Gyvenvietėse, kur automobilių eismas intensyvus, o vairuotojai linkę viršyti greitį, eismo saugumo užtikrinimui dažnai pasitelkiami greičio mažinimo kalneliai, dar vadinami „gulinčiais policininkais“. Tačiau, norint įrengti šią priemonę, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų ir rekomendacijų.
Iš pirmo žvilgsnio gana elementarus klausimas virsta į gana rimtus skaičiavimus. DELFI aiškinasi, kur ir kokie kalneliai gali būti įrengti.
Iškili inžinerinė priemonė, skirta transporto priemonių greičiui sumažinti arba saugiam greičiui palaikyti kelio (gatvės) ruože. Taip oficialiai vadinami greičio mažinimo kalneliai.
Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos (R ISEP 10) patvirtintos prieš šešerius metus.
Nustatyta, kad iškilios greičio mažinimo priemonės gali būti taikomos B2, C ir D kategorijos gatvėse.
Valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių ruožuose, kurie yra gyvenvietėse ir turi gatvės požymių (šaligatviai, apšvietimas ir pan.) ir kurių paskirtis yra tranzitinė ar skirstomoji, iškilios greičio mažinimo priemonės yra taikomos išimtiniais atvejais ir kelias turi atitikti eilę reikalavimų.
Visų pirma leistinas greitis visame kelio ruože turi būti ne daugiau 50 km/val. Be to, nustatytas faktinis važiavimo greitis pagal 85-ojo procentilio reikšmę (t. y. greičio ribą, kurios neviršija 85 proc. automobilių) turi būti ne mažiau kaip 8 km/val. didesnis už leistiną.
Kelio ruožas, kuriame norima įrengti iškilią greičio mažinimo priemonę, privalo nebūti horizontalioje ar vertikalioje kreivėje, netenkinančioje matomumo reikalavimo pagal kelių techninį reglamentą. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis nei 2000 automobilių per parą, o vidutinis metinis sunkiojo transporto paros eismo intensyvumas - ne daugiau nei 150 automobilių per parą.
Taip pat 30 m spinduliu aplink planuojamą iškilios greičio mažinimo priemonės taikymo vietą neturi būti gyvenamųjų pastatų.
Kalnelio aukščio skaičiavimas
Apskaičiuoti „gulinčio policininko“ aukštį prireiks matematinių formulių.
Visų pirma, kalneliai gali būti kelių formų. Populiariausias - apskritiminės formos („gulintis policininkas“). Taip pat pasitaiko sinusoidinės, trapecinės formos kalnelių.
Greičio mažinimo kalneliai turi būti įrengiami per visą važiuojamosios dalies plotį, išimtiniais atvejais gali būti įrengiami per vienos eismo juostos plotį, užtikrinant, kad jo neapvažinės transporto priemonės.
Pavieniai kalneliai įrengiami tik tuo atveju, kai reikia sumažinti greitį vienoje vietoje. Pavyzdžiui, pėsčiųjų perėjoje, prieš sankryžą ir panašiai. Kitais atvejais kalneliai įrengiami grupėmis.
Apskritiminės formos kalneliai tinkami įrengti gatvėse, kuriose mažas leistinas greitis. Didesnio aukščio (>0,05 m) ir trumpesni (iki 0,9 m) kalneliai sukelia didelį diskomfortą, todėl būtinai privalomi įspėjamieji kelio ženklai. Be to rekomenduojami šviesą atspindintys elementai.
Trapecinės formos kalnelis gali būti įrengiamas, kur pėsčiųjų ir dviračių takas kerta gatvę ir panašiai. Gatvės ruože, kuriame vyksta žemagrindžio transporto priemonių eismas, rekomenduojama įrengti 0,08 m aukščio kalnelius.
Kitais atvejais įrengiamas iki 12 cm aukčio ir iki 5 metrų ilgio kalnelis. Kalnelio šlaitų nuolydis priklauso nuo leistino maksimalaus greičio. Jei greitis 50 km/val., tai nuolydis privalo būti 1:20−1:30.
Sinusoidinės formos kalnelio įrengimas yra sudėtingiausias. Jis tinka gatvėse, kuriose didelis dviračių ir motociklininkų eismas. Rekomenduojami šviesą atspindintys elementai. Jo ilgis priklausomas nuo leistino greičio gali būti nuo 2 iki 6 metrų, o aukštis - iki 12 cm.
Greičio mažinimo kalneliai įrengiami iš įvairių medžiagų - paprasto, spalvoto ar tekstūrinio asfaltbetonio, granito, akmens, spalvų trinkelių, surenkamų plastikinių, guminių, metalinių segmentų.
Greičio mažinimo kalnelio matmenys
Rekomendacijos
Prieš kalnelį turi būti įrengti įspėjamieji kelio ženklai „Nelygus kelias“ ar kiti įspėjamieji kelio ženklai, kurie įrengiami pakankamu atstumu nuo kliūčių, kad tinkamai įspėtų vairuotojus apie pavojų.
Esant intensyviam visuomeninio ir sunkiojo transporto eismui, rekomenduojama įrengti dalinius trapecijos formos kalnelius.
Trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai taip pat ir daliniai gali būti įrengiami C ir D kategorijos gatvėse, išskirtiniais atvejais - dviejų eismo juostų B kategorijos gatvėse.
Jei gatvę kerta pėsčiųjų ir dviračių takas ar yra numatoma pėsčiųjų perėja, tai kalnelį rekomenduojama sutapatinti su perėja, t.y. įrengti iškiliąją pėsčiųjų perėją.
Kalnelio (pėsčiųjų perėjos) aukštis turi atitikti kertančio pėsčiųjų ir dviračių tako aukštį, o jei yra aukščių skirtumas - įrengti nuožulnius bortelius, kad žmonės su negalia ir dviratininkai galėtų lengvai kirsti važiuojamąją dalį.
SEK gavo prašymą, kurį pasirašė net 163 Panoterių mstl. (Šilų sen.) gyventojai. „Prašome įrengti saugaus eismo priemones miestelio gatvėse - tarp P. Vaičiūno g. 2 ir 3 namo, prie P. Vaičiūno g. 31 esančios perėjos. Judėjimas šia gatve intensyvus, abipus - gyvenamieji namai. Čia gyvena ar atvažiuoja pasisvečiuoti ir mažamečių, kurie išbėga į gatvę. Automobiliai neretai viršija greitį. Turime jau ne vieną atvejį, kai mašina partrenkė į gatvę išbėgusį šunį. Mes norime, kad eismo saugumo priemonės būtų įrengtos dabar, o ne kai atsitiks nelaimė. Prašome jūsų įrengti kelio ženklą „Ribotas greitis“, apribojant iki 30 km / val. bei greičio mažinimo kalnelį („gulintį policininką“)“, - rašoma Panoterių mstl. gyventojų laiške.
Dar pridėtas ir panoterietės B. L. prašymas ne tik dėl minėtų gatvių, bet ir papildant dar viena vieta - Mokyklos g. 5 (prieš pėsčiųjų perėją). Lietuvos automobilių kelių direkcijai bus persiųstas ir M. J. pastebėjimas. Moteris sako, kad, „įvažiuojant į Jonavą Kauno gatve, prieš pirmą „gulintį policininką“ nėra įspėjamojo kelio ženklo“.
SEK parašė J. Ch.: „Noriu atkreipti dėmesį į Pasraučių gyvenvietę, kuri yra Bukonių seniūnijoje. Problema atsirado panaikinus autotransporto priemonių, važiuojančių 145 keliu, stacionarų greičio matavimo prietaisą Pasraučių kaime. Kelio ženklas „Gyvenvietė - 50 km / val.“ vairuotojams visiškai negalioja. Šiuo keliu važiuoja daug krovininių mašinų, ūkininkų technika, lengvųjų automobilių kartais išgirstam tik garsą, o vaizdo nespėjam pamatyti, taip yra viršijamas leistinas greitis.
Nuo „Kryžkelės“ autobusų stotelės iki Pasraučių ir Mimainių kaimų reikia pareiti pėsčiomis, yra ruožas su kelio atitvarais, net jeigu vaikai ir išvažiuoja dviračiais su visomis saugos priemonėmis (liemenėmis, šalmais, mirksinčiais švyturėliais), kai taip viršijamas transporto greitis, tas gali ir nepadėti. Jautėmės daug saugesni ir ramesni, kai buvo įdiegtas stacionarus greičio matavimo prietaisas. Labai tikimės, kad jis „sugrįš“, kai tik baigsis visos administracinės procedūros Lietuvos mastu.
Dėl saugaus eismo priemonių įdiegimo kreipėsi Topolių, Mažosios, Mokyklos ir Geležinkelio gatvių gyventojai (33 parašai): „Prašome pastatyti greitį ribojančius ženklus prie įvažiavimo iš Fabriko g. į Topolių g. ir Mažojoje gatvėje. Pageidautina 20 km / val. arba 30 km / val. (su lentele ir po ženklu papildoma informacija). Gatvės yra siauros, judėjimas intensyvus, vairuotojai dažnai nesilaiko saugaus greičio, dėl ko kyla pavojus gyventojams.
Prašome įrengti šaligatvį Geležinkelio ir Mažosios gatvėse. Prašome Topolių g. nuo viaduko pusės įrengti šaligatvį pėstiesiems. Šia gatve nuolat į mokyklą ir iš jos eina vaikai, žmonės - į darbą, o savaitgaliais daug eina į ūkininkų turgų. Dėl galimybės įrengti šaligatvį bus informuota miesto seniūnija bei Miesto reikalų komitetas. Dėl saugaus eismo priemonių įdiegimo kol kas sprendimas nepriimtas.
Prašydama užtikrinti saugumą, SEK parašė laisvalaikio ir jojimo paslaugų centro „Viliumai“ savininkė. Savininkė rašo, kad vyriausybė remia vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimą, tad moteris, gavusi Nacionalinės mokėjimo agentūros ( NMA) paramą, galėjo įgyvendinti „Viliumai“ projektą, tuo pačiu įsipareigodama agentūrai. „Kadangi sunkiasvoriai automobiliai važiuoja visą dieną nuo 5.30 iki 19 val., savo veiklą galiu vykdyti nepilnu pajėgumu tik vakarais ir savaitgaliais. O tai reiškia, kad rodiklių, kuriuos esu įsipareigojusi NMA, nepasieksiu.
Moteris SEK prašo apsvarstyti galimybę pastatyti kelio ženklą, draudžiantį sunkiasvorėms eismą Pakrantės gatvės pradžioje, kadangi tušti sunkvežimiai važiuoja ne tik į vienos uždarosios akcinės bendrovės eksploatuojamą karjerą, bet ir tolyn į kitus karjerus. Saugaus eismo komisijos prašoma tarpininkauti, kad sunkiasvorės važiuotų kitu, toliau nuo aikštės, įvažiavimu. Pasak „Viliumai“ savininkės, šiuo metu bendrovei priklausančiame karjere kelias nedrėkinamas, miškas išvažinėtas technikos, darbo laiko grafikas neegzistuoja, sunkvežimiai kelia grėsmę ne tik žirgyno lankytojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.
UAB „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas informavo, kad A. Kulviečio gatvėje (kur yra vienpusis eismas) automobiliai statomi taip, jog autobusai kartais negali pravažiuoti arba turi važiuoti šaligatviais, dažnai priversti vėluoti, tad keleiviai, skubantys į darbus, pagrįstai piktinasi.
Remigijus Zdanavičius priminė nelaimingą atsitikimą, kai Chemikų gatvėje dviratininkas kliudė močiutę ir sulaužė jai ranką. Minėtame šaligatvyje nėra pažymėta, kur pėsčiųjų zona, o kur - dviratininkų. Posėdžio metu buvo svarstyti ir kiti su eismo saugumu susiję klausimai.
Bendruomenės lyderis Vaidotas Vitkus Eismo saugumo komisijai ketvirtadienį sakė, kad gyvenimas Tauro kvartale, kuris anksčiau buvo tokio pat pavadinimo kolektyviniai sodai, intensyvėja. „Neturim šaligatvių. Su gyventojų prisidėjimu daug gatvių jau asfaltuotas, tačiau dauguma - dar žvyruotos. Pagrindinis prašymo motyvas - suvaldyti greičius ir pasidalyti visiems esančiomis gatvėmis”, - sakė jis.
K. Virbauskas aiškino, kad gyvenamosios zona yra prilyginama daugiabučio namo kiemui: įrengti šaligatviai, asfaltuotos gatvės, apšvietimas ir panašiai. „Vairuotojai - tie patys gyventojai, jie turėtų būti sąmoningu ir elgtis saugiai, jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklės numato, kad eismas yra reguliuojamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
Komisijos pirmininkas vicemeras Algirdas Kamarauskas atkreipė dėmesį, kad šis rajonas - akligatvis, tad daugiausia čia važiuoja patys gyventojai ir tai yra drausmės klausimas. „Tranzitinio srauto nematome. Ką duotų tokio ženklo pastatymas? Ar tikrai drausmintų vairuotojus? Kas drausmingai važiuoja, tas ir prie to ženklo drausmingai važiuos. Kas nedrausmingas - nesilaikys“, - kalbėjo vicemeras.
Atsakydamas į tokias abejones V. Vitkus priminė pareigūnams, kad greta esančiame Tauralaukyje beveik visur sustatyti kelio ženklai „Gyvenamoji zona”. „Viens kitą auklėjam. Pradžioj lakstys ir tikrai taip bus. Bet vienas kitą pažįstam, galim pasakyti: žmogau, tu per greit važiuoji”, - teigė klaipėdietis.
Gedimino Pašvensko skulptūra „Suolelis“
Tačiau matydamas komisijos narių nusiteikimą, jis sutiko, kad Tauro gyvenvietė būtų ne „Gyvenamoji zona”, o čia rastųsi kelio ženklai dėl transporto eismo ribojimo iki 30 km/h.
Štai keletas nuomonių apie "gulintį policininką":
- "O kad normaliai važiuojantys nestabdomi ir neveikiami - blogai?"
- "Dėl įprastų guličių policininkų spėju jei kas paskaičiuotu, tai paaiškėtu kad jų daroma žala yra didesnė ir gyvybių praradimą perkelia iš gatvės giliau į miestą. Ta prasme gal yra išsaugojami keli žmonės ant perėjų, bet patys tie gumbai gali sukelti avariją, ypač kai slidu, dėl padidėjusios taršos mieste gali mirti dėl komplikacijų netgi daugiau žmonių."
- "aš visada laikiausi nuomonės, kad kelios gyvybės kelyje (visdelto natūrali atranka, perejoje nemačiau ne vieno žuvusio kuris pats dėl to nebūtų kaltas, tie kas saugosi lieka gyvi) nėra vertos šimtu susirgimų dėl padidėjusios taršos ir visų kitų sekančių dėl to veiksnių ( remontai, eksploatacija ir t.t.)."
- "su geriausiasi norais tie keli žuvė piliečiai neatpirktų per gyvenimą pasauliui daromos žalos, jeigu kažkam tikrai rūpėtų žmonių gyvybės o ne eismo "saugumas" tai vien kiek med."
- "Sakot gulintieji policininkai skatina oro taršą? Na taip, problema. Bet išsprendžiama labai paprastai - automobilių mokesčiu. Kuo senesnis grabas, tuo daugiau moki."
- "P.S. gulinčiais policininkais įprastai skundžiasi veikėjai, kurie nesugeba numest greičio prie perėjos ir važiuoja nestabdę, jei to gulinčio nėra."
- "O greičio ribojimo kalneliai yra geri, tik jie turėtų būti statomi prieš perėjas, o ne perėjos ant jų."
- "Labiausiai užterštumu skundžiasi tie, kurie vairuoja visokius 3L ar 7-viečius auto, niekad nesilaiko KET."
- "Jei gerinsim kelius, didinsim greitį. Ne vienas ekspertas jau yra nurodęs, kad Lietuvoje daug kur nutiesiami per geri keliai ir dėl to žmonės jais linkę važiuoti didesniais greičiais nei tą nurodo kelio ženklai. Jei autostradoje tai nėra problema, gyvenvietėje ženkliai didina pavojų visų pirma pėstiesiems. Antra, yra ne tik vairuotojų interesai. Pėstieji turi būti saugūs. Jiems turi būti sudarytos sąlygos saugiai pereiti gatvę."
Apibendrinant, „gulinčio policininko“ įrengimas gyvenvietėje yra atsakingas procesas, reikalaujantis atsižvelgti į įvairius faktorius: kelio kategoriją, eismo intensyvumą, leistiną greitį, gyventojų nuomonę ir techninius reikalavimus. Tinkamai įrengtas greičio mažinimo kalnelis gali ženkliai pagerinti eismo saugumą ir sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką.
tags: #kur #kreiptis #gyventojams #kad #gyvenvieteje #butu