Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) paskelbus išaiškinimą dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo, matininkų bendruomenėje kilo diskusijos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip, vadovaujantis teisės aktais, kadastrinių matavimų metu turėtų būti nustatomi šie plotai, kokie iššūkiai kyla matininkams ir kokios yra jų atsakomybės ribos.
Teisinis Reglamentavimas
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus ir kitiems asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę.
Matininko Pareigos
Atsakant į klausimą, ar kadastrinių matavimų metu matininkas privalo nustatyti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius, yra pagrindas teigti, kad tokios prievolės (pareigos) nei Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, nei Apraše matininkams nėra nustatyta. NŽT nurodymas matininkams, vadovaujantis Aprašo ir kadastrinius matavimus reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, kadastrinių matavimų metu nustatinėti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius, kurių nustatymas apima ne tik (ne tiek) kadastro duomenų fiksavimą, bet didžiąją dalimi yra tiesiogiai susijęs su geodeziniais darbais ir reikalauja atitinkamos kvalifikacijos turėjimo - yra nekorektiškas (neteisėtas ir nepagrįstas).
Atstumo matavimo paskaita (NCSU geoprinio modeliavimo ir analizės programa)
Kadastriniai Ir Geodeziniai Matavimai
Dažnai pasitaikanti klaida, kai kadastriniai matavimai yra tapatinami su geodeziniais darbais, nors šias veiklos sritis reglamentuoja atskiri įstatymai, asmenims, pageidaujantiems užsiimti tokio pobūdžio veikla nustatyti skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai ir suteikiamos atskiros licencijos veiklai vykdyti - matininko, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai. Matininkai nustato nekilnojamųjų objektų kadastro duomenis (koordinates, nužymi ribas, apskaičiuoja plotus), tuo tarpu geodezininkai sudaro inžinerinius, topografinius planus, išpildomąsias nuotraukas, nužymi pastatus. Taigi sąvoka „geodeziniai matavimai“ yra platesnė, galinti apimti ir kadastrinių matavimų sritį (ypač, kai tai susiję su žemės objektų matavimais).
Nuolydžio Kampo Nustatymas
Aprašo 5 punkte nurodyta - esant iki 5° nuolydžio/polinkio kampui prie ilgesnių kaip 10 km upių apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos, 5 metrus, esant nuo 5° iki 10° nuolydžio/polinkio kampui - 10 metrų, esant nuo 10° ir daugiau - 25 metrus. NŽT nuomone, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaudamasis Kadastro nuostatais ir Aprašu, privalo nustatyti (apskaičiuoti) į žemės sklypą (jo dalį) patenkančios paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotį ir tai pažymėti Kadastro duomenų byloje. Iš virš nurodytų teisės aktų nuostatų akivaizdžiai matyti, kad kadastriniams matavimams šie darbai nėra priskirtini, todėl nustatinėti šių objektų pločius žemės sklype matininkas neturi teisės. Kaip nurodyta Aprašo 2 punkte, tai turi atlikti kompetentingos institucijos (asmenys) teritorijų planavimo dokumente, žemėtvarkos projekte ar kitame dokumente ir plane nustatydamos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygas.
Praktiniai Iššūkiai Ir Interpretacijos
Aprašo 8 punkte įtvirtintoms nuostatoms įgyvendinti - pakrantės žemės paviršiaus vidutiniam nuolydžio/polinkio kampui nustatyti prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - nuo kranto linijos matininko kvalifikacijos nepakanka, būtinos geodezinės žinios. Taip pat Aplinkos ministerijos 2020-09-21 rašte teigiama: „Nuomonę pagrindžiame tuo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau - aprašas) 5.1.1 - 5.1.3 papunkčiai nustato, kad matuojamas „pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas. Pažymėtina, kad gamtinėje aplinkoje nėra pakrančių ar šlaitų, kurių paviršius būtų idealiai lygus arba pasviręs vienodu nuolydžio/polinkio kampu.
Lietuvos hidrografijos žemėlapisTarpinstitucinis Bendradarbiavimas
NŽT, nagrinėjus valstybinio rezervato direkcijos skundą dėl matininko neva netinkamai nustatyto paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pločio, ne tik kad buvo argumentuotai paaiškinta, kaip buvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, bet kartu NŽT vadovo paprašyta dėl nevienareikšmiškai suprantamo ir skirtingai interpretuojamo Aprašo 8 punkto nuostatų išaiškinimo kreiptis į teisės akto (Aprašo) leidėją (Aplinkos ministrą), prašant pateikti oficialų išaiškinimą, kokių tikslų siekė ir kaip šiuos tikslus Apraše įtvirtino šio teisės akto leidėjas, kaip turėtų būti aiškinamas teisės akto normų turinys.
Aplinkos Ministerijos Išaiškinimai
Aplinkos ministerija 2020-03-05 rašte Nr. (65)-D8(E)-1057 „Dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo“, atsakydama į NŽT 2020-02-03 paklausimą (rašto Nr. 1SD-282-(10.7 E.)) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė: „<…> norint nustatyti pakrantės žemės paviršiaus vidutinį nuolydžio/polinkio kampą, matavimui konkrečiame žemės sklype reikia parinkti tokį 10 m pločio ruožą - kranto linijai statmeną tiesę, kurioje aukščių skirtumas tarp žemės paviršiaus žemiausio taško (pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - kranto linijos) ir žemės paviršiaus aukščiausio taško yra didžiausias. Tiesės abiejų galų taškai turi liesti žemės paviršių.
Skirtingos Schemos
Iš NŽT ir Aplinkos ministerijos raštų turinio matyti, kad aiškinant Aprašo 8 punktą institucijos siūlo skirtingas pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo schemas, pagal kurias didžiausias aukščių skirtumas arba jo vidurkis nustatomas matuojamoje 10 metrų linijoje (pati linija suprantama kaip pločio ruožas), tačiau šiuo atveju nėra apibrėžiamas pakrantės pločio ruožas (statmenas matuojamai linijai), kuriame nustatomas matuojamų linijų didžiausias arba vidutinis aukščių skirtumas, t.y. kokiame pločio ruože ir kokiu tankumu matuoti polinkio kampus (pvz., kas 1- 2-5 metrus ar rečiau). Nepadalinus pakrantės ruožais (neapibrėžus polinkio kampo matavimo žingsnio ar intervalo), nėra aišku kaip tuomet išbraižyti pakrantės apsaugos juostą.
Apibendrinimas
Apibendrinant, matininkai kadastrinių matavimų metu privalo apskaičiuoti šių teritorijų plotus, šias teritorijas įbraižyti (pavaizduoti) žemės sklypo plane bei jas aprašyti kadastro duomenų byloje. Tačiau matininkai neturi teisės nustatinėti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius žemės sklype. Tai turi atlikti kompetentingos institucijos (asmenys) teritorijų planavimo dokumente, žemėtvarkos projekte ar kitame dokumente ir plane nustatydamos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygas.
| Veikla | Atsakingas asmuo/institucija |
| Apsaugos zonų ir juostų pločio nustatymas | Kompetentingos institucijos (teritorijų planavimo dokumentuose, žemėtvarkos projektuose) |
| Teritorijų plotų apskaičiavimas, įbraižymas plane, aprašymas kadastro duomenų byloje | Matininkas |
tags:
#sklypas #pakrantes #ilgis