institucijoje globojamas vaikas susiduria su nemenku iššūkiu - pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tai nelengva užduotis, kadangi pats globos modelis nėra orientuotas į asmenybės kaip visuomenės nario ugdymą. Institucijos pareiga - pasirūpinti tėvų priežiūros netekusiu vaiku, užtikrinti jo asmens saugumą, kvalifikuotą pagalbą, gyvenimo kokybę ir savarankiškumo pagrindus. Šios veiklos patirties suteikimas leidžia išugdyti sąmoningas, apsisprendusias asmenybes, kurios sugeba tinkamai adaptuotis visuomenėje ir susikurti visavertį gyvenimą.
Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai asmenims, išėjusiems į savarankišką gyvenimą, adaptavimasis visuomenėje apsunkina praktinių įgūdžių stoka. Taip pat svarbu paminėti, kad vaikų globos namų auklėtiniams yra svarbi šeima. Iš atliktų tyrimų galima daryti išvadas, kad mokykloje adaptuotis nebuvo labai sunku. Adaptacijos sunkumų, pradedant savarankiškai gyventi, respondentai neįvardijo.
Socializacijos proceso metu individai perima bendruomenės nuostatas, vertybes bei elgesio normas. Tapti savarankiškam - ilgas ir sudėtingas procesas. O jaunuoliams, augantiems globos institucijose, ši problema yra itin aktuali, nes jų vaikystės patirtis dažnai būna skaudi, jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdžio, stabilių tradicijų ir vertybių sistemų, dėl to jiems sunkiau adaptuotis visuomenėje. Jau ankstyvoji vaikystės patirtis, kurioje kaip pagrindiniai veikėjai figūruoja tėvai, vaidina svarbų vaidmenį tolimesniame žmogaus karjeros gyvenime.
Tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Globos proceso metu vaikai yra auginami, auklėjami kūdikis ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsiskųsti, įsidukrinti, teikiama materialinė parama. Nėra efektyvios struktūros, kuri padėtų išvengti vaiko apgyvendinimo į institucijoje. Šios įstaigos buvo sukurtos remiantis filosofija, kad netinkamą vaiko elgesį galima koreguoti atskiriant vaiką nuo netinkamos aplinkos, neatsižvelgiant į faktą, kad probleminis elgesys gali atsirasti dėl sutrikusių santykis artimiausioje vaiko aplinkoje. Šiuo atveju įstaigos darbuotojai, epizodinė vaiko elgesio korekcija nėra efektyvi.
Tyrimai parodė, kad vaikai, patekę į globos institucijas iki ašešis mėnesio, patiria ilgalaikį raidos atsilikimą. Tačiau šie vaikai dažniausiai atsigaus ir pasivys bendraamžius fizinėje ir pažintinėje raidoje. Todėl būtina iš esmės modernizuoti vaikų globos namuose ugdymo turinį, jų gyvenimo sąlygas ir kokybę. Lietuvai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją (1995) ir kaip vieną iš pagrindinių darbo principų iškėlus konfidencialumo principą, imta atsargiai žiūrėti į globotinis ir personalo santykių aptarimą.
Ši nuostata argumentuojama tuo, kad vaikai negali greitai atsigauti, ir bet koks pokytis vaiko gyvenime gali būti žalingas jo gerovei. Vaiko nuomonė gali būti neatsižvelgiama, arba jai skiriama mažiau dėmesio, kai vaikas yra nepakankamai subrendęs, kad išreikštų savo norus arba, kai vaiko norai prieštarauja vaiko interesams.
Kartais iškyla objektyvi būtinybė tokius veiksmus skubiai nutraukti, panaudojant specialias priemones. Tradiciškai toks sąveikos modelis susiklosto ten, kur įsigali asimetrinė priklausomybė, o personalo autoritetas nekvestionuojamas. Tikro giluminio humanizmo komentuojamo tipo įstaigose nebus tol, kol nebus išspręsta ši problema. Reikalo esmė ta, kad personalui ir administracijai keliami reikalavimai (globoti, ugdyti ir užtikrinti tvarką organizacijoje) yra didesni ir sudėtingesni, nei jiems suteikti įgaliojimai. Kita vertus, personalui jokiu būdu nederėtų suteikti kokis nors teisinio sankcionavimo funkcijos ir, kol įmanoma dirbti geruoju, turėtų veikti socialinis darbuotojas.
Gyvenimas globos namuose susijęs su pagrindiniu globos įstaigos tikslu, t.y. socialinė integracija - vaiko savarankiškumo ugdymas. Nors, kaip teigia įstaigos administracija, siekiama, kad vaikas išmoktų gyventi savarankiškai, kita vertus, jam nesuteikiama galimybė mokytis naudotis pinigais, įgyti būtinos buitinės įgūdžių, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Daugumos mokslininkų nuomone, globos ir rūpybos sistemai reikalinga reforma, kuri sumažints žalą vaikui patekus į globos instituciją bei skatints savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą.
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos 1998 metais Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme. Dažniausiai vartojamos šios sąvokos: beglobis, beašeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Šiuo tikslu siekiama padėti globos namuose gyvenantiems vaikams sumažinti socialinę atskirties riziką.
Lietuvoje veikia instituciniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena tūkstančiai vaikų. Didžioji dauguma šių vaikų - tėvų globos netekę vaikai. Daugelis šių vaikų yra patyrę sunkius stresus, gyvenę nedarniose, konfliktiškose šeimose prastomis materialinėmis sąlygomis. Šie vaikai dažnai yra psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas. Kaip aiškėja iš įvairių mokslinių tyrimų, šie vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai linkę į depresijas, baimes, jie agresyvesni, kai kurie pasižymi psichiniais ir fiziniais sutrikimais, turi specialius poreikius.
Sėkmingai veikti visuomenėje asmeniui padeda įgyti socialiniai gebėjimai, kurie padeda efektyviai susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta pokyčiai, siekiant gerinti vaikų globos sistemą. Vienas iš pavyzdžių - projektas „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“. Šio projekto metu rekonstruotas Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas, užtikrinant specialiuosius poreikius atitinkančią aplinką ir privatumą 72 vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia.
Rekonstrukcijos metu sutvarkytos neįgaliųjų asmenų gyvenamosios, asmens higienos patalpos, moderniai įrengtos keramikos, buities darbų, mokomosios virtuvės patalpos ir kineziterapijos salė, grupių virtuvėlės, įrengti keltuvai, pandusai, įsigyta kokybiškų socialinių paslaugų neįgaliems asmenims teikti būtina įranga ir baldai.
Įrengtos integruotos virtuvėlės, kuriose vaikai ir jaunuoliai gali pasigaminti maistą. Įrengtos naujos sanitarinės patalpos, pritaikytos asmenims su sunkia negalia. Sumontuoti neįgaliųjų keltuvai, įrengtas pandusas išvažiuoti į lauką neįgaliesiems su vežimėliu. Neįgalūs vaikai ir jaunuoliai nuo šiol gyvena dviviečiuose gyvenamuosiuose kambariuose, o triviečiai kambariai skirti sunkią negalią turintiems asmenims.
Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione teikiamos dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia. Be institucinės globos, „atokvėpio paslaugos“ teikiamos vaikams ir jaunuoliams iš Vilniaus miesto šeimų.
Projektą „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“ bendrai finansavo ES ir Lietuvos Respublika.
Apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia - kaip šeima, bendrai viską darom“, „gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko - kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“.
Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN. Apie 17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir / arba „gali valgyti, ką nori“, net ledus. Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis. Vaikams svarbu, kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“.
Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt. BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia - kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“.
Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: „čia galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis“.
Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą - „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“, „pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
Informavimas - darbuotojai vaikui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas vaikų socialinės globos namuose, savivaldybėse teikiamą nemokamą teisinę, socialinę pagalbą, paramą ir kitais klausimais. Sudaromos sąlygos vaikui gauti reikiamą informaciją iš kitų institucijų (apie švietimą, profesinį pasirengimą, įdarbinimą ir kt.).
Konsultavimas - sudaromos sąlygos konsultuotis su vaikų socialinės globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti reikiamą informaciją. Supažindinama su vaikų globos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigomis ir teisėmis.
Tarpininkavimas ir atstovavimas - suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias vaiko problemas (teisines, sveikatos, buitines, socialines, tvarkant asmens dokumentus, mokant mokesčius), jo turto administravimo problemas reikalingose institucijose.