Kaip deklaruoti pardavus turtą: GPM, mokesčiai, išimtys ir sutuoktinių nuosavybė

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie per praeitus metus pardavė nekilnojamąjį turtą (NT), kurį nuosavybėje išlaikė trumpiau nei 10 metų, ar transporto priemonę, kuri buvo išlaikyta trumpiau nei 3 metus, iki gegužės 2 d. turi pateikti pajamų mokesčio deklaraciją. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai deklaruoti pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą VMI, kokie mokesčiai taikomi ir kokias išimtis reikėtų žinoti.

Tinkamai užpildyta deklaracija užtikrins, kad sumokėsite teisingą mokesčių sumą ir išvengsite galimų problemų su mokesčių inspekcija.

Pateikti pajamų deklaracijas ir sumokėti mokestį reikia iki gegužės 2 d. VMI papildo, kad deklaruoti pajamas bei sumokėti GPM reikia ir už 3 metus nuosavybėje neišlaikytą transporto priemonę.

Pernai, VMI duomenimis, transporto priemones pardavė apie 102.000 Lietuvos gyventojų. „Raginame nelaukti gegužės 2 d. ir deklaraciją pateikti jau dabar.

Daugiau pajamų praėjusiais metais gavę gyventojai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jei pajamų iš NT pardavimų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2024 m. 12 VDU sudaro 228.324 Eur, 2023 m.

Ar privaloma deklaruoti gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas?

Jeigu pardavėte nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tuomet deklaruoti nekilnojamojo turto pardavimo pajamų neprivalote. Gavus apmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, tokias pajamas privalote deklaruoti pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

GPM yra apskaičiuojamas taip:

GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.

• *pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
• **įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles;
• ***privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

120 VDU sumos:

Su turto pardavimu susijusius privalomus mokėjimus (pvz. notarines išlaidas) turite įrašyti deklaracijos GPM311 D dalies laukelyje „Su perleidimu susijusių privalomų mokėjimų suma“, o su įsigijimu patirtas išlaidas turite įrašyti bendroje sumoje su parduoto turto įsigijimo kaina laukelyje „Išlaidų suma“.

Jeigu gavote pajamų už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, finansines priemones) ir/ar pajamų (pvz. palūkanų) už lėšas, kurios yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip.

Jeigu parduoto turto ar palūkanų pajamos, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, tokiu atveju, tokias pajamas (išlaidas) turi deklaruoti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. Tuo atveju, kai finansinėms priemonėms, palūkanoms, gali būti taikoma 500 Eur neapmokestinama suma, ši suma gali būti taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai (t. y. kiekvienam iš sutuoktinių po 500 Eur).

Išimtys

Atkreipiame dėmesį į NT pardavimui taikomas išimtis:

• Tais atvejais, kai iki parduodant būstą jame buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą bent 2 metus, pateikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės.
• Jei gyventojas parduotame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo jo pardavimo įsigijo kitą būstą ir jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, pajamų mokesčio deklaracijos pateikti ir GPM mokėti taip pat nereikia.
• Svarbu pažymėti - deklaruoti ir GPM mokėti nereikia tuo atveju, jei transporto priemonė buvo išlaikyta ilgiau nei 3 metus.

Deklaravimas bendrosios jungtinės nuosavybės atveju

Sutuoktinių turto pardavimo pajamų apmokestinimas yra svarbus klausimas tiek planuojant šeimos finansus, tiek vykdant nekilnojamojo turto ar kito reikšmingo turto pardavimą. Kadangi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis - pardavimo metu gautos pajamos taip pat gali būti paskirstomos abiem asmenims, o jų apmokestinimas priklauso nuo turto rūšies, laikymo trukmės ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra valdoma bendru sutarimu tarp abiejų sutuoktinių, todėl nei vienas iš jų negali savarankiškai parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti bendros nuosavybės dalies be kito sutuoktinio sutikimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitų reikšmingų bendro turto sandorių - turi būti priimami kartu.

Išimtis gali būti taikoma, jei vienas iš sutuoktinių įgyja teisę valdyti tam tikrą turtą savarankiškai pagal teismo sprendimą arba notariškai patvirtintą susitarimą.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
2. pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
3. pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
4. įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
5. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Šiuos penkis punktus reglamentuojama Civilinis kodeksas.

Beje, teismų praktikoje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sandorius, susijusius su bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrai jungtinei nuosavybei.

Taigi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkai.

Pajamų apmokestinimas GPM

Pajamos, gautos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, yra apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčioįstatymą.

Pajamų apmokestinimas taikomas abiem sutuoktiniams, jeigu jie yra bendrai valdantys bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. T. y., pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, nebent kitaip nustatyta santuokos sutartyje.

Žinoma, pajamų apmokestinimas gali būti taikomas atskirai kiekvienam sutuoktiniui, jeigu jie yra atskirai valdantys savo nuosavybę. Pavyzdžiui, jeigu nuosavybės dalys aptartos sutartyje, tuomet už kiekvienos nuosavybės dalies pardavimo gautas pajamas sutuoktiniai skaičiuotų GPM atskirai savo dalims laikantis sutarties.

• Bendroji jungtinė nuosavybė → Pajamos dalijamos po 50% kiekvienam sutuoktiniui, o GPM skaičiuojamas už kiekvieno dalį.
• Atskira nuosavybė → Pajamos priklauso tik tam sutuoktiniui, kuris yra nuosavybės savininkas.
• Sutartinė nuosavybės dalis (pvz., ikivedybinė ar vedybinė sutartis) → Pajamos paskirstomos pagal sutartyje nurodytas proporcijas, ir kiekvienas sutuoktinis deklaruoja savo dalį atskirai.

Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu realiai faktiškai turtu disponavo, valdė, realiai naudojo, išlaikė ir faktiškai veikė bei pajamas iš turto gavo bei jas panaudojo tik vienas sutuoktinis - ir tai įrodoma objektyviais įrodymais, pvz., sutartimis ir kitais dokumentais, tuomet GPM gali būti skaičiuojamas tik šiam vienam sutuoktiniui.

Tačiau jeigu parduodamas bendros jungtinės nuosavybės turtas ir sutuoktiniai neturi sutarčių, kurios reguliuoja kitaip - tuomet pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis ir GPM skaičiuojamas jiems abiems lygiomis dalimis.

Pavyzdžiui, sutuoktiniai parduoda jungtinės nuosavybės turtą.

Tarkime, už visą parduodamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavimo PVM sąskaitą faktūrą išrašys ir pardavimo PVM apskaičiuos vienas sutuoktinis, kuris yra PVM mokėtojas.

Tarkime šiuo atveju visi nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybos dokumentai bus išrašyti šio vieno sutuoktinio vardu.

Tačiau tokiu atveju vis tiek gautas nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas ir to turto įsigijimo išlaidas abu sutuoktiniai turės deklaruoti lygiomis dalimis.

Tai reiškia, kad šie sutuoktiniai, jeigu pajamos būtų apmokestinamos pagal GPMĮ, turėtų deklaruoti po 1/2 dalį gautų konkretaus nekilnojamojo turto vieneto pardavimo pajamų ir po 1/2 dalį to turto vieneto įsigijimo išlaidų.

Sutuoktiniai jiems tenkančias, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas bei įsigijimo išlaidas - turi deklaruoti Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje.

Taigi apmokestinant GPM, jeigu turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai pardavus turtą, laikoma, kad pajamas gauna abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, jei kitaip nenustatyta vedybų sutartyje.

Žinoma, svarbu priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčių administratorius turi teisę vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką.

Todėl, mokesčių administratorius, nustatęs, kad sandoriai sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja vadovaudamasis veiklos turiniui taikomomis apmokestinimo taisyklėmis.

Taigi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkai.

Pajamų apmokestinimas PVM

Dėl PVM paminėtina, kad jeigu, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau yra parduodamas vykdant ekonominę veiklą ir sutuoktiniai susitaria, kad ekonominę veiklą vykdo tik vienas sutuoktinis - tai tuomet PVM požiūriu laikoma, kad visą atlygį gauna šis vienas sutuoktinis.

• NT parduoda abu sutuoktiniai ne kaip veiklą → PVM nėra.
• NT parduoda vienas sutuoktinis kaip veiklą → PVM taikomas tik jam.
• NT parduoda abu sutuoktiniai kaip veiklą → PVM taikomas abiem.

Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, sutuoktiniai sutarė, kad tarkime nekilnojamojo turto pardavimo veiklą vykdo tik vienas sutuoktinis, tai, neatsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tik tam pardavimo veiklą vykdančiam sutuoktiniui gali atsirasti (jei tai numato PVM įstatymas) PVM prievolių dėl tokio nekilnojamojo turto pardavimo. Tuo tarpu kitam sutuoktiniui jokių PVM prievolių neatsirastų.

Teisinės pasekmės ir dokumentai

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, gali nustatyti savo turto teisinį režimą, kuris gali būti:

• bendroji jungtinė nuosavybė;
• bendra dalinė nuosavybė;
• asmeninė nuosavybė.

Jei sutuoktiniai nesudaro vedybų sutarties - jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos.

Sutuoktiniai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį - gali pakeisti šias dalis, tačiau tai turi būti patvirtinta notaro ir registruojama viešame registre. Tai užtikrina, kad bet kokie pakeitimai yra oficialiai pripažinti ir teisiškai galiojantys.

Be to, sutuoktiniai, turėdami bendrąją jungtinę nuosavybę - turi teisę disponuoti bendru sutarimu, tačiau jei nori disponuoti nekilnojamuoju turtu ar vertybiniais popieriais, kurie yra bendroji nuosavybė, sandorius jie gali sudaryti tik abu kartu arba vienas sutuoktinis, turėdamas notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitam sutuoktiniui šiame sandėlyje.

Svarbu paminėti, kad sutuoktiniai, turėdami bendrąją jungtinę nuosavybę, atsako bendrai pagal prievoles, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai, arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už bendras skolas ir įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti šeimos labui.

Galiausiai, sutuoktiniai turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, abu sutuoktiniai atsako bendrai. Taip pat, sutuoktiniai turi teisę atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

GPM tarifai

Kaip pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?

Deklaraciją KIT715 gyventojai (fiziniai asmenys) patys teikia tik elektroniniu būdu per EDS sistemą (elektroninė deklaravimo sistema). Prisijungti prie šios sistemos galite čia.

EDS sistemoje spustelkite (kairiajame meniu) - „Pildyti formą“ - „Formos kodas“ laukelyje įveskite KIT715 ir „Filtruoti“, pasirinkti KIT715v.2 versiją ir spustelkite „mėlyną gaubliuką“ (pildyti formą tiesiogiai portale).

Nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimas

Nekilnojamojo turto mokestį galite sumokėti: Mokant būtina nurodyti nekilnojamojo turto mokesčio įmokos kodą 1001.

Kaip tai padaryti rasite: Kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą per Mano VMI? - VMI.

Pavyzdys: Pajamų Deklaravimas Parduodant Nekilnojamąjį Turtą

Tarkime, sutuoktiniai bendrai pardavė nekilnojamąjį turtą už 50,000 Eur. Pagal įstatymą, kiekvienas sutuoktinis turi deklaruoti 25,000 Eur pajamų.

Pagrindiniai žingsniai pildant GPM deklaraciją pardavus nekilnojamąjį turtą:

• Nustatykite, ar privalote mokėti GPM. GPM mokėti privaloma, jei nekilnojamasis turtas buvo parduotas anksčiau nei po 3 metų nuo įsigijimo (arba 10 metų, jei turtas buvo gautas paveldėjimo būdu).
• Surinkite reikiamus dokumentus. Jums reikės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, įsigijimo dokumentų (jei turite), išlaidų, susijusių su turto įsigijimu ir pardavimu, įrodymų (pvz., notaro, vertinimo, remonto sąskaitų).
• Užpildykite GPM deklaraciją (GPM311 forma). Tai galite padaryti elektroniniu būdu per Mano VMI arba užpildyti popierinę formą.
• Apskaičiuokite apmokestinamąsias pajamas. Apmokestinamosios pajamos yra skirtumas tarp nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir įsigijimo kainos, atėmus leistinus atskaitymus (pvz., notaro mokesčius, remonto išlaidas).
• Sumokėkite GPM.

Pavyzdžiui, jei pardavėte nekilnojamąjį turtą už 100 000 EUR, įsigijote jį už 80 000 EUR.

Notaro mokesčiai sudarė 500 EUR, o remonto išlaidos - 2000 EUR. Jūsų apmokestinamosios pajamos bus:

100 000 EUR - 80 000 EUR - 500 EUR - 2000 EUR = 17 500 EUR

Nuo šios sumos reikės sumokėti GPM (15% arba 20%, priklausomai nuo pajamų dydžio).

Su turto pardavimu susijusius privalomus mokėjimus (pvz. notarines išlaidas) turite įrašyti deklaracijos GPM311 D dalies laukelyje Su perleidimu susijusių privalomų mokėjimų suma, o su įsigijimu patirtas išlaidas turite įrašyti bendroje sumoje su parduoto turto įsigijimo kaina laukelyje Išlaidų suma.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Ar būtina deklaruoti pajamas, gautas iš bendro turto pardavimo? Taip, jei pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.
• Kaip deklaruoti pajamas, jei vedybų sutartis numato kitokį pajamų paskirstymą? Deklaruojama pagal vedybų sutarties sąlygas.
• Ar galiu pasinaudoti neapmokestinama suma, jei pajamos gautos iš bendro turto? Taip, kiekvienas sutuoktinis gali pasinaudoti neapmokestinama suma atskirai.

GPM deklaracijos pavyzdys

Paveldėto turto pardavimas

Paveldėto turto pardavimas - nerimą keliantis procesas, kai itin svarbu nesuklysti. Tokio turto pardavimas - logiškas sprendimas, jeigu paveldėjote nekilnojamąjį turtą ir apsisprendėte, jog jis Jums nereikalingas. Žinoma, turto pardavimas susijęs ne tik su pajamomis, bet ir su tam tikrais mokesčiais. Dažnas atvejis, kai žmonės paveldėtą turtą parduoda patys ir vėliau kreipiasi pagalbos, kai atsiranda prievolė mokėti paveldimo turto mokestį ar gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno po turto pardavimo.

Tam tikrais atvejais taikomos išimtys ir galima nemokėti GPM po turto pardavimo. Tam reikalingos žinios, kurių dažnu atveju pritrūksta. Apie mokestines išimtis neieškoma informacijos laiku, o padarytos klaidos kainuoja brangiai - kartais ir keletą tūkstančių eurų. Tad svarbu aiškiai žinoti, kada galima parduoti paveldėtą turtą ir kaip nepasiklysti mokesčių labirintuose.

Kaip nustatoma paveldėto turto vertė paveldėjimo metu?

Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Tokiu atveju į paveldėjimo liudijimą notaras įrašys paveldėto turto kainą ne pagal VĮ Registrų centro duomenis, kur kaina veikiausiai neatitinka tikrovės (paprastai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą), o iš Jūsų pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Taip Jūs užbėgsite už akių ateityje galimam gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) turtą pardavus.

Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu. Tokiu atveju retrospektyvinis turto vertinimas bus atliekamas atgaline data, t. y. paveldėjimo datai.

Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio. Jei turtą paveldėjote iš sutuoktinio ir ilgiau nei 2 metus esate jame deklaravę gyvenamąją vietą - tuomet nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir turto vertinimas paveldėjimo metu nėra būtinas. Šiuo atveju svarbu iki pardavimo momento neišsideklaruoti iš paveldėto nekilnojamojo turto.

Paveldimo turto mokestis: kada jis taikomas?

Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.

Mokesčio apskaičiavimas ir tarifai

Paveldimo turto mokestį apskaičiuoti suteikta pareiga paveldėjimo dokumentus išduodantiems notarams. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal notarams pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis.

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

tags: #kur #deklaruoti #pardavus #turta