Struktūralizmo įtaka Lietuvos architektūrai: nuo teorijos iki kūrybos Kuzmos gatvėje, Šventojoje

XX a. antrosios pusės Lietuvos architektūros meniniai stiliai ar kūrybos tendencijos architektūros teoretikų ir istorikų analizuojami retai. Šiuose analizuose autoriai vengia šios temos dėl to meto politinės padėties. Šaltojo karo propaganda bei bendrumo paieškos tabu lėmė tai, kad ir architekto kūrybinė ideologija to meto Lietuvos viešojoje erdvėje buvo reprezentuojama kaip valstybės politikos dalis. Tai atspindėjo tik dalį architektūros meninės minties formantų.

Dėl to vienas reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Europos kūrybinių reiškinių - struktūralizmas, užsienio architektūrologijoje gretintas bei tapatintas su filosofijos, dailės, muzikos ir mokslo avangardo srovėmis, Lietuvoje dažnai lakoniškai apibūdinamas kaip modernizmas, o atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, vadinamas sovietiniu modernizmu. Šis terminas žymi daugiau takoskyrą nuo stalininio laikotarpio valstybės proteguoto socialistinio istorizmo estetinių normų. Tokiose ribose terminas pateisinamas ir vartotinas.

Struktūralistiniai Lietuvos architektų darbai, padarę didelę įtaką šalies šiuolaikinės architektūros raidai, kol kas nebuvo ištirti kaip vieningas meninis reiškinys ar kūrybinė tendencija. Daugumos jų dėmesys dažniau telkiamas į objektų tipologinę ar morfologinę klasifikaciją. Trumpa istorinė perspektyva lemia tam tikras tyrimų objektyvumo problemas. Vengiama ieškoti Lietuvos šiuolaikinės architektūros kūrybinių paralelių su užsienyje plitusiais analogiškais reiškiniais, nors tai geografinės ir dalykinės integracijos būtinoji sąlyga.

Sovietinio periodo Lietuvos architektūroje vis dažniau įžvelgiamos ir svarstomos funkcionalizmo, konstruktyvizmo, regionalizmo, minimalizmo ar postmodernizmo tendencijos. Kai kurie architektai, tuomet turėję menkas galimybes deklaruoti savo kūrybines nuostatas, dabar pristato savo architektūrą kaip tam tikros stilistinės krypties, tendencijos integralią dalį. Po 1990 m. pakitę Lietuvos politiniai, ekonominiai ir kultūriniai modeliai architektūrai kėlė naujus reikalavimus. XX a. antrojoje pusėje įgyvendinti projektai dažnai nebetenkina šiandieninės nepriklausomos valstybės socialinių, laisvosios rinkos ir kitų poreikių.

Šalinami elementai, keičiant funkcijas arba griaunami ir jų vietoje statomi nauji. Dalis apleistų (dažnai nebaigtų) pastatų nyksta. Siekiant suvokti visus to meto architektūrinio gyvenimo niuansus, reikia plėtoti formaliuosius ir socialinio konteksto tyrimus.

Struktūralizmas Vakarų architektūrologijoje

Vakarų architektūrologijoje struktūralizmas nagrinėtas išsamiai. Vienas pirmųjų sąvoką "struktūralizmas" architektūros tyrimuose pavartojo olandas A. Beerendsas 1969 m. nagrinėdamas Hermano Hertzbergerio Amsterdamo rotušės projektą. Bene didžiausią indėlį į struktūralistinės architektūros tyrimus įnešė olandų architektas Arnulfas Lüchingeris. Jis pirmasis šią sąvoką pasikėlė vartoti apibūdinant tam tikrus architektūrai būdingus socialinius reiškinius bei formaliuosius požymius.

1974 m. A. Lüchingeris paskelbė straipsnį "Struktūralizmas - demokratijos simbolis" žurnale Bauen+Wohnen, po dvejų metų jis publikavo straipsnį "Struktūralizmas - nauja srovė architektūroje", dar po metų žurnale Architecture and Urbanism pasirodė "Olandiškasis struktūralizmas". 1981 m. A. Lüchingeris paskelbė fundamentalų veikalą "Struktūralizmas architektūroje ir urbanistikoje". 1987 m. išspausdintas dar vienas autoriaus tekstas, o 2000 m. pasirodė struktūralistinei architektūrai skirta šio tyrinėtojo studija "Dvivalentis požiūris". A. Lüchingeris parengė straipsnius apie struktūralistinės architektūros kūrėjus Aldo van Eycką, Pietą Blomą, N. Johną Habrakeną, Martą Stamą ir Hermaną Hertzbergerį. Pastarojo architekto kūrybai pristatyti A. Lüchingeris išleido atskirą knygą.

Išsamią studiją "Struktūralizmas olandiškoje architektūroje" paskelbė kitas olandų architektūros tyrinėtojas - Wimas J. van Heuvelis. Išvardytuose darbuose daugiausia dėmesio skiriama olandų architektūros kūriniams. Struktūralistinės architektūros tyrimams aktualios britų naujojo brutalizmo ir japonų metabolizmo studijos.

Habitat 67, Montrealis - vienas iš struktūralizmo pavyzdžių architektūroje.

Viena reikšmingiausių naujojo brutalizmo studijų iki šių dienų lieka 1966 m. išleista Reynerio Banhamo knyga "Naujasis brutalizmas: Etika ar estetika?". Brutalizmas britų architektūros kontekste aptariamas Davido Watkino veikale "Angliškoji architektūra". Naujojo brutalizmo sąsajos su Team 10 ir struktūralizmu tyrinėtos 2001 m. gegužės 5 d. Nyderlandų Delft Technikos universiteto Architektūros fakultete surengtame moksliniame seminare "CIAM Team 10 - The English Context". Šiame seminare naujojo brutalizmo tyrimus pristatė Kennethas Framptonas ir Irénée Scalbert.

Analizuojant metabolistų kūrybą aktuali austro Udo Kultermanno sudaryta knyga "Kenzo Tange: Architektūra ir urbanistika". 2001-siais Delfto seminare Volkeris M. Welteris aktualizavo škoto mokslininko Patricko Geddeso įtaką CIAM ir Team 10. Delfto universitete buvo surengti dar du seminarai. 2003 m. birželio 5-6 d. vykusiame "Team 10 - Between Modernity and the Everyday" (Tarp modernybės ir kasdienybės) pristatyti tyrimai nagrinėjo bendruosius Team 10 raidos ir filosofijos klausimus; skirtingus nacionalinius kontekstus - olandiškąjį, britų, itališkąjį bei prancūziškąjį; toliau plėtotas P. Geddeso teorijų įtakingumo klausimas Team 10; svarstyta Team 10 sąsaja su struktūralizmu.

2006 m. sausio 5-6 d. surengtas seminaras "Team 10 - Keeping the Language of Modern Architecture Alive" (Tęsiant modernios architektūros kalbą), kuriame Pablo Allard'as, George'as Bairdas, Christine Boyer, Xavieras Costa, Henkas Engelis, Hartmutas Frankas, Dirkas van den Heuvelis, Karin Jaschke, Aino Niskanenas, Fritsas Palmboomas, Irénée Scalbert, Francis Strauvenas ir Maxas Risselada bei Marco Vidotto toliau gilinosi į naujus ir ankstesniuose susibūrimuose aktualizuotus Team 10 raidos, filosofijos, įtakos ir kontekstų klausimus. Šiais metais buvo parengta Team 10 antologija. Knygoje architektų grupės kūrybinis kelias pristatytas kaip "šiandienos utopijos ieškojimai". Rinkinyje pateikta išsami chronologinė Team 10 1953-81 m. dokumentacija apie susitikimus, įvykius, projektus ir diskusijas; grupės narių biografijos ir bibliografija; spausdinami interviu su Team 10 nariais Giancarlo de Carlo, George'as Candilis, Aldo van Eyckas, Alison ir Peteris Smithsonai, Ralphas Erskine, Balkrishna Doshi, Hermanas Hertzbergeris.

Šis kontekstas nagrinėjami šiuolaikinei pasaulio architektūrai skirtuose tyrimuose. Tai Charleso Jenckso "Postmodernistinės architektūros kalba", "Šiuolaikiniai judėjimai architektūroje" ir George'o Bairdo studija "Pasirodymų erdvė", Charleso Jenckso ir George'o Bairdo "Prasmė architektūroje". Detaliau struktūralistinės architektūros sąsajas su postmoderniąja kultūra nagrinėjo britų mokslininkas Alanas Colquhounas. Mario Gandelsonas tyrinėjo architektūros ir struktūrinės lingvistikos bei socialinių mokslų, kartu su Diana Agrest - architektūros ir semiotikos sąsajas. D. Agrest vėliau savarankiškai plėtojo šias temas, gilindamasi į architektūros, ideologijos ir kultūros sąveikos formas. Struktūralistinę architektūrą tyrinėjo Manfredo Tafuri ir kiti filosofai bei istorikai. Svarbius žinių pateikia ir prancūzo Pierre'o Merlino studija "Naujieji miestai", olando Martieno de Vlettero "Kritiniai septyniasdešimtieji: architektūra ir urbanistinis planavimas Nyderlanduose 1968-1982" ir brito Jeremy Melvino "…izm…".

Tyrimo objektas yra šiuolaikinės Lietuvos architektūros projektuose bei įgyvendintuose objektuose įprasmintos struktūralistinės idėjos. Jos įtaka architektūros raiškai svarbi ne tik istorijos tyrimų šviesoje. Struktūralistiniai aspektai architektūroje dažnai tampa svarbiu šiuolaikinės architektūros formantu ir įtakingiausiu veiksniu jos vystymuisi. Tyrimo objektas suteikia daugiau išsamaus atskleidimo apie meninius rezultatus architektūroje ir nustato jų vietą skirtingų mokslo ir meno disciplinų kontekste, taip pat šiuolaikinėje architektūroje apskritai. Dėmesys skiriamas atskirų meninių principų identifikavimui, jų tarpusavio ryšio rezultatams, nulemiantiems tokių principų formalaus ir filosofinio išraiškos pokyčius. Pagrindinis tyrimo tikslas - nustatyti pagrindinius meninius principus ir struktūralistinės architektūros koncepcijas Lietuvoje, jų geografinius ir tarpdisciplininius ryšius, genezę ir išraiškos formas.

Šiuo tikslu buvo iškelti šie uždaviniai: nustatyti filosofinį-ideologinį struktūralistinės architektūros pagrindą ir jo ryšius su socialine būtimi XX a. antroje pusėje Lietuvoje; analizuoti geografinį ir tarpdisciplininį struktūralistinių idėjų kontekstą; ištirti meninių principų socialinius-kultūrinius formatus Lietuvos architektūroje 1960-1980 m.; parengti teorinį modelį struktūralistinių idėjų įvertinimui Lietuvos architektūroje; identifikuoti reikšmingiausius struktūralistinės architektūros kūrinius Lietuvoje ir jų įtaką bendram architektūros vystymuisi šalyje.

Atliekant tyrimą, buvo gauti šie architektūros mokslo srities inovatyvūs rezultatai: ištirtas reikšmingas reiškinys Lietuvos architektūroje, nors anksčiau mažai analizuotas - struktūralizmas; parengtas teorinis modelis struktūralistinių idėjų įvertinimui Lietuvos architektūroje; identifikuoti pagrindiniai struktūralistinės architektūros kūriniai šalyje; tyrimas apima ne tik formos ir kontekstų studijas, bet ir meninės ideologijos sąveikos ir savitumo aspektus struktūralistinėje architektūroje.

Tikimasi, kad tyrimas gali palengvinti bandymus apibrėžti struktūralistinių idėjų kilmės ir vystymosi ypatumus Lietuvoje, taip pat aiškiau suprasti struktūralizmo įtaką architektūros vystymuisi šalyje. Manoma, kad Lietuvos struktūralistinės architektūros istorinio periodo integravimas į mokslinio ir meninio struktūralizmo sritį galėtų prisidėti prie architektūros kaip tarpdisciplininės temos socialinio statuso stiprinimo. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami švietimo tikslais ir būti naudinga medžiaga architektūros įvertinimo, apsaugos ir dokumentavimo procese 1960-1980 m., kaip šiuo metu įgyvendinama.

Europos reintegracijos šviesoje Lietuvos architektūros geografinių paralelių tyrinėjimas taip pat įgauna išskirtinį aktualumą. 3 straipsniai tyrimo tema buvo paskelbti mokslo žurnaluose, nurodytuose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, patvirtintose Lietuvos mokslo tarybos, 1 mokslinis straipsnis recenzuojamame leidinyje, 1 mokslinis straipsnis kitame leidinyje ir 9 straipsniai specializuotuose profesiniuose leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje.

tags: #kotedzai #santariskese #kuzmos #g