Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kaip Lietuvoje rasti žemės sklypo planą su koordinačių žiniaraščiu. Kadastro tvarkymas Lietuvoje reglamentuojamas įvairiais įstatymais ir nutarimais, užtikrinant tikslią ir patikimą informaciją apie nekilnojamąjį turtą.

Teisinis pagrindas
Kadastras Lietuvoje tvarkomas vadovaujantis šiais teisės aktais:
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas
- Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas
- Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas
Pagrindinės sąvokos
Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka apibrėžimus, pateiktus:
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme
- Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme
- Lietuvos Respublikos statybos įstatyme
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme
- Lietuvos Respublikos žemės įstatyme
Kadastro tvarkytojo funkcijos
Kadastro tvarkytojas atlieka šias funkcijas:
- įrašo į kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenis
- pakeičia, panaikina, pataiso kadastro duomenis (raštu informuodami ir kadastro duomenų teikėjus)
- perkelia duomenis į duomenų bazės archyvą
Kvalifikacinės kategorijos
Kadastro tvarkytojo darbuotojams gali būti suteiktos šios kvalifikacinės kategorijos:
- kadastro ekspertas
- vyresnysis kadastro specialistas
- kadastro specialistas
- kadastro specialisto asistentas
Kadastro tvarkytojas pagal kiekvieną kvalifikacinę kategoriją nustato specialius kvalifikacinius darbuotojų išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimus.
Kadastro duomenų nustatymas
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus.
Į kadastrą įrašomi duomenys
Į kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje.
Kadastriniai matavimai
Kadastriniai matavimai atliekami šiais atvejais:
- įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, išskyrus atvejus, kai atidalijami žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje sugrąžinti bendrąja daline nuosavybe natūra po 1997 m.
- perleidžiant nuosavybėn privačią žemę (pagal sandorius) miestų gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d.
Žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų, išskyrus tam tikrus atvejus, kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, neatliekami.
Nekilnojamųjų daiktų formavimas
Nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas.
Žemės sklypo ribų tikslumas
Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.
Jeigu nėra galimybės atidalyti ar padalyti žemės sklypą savininko ar bendraturčių nurodytomis dalimis, kai žemės sklypo plotas apskaičiuotas kvadratiniais metrais ir kiekvienos dalies plotas išreikštas ne sveikaisiais skaičiais, formuojamų sklypų plotas apvalinamas iki sveikųjų skaičių, o prieš tai buvusio žemės sklypo plotas nekeičiamas.
Kadastriniai matavimai atliekami
Atliekant kadastrinius matavimus:
- nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.
Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y.
Jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nerašomas ir kviestiniai asmenys nekviečiami.
Koordinačių nustatymo tikslumas
Nustatant koordinates:
- Susiejant su geodeziniu pagrindu GPS prietaisais, koordinačių nustatymo valstybinio geodezinio pagrindo punktų atžvilgiu vidutinė kvadratinė klaida turi neviršyti 0,1 metro, kai susiejami žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai bei sklypai kaimuose ir miesteliuose, ir 0,05 metro, kai susiejami žemės sklypai miestuose. Pradiniais punktais pasirenkami GPS tinklų punktai.
- Kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas (geodezinio pagrindo punktų atžvilgiu) neturi būti didesnis kaip 0,1 metro miestuose, 0,2 metro - urbanizuotose teritorijose kaimo vietovėje, 0,6 metro - kitose kaimo vietovėse ir teritorijose, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 dienos.
- Koordinuojamų taškų koordinatės apskaičiuojamos 0,01 metro tikslumu.
Taip pat:
- kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai. Inžineriniai tinklai kartografuojami, jeigu jie nepažymėti stambaus mastelio topografiniuose planuose.
- apskaičiuojama žemės sklypo vertė pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205.
- parengiamas ar patikslinamas žemės sklypo planas. Planai rengiami ir kadastro tvarkytojui teikiami toje koordinačių sistemoje, pagal kurią buvo atliekami kadastriniai matavimai.
Statinių išdėstymo planas
Tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, nurodant panaudotų duomenų šaltinį.
Inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus.
Nebaigti statyti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus.
Statiniai fotografuojami. Fotografavimo tikslas - išsamiai ir vaizdžiai parodyti statinį arba jo dalį.
Nustatoma statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir pavadinimas, o iš pateiktų dokumentų - adresas (statinio numeris, gatvės pavadinimas ir vietovės pavadinimas), statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai.
Reikalavimai planams
Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Planams sudaryti naudojama kartografinė medžiaga:
- ortofotografiniais žemėlapiais 1: 10000 mastelio skaitmenine forma ORT10LT.
Planas konstruojamas išbraižius koordinačių tinklą tokiu masteliu: užstatytose miestų teritorijose - 1: 500; kitose miestų teritorijose ir urbanizuotose kaimo vietovių teritorijose - 1: 500-1: 2000; kitose kaimo vietovėse - 1: 500-1: 10000. Mastelis priklauso nuo žemės sklypo ploto ir informacijos kiekio.
Koordinačių tinklas plane orientuojamas šiaurės-pietų kryptimi. Siekiant geresnio žemės sklypo konfigūracijos išdėstymo, koordinačių tinklo orientacija gali būti keičiama; šiuo atveju šiaurės-pietų kryptis nurodoma strėle.
Žemės sklypo plano turinys turi atitikti šių Nuostatų, o sutartiniai ženklai - Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus patvirtintus reikalavimus.
Koordinačių žiniaraštis
Koordinačių žiniaraštis išdėstomas kairėje lapo dalyje. Lapo viršuje rašomas pavadinimas.
Pavadinimas išdėstomas plano viršutinėje dalyje, laisvai tarp sklypo išdėstymo schemos ir lentelių. Pavadinime didžiosiomis raidėmis rašoma: „ŽEMĖS SKLYPO PLANAS M1:“. Įrašomas plano sudarymo mastelio vardiklis. Po šiuo užrašu privalomas toks įrašas „Sklypo plotas m2“.
Kitoje plano pusėje sudaromas koordinačių žiniaraštis. Viršutinėje lapo dalyje, kairėje, pakartojamas plano pavadinimas. Žemiau rašoma „Žemės sklypo kadastro Nr.
Apatinėje lentelės dalyje, pirmojoje skiltyje, nurodomos žemės sklypo centro koordinatės ir planšetės nomenklatūra koordinačių sistemoje, kurioje buvo atliekami matavimai, bei LKS-94 sistemoje.
Lapo apačioje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Duomenų gavimas statinių išdėstymo planams
Duomenys statinių išdėstymo planams sudaryti gaunami horizontalinės nuotraukos metodais (linijiniais, kampiniais ir kombinuotaisiais matavimais). Matavimų tikslas - gauti duomenis, leidžiančius sudaryti nekilnojamojo turto objektų išdėstymo reikiamo mastelio planus ir šiuos objektus tarpusavyje susieti.
Planų braižymas
Naudojamasi abrisu ir kita turima pagalbine kartografine medžiaga. Planai braižomi ant A0-A4 formato popieriaus lapų. Pagrindinis plano mastelis M 1: 500.
Aukštų planai
Aukštų planai sudaromi tik pagrindiniams pastatams. Pagalbinių pastatų aukštų planai sudaromi, kai to pageidauja užsakovas.

Žemės sklypo vertės nustatymas
Nustatant žemės sklypo vertę, atsižvelgiama į:
- vidutinę rinkos vertę pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro.
Šis straipsnis suteikia išsamų supratimą apie tai, kaip rasti žemės sklypo planą su koordinačių žiniaraščiu Lietuvoje, atsižvelgiant į teisės aktus, procesus ir reikalavimus.