- 2005 metais, kai Lietuva jau buvo įstojusi į Europos Sąjungą, atsivėrė valstybių sienos, lengviau buvo išvykti į užsienį. Išvažiuoti į Angliją apsisprendžiau greitai. Nuvykus į Londoną pati pradžia buvo išties sunki. Dirbau restorane indų plovėja, valytoja, vėliau buvo darbai gėlių šiltnamiuose. Po to ilgesniam laikui įsidarbinau drabužių sandėliuose, kur reikėjo tikrinti drabužių kokybę. Būsimą vyrą Romą ji sutiko Londone vienoje diskotekoje. Romas iš Mažeikių ten jau buvo atvykęs dirbti anksčiau, 2000-aisiais. R. Prasidėjo bendras poros gyvenimas, vestuves jie atšventė Marijampolėje, pamečiui gimė du berniukai: Danielius ir Rojus.
R. Jonuškis iki šiol turi verslą Londone ir dažnai ten skraido. Londone jis aprūpina būstu tuos, kurie į šį didmiestį atvažiuoja ieškoti darbo.- Daugelis per tiek metų žino mano numerį ir žino, kad padėsiu, išnuomosiu tuos kambarius atvykusiems. Įdomu, kad nuomotojai skiriasi - kokiais 2013 metais važiavo daugiausia lietuviai ir dirbau su jais, bet vėliau jų reikalavimai didėjo, žmonės norėjo geresnių sąlygų. Lietuvius pakeitė moldavai, kurių atvažiavo daug, o po to plūstelėjo ukrainiečių banga. Pastaraisiais metais kainos Londone labai pakilo, viskas labai pabrango ir aš nuomos mokestį turėjau pakelti, nes ir man pakėlė. Lietuviai sakytų, kad brangu, o kiti sutinka mokėti. Dabar turiu 28 namus, kuriuos nuomoju, bus jų dar ir daugiau.
Paklausti, kas vis dėlto lėmė, kad po 14 metų Londone šeima grįžo gyventi į Marijampolę, sutuoktiniai sakė, kad nulėmė keletas priežasčių. Tas grįžimas nebuvo spontaniškas, jis brendo pamažu.- Savo akimis mačiau, kaip auga draugų vaikai ir sulaukę 18 metų tampa nevaldomi, prasideda žolės rūkymas, neaiškios kompanijos, nesusikalbėjimas. Tikrai nenorėjau, kad taip nutiktų ir su mano vaikais. Grįžus namo vaikai greitai priprato, nes mažasis Londone dar nebuvo pradėjęs lankyti darželio, o didysis jau buvo lankęs, anglų kalba darė vis didesnę įtaką. Iš anksto domėjomės būsimu vaikų užimtumu Marijampolėje, nes Londone vaikams buvo įvairūs užsiėmimai, ir apsidžiaugėme, kad čia jiems tikrai yra ką pasiūlyti.
2019 metų rugpjūtį vasaros atostogoms, kaip įprasta, sugrįžusi šeima čia ir pasiliko, nors Romas iki šiol savo verslo Londone neatsisakė. Netrukus prasidėjo koronaviruso pandemija, ji gerokai apsunkino verslo planus, bet buvo daug entuziazmo ir džiaugsmo dėl priimto sprendimo. Kai nuolat besišypsančių ir šiltai bendraujančių Jonuškių klausiu, kaip paskatinti žmones grįžti į Marijampolę, jie sako, jog kiti gal nesiryžta, nes čia neturi namų, išvyko iš savo tėvų namų ir dabar ten jau turi savo būstą, o čia grįžus reikėtų namų ieškoti. Daug kas priklauso ir nuo to, koks vaikų amžius, kaip su jų mokslais. Jonuškiai Marijampolėje nusipirko keturių kambarių butą, dabar jį remontuoja.Marijampolėje šeima turi parduotuvę „Top Safety“, kurioje prekiauja darbo drabužiais. Pasak R. Jonuškio, šitas verslas atsirado iš Mažeikių, jį ten turėjo kolega. Žinoma, prireikė laiko ir pinigų, kol verslas įsivažiavo.„Aš žinojau, kokias prekes siūlysime pirkėjams, nes nuolat atsidaro naujos įmonės, jiems reikia darbo drabužių ir klientai mus susiranda. Jei pirkėjų įmonė didesnė, darbuotojų daugiau, tai ir nuperka daugiau prekių, kurių tiekėjai yra švedai, taip pat airiai, lenkai - jų prekės pigesnės.
O ateities svajonės? Laima sakė, kad labiausiai jiems trūksta laiko, o svajonių visada yra. Sutuoktiniai nori, kad pirkėjai jais pasitikėtų, žinotų, kad jiems yra naudingi. Svarbu ir bendravimas, komunikabilumas, tad kartais žmonės į parduotuvę užeina tiesiog pabendrauti, kažko paklausti.- Mes niekada nesigailėjome, kad grįžome čia. Neseniai buvau keturioms dienoms nuvykusi į Londoną ir kažkokių sentimentų jau nėra. Pasak šeimos, Anglija dabar jau tikrai nėra tokia svajonių šalis, kokia buvo prieš keliolika metų. Viskas ten labai išbrangę, pinigų nelabai susitaupysi, nebent turi nuolatinį gerai apmokamą darbą. O Marijampolė tikrai yra geras miestas gyventi, sąlygos čia puikios, yra viskas, ko reikia, tik gal geresnio lygio gyvenamųjų būstų trūksta. Reikia tikėtis, kad laikui bėgant jų atsiras daugiau ir tų sugrįžtančiųjų skaičius tik augs.
Gyvenimas gamtos apsuptyje Vilniuje: Kotedžų pasirinkimas
„Apie būsto keitimą nė nesvarsčiau. Turėjome gražų butą, man jame gyventi patiko. Bet vieną dieną vyras čia atsivežė, tiesiog pasižiūrėti. Negalėjau patikėti, kad Buivydiškėse, tarp miško, žalumos, kur tyvuliuoja tvenkiniai, teka upelis, gali būti tokie namai. Šiandien sueina lygiai 4 metai, kai čia gyvename“, - netikėtus gyvenimo vingius prisimena „Town House“ kvartalo gyventoja Jolanta. Dabar į „dėžutę“ daugiabutyje, sako ji, nebegrįžtų.
Kiekvieno „Town House“ būsto savininkas turi nuosavą kiemą, kuriame gali čirškinti kepsnius, degintis skaitant knygą ar tiesiog mėgautis grynu oru gurkšnodamas rytinę kavą. Dviaukščiai butai čia primena kotedžus, gyventojai neturi kaimynų nei viršuje, nei apačioje - tik greta, už sienos. Tad namuose tvyro ramybė, nesigirdi nei trepsėjimo, nei dudenančių balsų per radiatorius. Užtat didžiausi kaimynų privalumai - bendravimas, bendros šventės ir pagalba vieni kitiems - išlieka. Jolanta sako, kad „Town House“ apjungia buto ir nuosavo namo privalumus.„Priežiūros prasme, gyvenimas čia labiau primena butą. O nuosavame kiemelyje telpa viskas, ko reikia. Mes turime kelis koloninius vaismedžius, porą šilauogių krūmų, įsirengėme dviejų aukštų lysvę, auginame braškes, agurkus. Didelio derliaus dar neturėjome, bet vis įdomiau nei drybsoti prieš televizorių, - šypteli pašnekovė. - O ir apylinkėse veiklos netrūksta. Žiemą slidinėjame, kai buvo užšalęs tvenkinys dar ir pačiūžas išbandėme, taip pat einame pasivaikščioti, vasarą galima žaisti tinklinį, maudytis ar meškerę užmesti. Su vyru juokaujame, kad vasarą čia tarsi Druskininkai, o žiemą - Šveicarija.“
Patogi lokacija: Iki miesto centro - per 15 minučių
Jolantai antrina netoliese esančios „Naujosios Anglijos“ kvartalo gyventojas Andrius: gyvenimas gamtos apsuptyje formuoja kitus laisvalaikio įpročius. Beje, būtent „Naujoji Anglija“ buvo pirmasis butų su kiemeliais ir atskirais įėjimais projektas Vilniuje, o Andrius - vienas pirmųjų naujakurių.Gamta, nuosavas kiemas, privatumas, uždara teritorija, įdomi architektūra - tai tik keli privalumai, prieš penkerius metus nulėmę Andriaus pasirinkimą čia persikelti. Tačiau pats svarbiausias faktorius buvo patogi lokacija, iš kurios miesto centrą automobiliu galima pasiekti vos per 15 minučių.„Aplinka čia labai proporcinga. Sakyčiau, gyvename mieste, bet gamta mums lengvai pasiekiama - keli žingsniai ir tu jau miške, dar keli - ir jau prie tvenkinių. Bet užvis labiausiai man patinka patogi lokacija, geras susisiekimas. Prie pat Vilniaus vakarinis aplinkkelis, taigi galima greitai nuvažiuoti į bet kurią miesto dalį“, - teigia Andrius.
Infrastruktūra ir toliau vystoma, šiuo metu vyksta darbai Helsinkio gatvėje, kuriuos užbaigus bus galima tiesiog pėsčiomis pasiekti Justiniškes. Parduotuvių ir pramogų taip pat toli ieškoti nereikia - viską galima rasti neseniai atsidariusiame didžiausiame Šiaurės Europoje prekybos ir laisvalaikio centre „Vilnius Outlet“.Kotedžas - tarsi nuosavas namas, tik be jam būdingų rūpesčių
Panašiais privalumais gali mėgautis ir už kelių kilometrų, kitapus Pilaitės prospekto, netoli Gilužio ežero esančios „Nok Nok Home“ gyvenvietės būstų savininkai. Viena jų, A. Markevič sako, kad prieš tai šeima gyveno bute, turėjo ir sodo sklypą su nameliu. Bet trūko balanso: bute jautėsi pernelyg uždaryti, o atvykę į sodą puldavo darbuotis, taip ir nepasimėgaudami aplinka, gamta. Suprato, kad įsigiję ar pasistatę namą taip toliau ir gyventų, nuolat panirę į darbus, rūpesčius.„Reikėjo tarpinio varianto, tarp daugiabučio ir nuosavo namo. Pasirinkome „Nok Nok Home“ ir labai tuo džiaugiamės. Pasikeitė ir mūsų gyvenimo būdas: jei anksčiau lankydavome sporto klubą, tai dabar užtenka nueiti iki ežero, ten įrengti lauko treniruokliai. Apskritai, anksčiau tiek nevaikščiojome, kiek vaikštome dabar. Grožimės gamta, miškeliais, ežerais, kaskart vis atrasdami kažką naujo, gražaus Pilaitės apylinkėse.“, - vardija A. Markevič.
Įsirengti ilgai netrunka. Vienas iš esminių privalumų renkantis ir tai, kad būstai buvo parduodami su pilna daline apdaila. A. Markevič sako, kad tai padėjo sutaupyti daug laiko ir pinigų, o būstą daugiausia savo jėgomis, padedant draugams ir šeimos nariams, įsirengė vos per du mėnesius.„Man labai svarbus faktorius buvo ir aeroterminis šildymas. Taip pat turime galimybę ant stogo pasistatyti saulės baterijas, taip dar sumažinant šildymo išlaidas“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
Nors visos šios gyvenvietės jau baigtos statyti ir būstai jose parduoti, analogiškos naudos ir dar daugiau siūlomos „MO Garden“ kvartale, kuris dygsta tarp „Naujosios Anglijos“ ir „Town House“ kvartalų. Būstai „MO Garden“ parduodami su pilna daline apdaila, vidinėmis pertvaromis, įrengtais laiptais, išvedžiotu grindiniu šildymu, aeroterminio šildymo katilu, rekuperacijos sistema, terasomis. Taip pat galima įsigyti sandėliuką, pavyzdžiui, rečiau naudojamai laisvalaikio įrangai laikyti bei automobilių parkavimo vietą, esančią šalia buto. Beje, kitaip nei ankstesniuose projektuose „MO Garden“ būstai parduodami jau pilnai pastatyti, ne „iš brėžinių“, taigi pirkėjai prieš priimdami sprendimą gali pasivaikščioti po turtą.Savo laisvalaikį čia galima planuoti uždaroje vidinėje teritorijoje arba iš jo vedančiais takais nukeliauti iki miško bei tvenkinių. Erdvus vidinis parkas leidžia užtikrinti ne tik jaukų laiką su šeima privačioje erdvėje, bet ir vaikams saugiai žaisti lauke, čia įrengtose integruotose žaidimų aikštelėse.„Kiekvienas mūsų mažaaukštės statybos projektas yra vis kitoks, su savita aura. Antai „MO Garden“ išsiskiria dideliais, nuo lubų iki grindų siekiančiais langais, pro kuriuos atsiveria jaukus miško vaizdas.
Naujosios Anglijos kvartalas Vilniuje
„Buvome pirmieji, pasiūlę rinkai tokios koncepcijos būstą, kuris yra itin populiarus Anglijos ir JAV miestuose. Šioje vietovėje Vilniuje jau esame pastatę panašius projektus -„Naujoji Anglija“, „Town House“ ir „Nok Nok Home“. Jie buvo labai sėkmingi.
Kaip skelbia REWO, butai su kiemeliais bus dviejų aukštų, siūlomi du tipai - 3 kambarių 58 kv. m ir 4 kambarių 75 kv. m. Kvartale suprojektuoti ne tik butai su kiemeliais, bet ir nedideli, 3 aukštų daugiabučiai - 1-4 kambariai nuo 28 kv. miki 71 kv. Pasak plėtotojo, butai šioje vietoje turėtų būti įperkami ir patrauklūs jauniems žmonėms, kurie įsigyja savo pirmąjį būstą, nori gyventi arčiau gamtos ir turėti gerą susisiekimą su miesto centru. Statybos leidimą kompanija, kaip rašoma pranešime, planuoja gauti 2021 metų vasarą. Į modernios architektūros, A+ energinės klasės namus ir sutvarkytą teritoriją planuojama investuoti 13,3 mln. Bus pastatyta 84 vnt. butų su kiemelais ir 96 butai.Butas ar kotedžas?
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus" investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipia dėmesį, kad terminas, kaip kotedžas, formaliai išvis neegzistuoja. Nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente tokio būsto tipo nėra. Dažniausiai tai - dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį."Dažnu atveju tai yra butai, tačiau dėl minėtų išskirtinumų rinkoje susiformavo tradicija juos laikyti ir vadinti kotedžais. Užsienyje tokio tipo būstai vadinami „town house“ arba „terraced house“. Šie būstai populiarūs Vakarų Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, taip pat Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje", - aiškino jis.
I.Stasiulytės teigimu, įprastai kotedžo ieškantys žmonės pirmenybę teikia erdvei, privačiam kiemui, didesniam privatumui. Ši būsto kategorija aktualiausia šeimoms, turinčioms vaikų ir sutinkančioms už didesnį plotą papildomai susimokėti - arba pinigais įsigyjant patį kotedžą, arba ilgesniu sugaištu laiku kelyje iš namų į darbą ir atgal."Kotedžų pirkėjams labai svarbu įvertinti, iš kokio statytojo jie įsigyja būstą, kokia gyvenvietės formavimosi perspektyva, kokie atstumai iki artimiausių švietimo, sveikatos ir kt. įstaigų. Taip pat reikia nusimatyti, jog namų aplinkos priežiūra beveik neabejotinai pareikalaus daugiau laiko ir piniginių sąnaudų nei įsikuriant bute", - patarė ji.
Anot Š.Taručio, žmonės vertina kotedžus, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant. Kotedžai paprastai turi individualų įėjimą, nuosavą kiemelį, terasą, gali turėti ir balkoną.„Tai - nuosavo namo privalumai. Taip pat dažnai kotedžo gyventojai turės mažiau kaimynų nei jų būtų bute. Iš kitos pusės, kotedžai būna dviejų, o dabar kartais - net trijų aukštų. Tai priimtina ne visiems, nes lengviau suplanuoti erdves viename lygyje, nereikia dviejų san. mazgų, erdvės „neatima“ laiptai ir panašiai", - tikino „Citus", Vilniuje plėtojančios projektą „PaJustis", atstovas Š.Tarutis.
O pagrindinis buto pirkėjų prioritetas - išvystyta infrastruktūra ir galimybė įsikurti centriniuose miesto rajonuose. Butas, išpildantis šiuos abu kriterijus, tampa pačia likvidžiausia nekilnojamojo turto klase, metai iš metų pritraukiančia didžiausią visuomenės susidomėjimą praktiškai visuose segmentuose.„Nepanašu, kad artimiausiais metais situacija galėtų pasikeisti. Tai, kaip vilniečiai vertina gyvenimo mieste privalumus, atskleidžia ir šiandieninės butų kainos. Populiariausiuose centrinėse miesto zonose jos siekia, o kai kuriais atvejais ir akivaizdžiai pranoksta erdvesnių priemiesčio kotedžų kainas", - kalbėjo I.Stasiulytė.
Kas perka kotedžus?
Š.Taručio teigimu, kotedžų pirkėjus dėl išskirtinių pačių kotedžų bruožų šiek tiek paprasčiau segmentuoti. Dažniausiai tai yra šeimos arba poros, planuojančios šeimą. Jiems dažniausiai aktualu ramybė ir privatumas, gamtos kaimynystė ir nėra poreikio gyventi centre. Po vieną gyvenantys žmonės kotedžus renkasi retai.„Anksčiau galiojo toks primityvus stereotipas: jei gyveni nuosavame bute, gyvenime tau sekasi neblogai. Jei kotedže - esi sėkmingas. Na, o jei gali vadintis „turčiumi“, privalai gyventi nuosavame name. Šiandien šis stereotipas neturi prasmės, nes kotedžų galima rasti visose miesto vietose, plėtotojai siūlo labai skirtingų plotų būstus, todėl kotedžus renkasi žmonės, gerai įvertinę jų privalumus", - aiškino jis.
Kadangi neretai kotedžai yra didesnio ploto, juos gali rinktis šeimos, kurioms reikia erdvės. Taip pat, pastatyti 50-ties mažaaukščių būstų projektą reikia gerokai didesnio ploto nei 50 ar net 100 butų daugiaaukščiam daugiabučiui namui. Todėl kotedžai dažniau statomi toliau nuo miesto centro; iš kitos pusės, ten dažniau galima rasti lopinėlį gamtos, vandens telkinį, daugiau erdvės kieme.„Na, o infrastruktūra yra svarbi visiems. Todėl tada, kai kotedžus imta statyti nebe užmiestyje, o pačiame mieste, greta išvystytos infrastruktūros, jie tapo tokie patrauklūs ir geidžiami", - sakė Š.Tarutis.
Pasak I.Stasiulytės, nors viešumoje buvo pasirodę teiginių apie karantino paskatintus procesus, kuomet žmonės ieško vis didesnio būsto užmiestyje, faktai rodo, kad butai Vilniuje ir toliau išgyvena aukso amžių.„Pirmąjį šių metų ketvirtį butų pirminėje rinkoje buvo pasiektas dešimtmečio sandorių skaičiaus rekordas. Tiesa, pamažu keičiasi suvokimas ir požiūris į patį butą. Dėl karantino priversti didelę dalį laiko praleisti savo namuose, žmonės labiau nei bet kada įsitikino, koks svarbus gali būti kiekvienas papildomas kvadratinis metras bei teisingas buto išplanavimas", - tikino ji.
Brangiau - kotedžas ar butas? Nuo ko priklauso kotedžo kaina?
Š.Taručio teigimu, anksčiau, kai didžiausią paklausą turėjo didelio bendro ploto kotedžai (90-140 kv. m), jų buvo didelė suminė kaina. Pastaruoju metu, stebint mažėjančio bendro būsto ploto tendenciją, mažėja ir kotedžai.„Paskutiniais metais siūlomi ir 65-75 kv. m ploto kotedžai. Todėl ir jų suminė kaina sumažėjo“, - kalbėjo jis. Pasak Š.Taručio, kvadratinio metro kaina tarp buto ir kotedžo iš esmės nesiskiria.
Nors kotedžą pastatyti yra lengviau nei daugiabutį (reikia daugiau inžinerinių mazgų, papildomą vietą užima bendros erdvės), kotedžai turi kiemelius, taip pat juose, paliekant daugiau erdvės būsimų gyventojų kūrybai ir saviraiškai, siūlomas mažesnis apdailos lygis.„Iš kitos pusės, kotedžas nelygu kotedžui - tas pats ir su butais. Kotedžai gali būti maži ir dideli, arti miesto centro ir miesto pakraštyje, su apdaila ir be jos, prestižinio segmento projekte ar ekonominiame. Taigi ir kaina priklausys nuo gausybės faktorių“, - aiškino jis.
Loftai - nestandartiniams žmonėms
O loftus, I.Stasiulytės teigimu, visų pirma renkasi nestandartinių idėjų nebijantys žmonės, kurie siekia už patrauklią kainą susikurti autentiškus namus. Pavyzdžiui, šiuo metu atrasti mini loftą Vilniuje galima ir vos už keliolika tūkstančių eurų.„Labai dažnai loftas yra jauno savarankiško žmogaus, metančio iššūkį standartiniam gyvenimo modeliui tipinio miegamojo sostinės rajono daugiabutyje, pasirinkimas“, - įsitikinusi ji.
I.Stasiulytė įsitikinusi, kad jau galima drąsiai kalbėti apie loftų kultūros brandą sostinėje. Dar prieš keliolika metų, kai vilniečiams Naujamiestyje buvo pasiūlyti pirmieji loftų projektai, tai atrodė kaip kažkas neįprasto, o gal ir rizikingo.„Tačiau jaunų ir veržlių miestiečių segmente ši naujiena sulaukė ypač didelio populiarumo. O šiandien loftų kultūra vis drąsiau persikelia į naujus, dar neatrastus sostinės pramoninius rajonus, tokius kaip Aukštieji Paneriai, kuriuose šiuo metu įrenginėjami „Bauhaus Mini loftai“. Tokio pobūdžio projektai suteikia galimybę įsigyti autentišką būstą už gerokai mažesnę kainą, palyginti su standartiniais būstais", - kalbėjo ji.
Bauhaus Mini loftai
Apie tai, kuo tarpusavyje skiriasi kotedžai, butai ir loftai, kokie žmonės juos renkasi ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį juos renkantis, galite pamatyti šiame video:
MIESTO LOFTAI | Parduodami pilnai įrengti butai Kaune
Būsto Kainų Palyginimo Lentelė
| Būsto Tipas | Vieta | Plotas (kv. m) | Kaina (EUR) |
|---|---|---|---|
| Kotedžas | Pilaitė (Vilnius) | 95 | 110 000 |
| Kotedžas | Kaunas | 95 | 97 000 |
| Loftas | Naujamiestis (Vilnius) | 95 | 74 000 |
| Butas | Konstitucijos pr. (Vilnius) | 100 | 404 650 |