Šiame straipsnyje išnagrinėsime turto arešto ir hipotekos esminius skirtumus bei teisinius aspektus Lietuvoje. Nagrinėsime, kaip šie du instrumentai veikia prievolių vykdymo užtikrinimą ir kokie yra kreditorių bei skolininkų interesai.
Prievolių Vykdymo Užtikrinimas: Hipoteka ir Įkeitimas
Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje, finansavimo politikai tampant vis įvairesnei, neišvengiamai susiduriama su efektyvių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų paieška. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto įkeitimas tampa pranašesniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu prieš kitus galimus prievolių įvykdymo būdus, tokius kaip garantija ar laidavimas.
Įkeitimo aktualumą bei pranašumą suponuoja įkeitimo savybė - sekimas paskui daiktą. Būtent tokia užtikrinanti įkeitimo funkcija turi nemažą įtaką ir ekonominiams santykiams, ypatingai smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (LR CK) prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.).
Siekiant kontroliuoti galimas pareigos neįvykdymo pasekmes bei apsaugoti kreditoriaus interesus, civilinės teisės sistemoje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas. Šio instituto esmė ta, jog skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką, kad jis tinkamai įvykdytų savo pareigą prievolėje.
Tokie papildomi prievolių įvykdymo būdai numatyti įstatyme. Vieni prievolių užtikrinimo būdai turi skatinamąjį pobūdį skolininkui įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, netesybos, o kiti garantuoja kreditoriui, kad skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys, pavyzdžiui, laiduotojas, įkaito davėjas ir t.t.
Atsižvelgiant į prievolių įvykdymo būdus, gali būti skiriamas ir jų pobūdis: prievolinis ir daiktinis. Daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami LR CK 4 knygoje. Tai būtų hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kt.
Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi hipoteka ir įkeitimas kaip daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Kadangi tokiu būdu užtikrintos prievolės garantuoja mažiausius galimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei prievolė, kuri užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, įvykdoma netinkamai ar visai neįvykdoma.
Išieškojimo Procesas: Bendrosios Taisyklės ir Išimtys
Išieškojimo procesas, egzistuojant prievolės užtikrinimui, skiriasi nuo išieškojimo proceso bendra tvarka. LR CPK 745 str. 1 d. numatyta, jog išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto ir įkeitimu įkeisto turto taikomos bendrosios išieškojimo taisyklės, su LR CK numatytomis išimtimis tiek, kiek tokio pobūdžio išieškojimo nereglamentuoja LR CK. Toks reglamentavimas suponuoja išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu užtikrinto turto tarpusavio ryšį su išieškojimu bendra tvarka. Tam, kad tinkamai atskleisti tarpusavio ryšį, panagrinėsime abiejų išieškojimo procesų esminius skirtumus ir panašumus.
Abiem atvejais, išieškojimas galimas tik skolininkui neįvykdžius prievolės arba netinkamai ją įvykdžius. Tačiau skirtingai reglamentuojama išieškojimo pradžia. Skirtingi veiksmai turi būti atlikti siekiant įgyti teisę pradėti išieškojimo procesą. Išieškojimo iš įkeisto turto atveju, kreditoriui numatyta pareiga įspėjimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto pateikimas. O tuo tarpu, išieškant bendra tvarka, kreditorius pirmiausia turi gauti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str.) ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (LR CPK 650 str. 1 d.). Toks skirtingas reglamentavimas yra pagrįstas hipotekos ir įkeitimo paskirtimi, t.y. ne tik reikalavimo, bet ir pigesnio bei operatyvesnio išieškojimo proceso užtikrinimu.
Kitas esminis skirtumas tarp nagrinėjamų išieškojimo rūšių yra reikalavimai dėl išieškojimo eilės. Išieškant bendra tvarka, kreditoriaus pasirinkimas turi atitikti LR CPK 664 ir 665 str. įtvirtintą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Galioja bendra taisyklė, jog iš paskesnės eilės turto galima išieškoti tik tuo atveju, jei nėra žinomo pirmesnės eilės turto. Tuo tarpu, išieškant iš įkeisto turto netaikomi išieškojimo iš skolininko turto eilės apribojimai (LR CPK 662 str. 5 d.). Tokiu būdu hipotekos ir/ar įkeitimo kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis. Kadangi įkeičiamo turto paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus reikalavimų įvykdymą, jis pats gali objektyviai įvertinti galimybę tokiu turtu užtikrinti jo reikalavimą.
Pažymėtina, jog išieškojimo iš skolininko turto eilės įtvirtinimas skirtas apsaugoti skolininko turtinius interesus. Tačiau tokios eilės netaikymas išieškant iš hipoteka ar įkeitimu užtikrinto turto, nereiškia, jog skolininko interesai yra ignoruojami. Skolininko interesai apsaugomi suteikiant įkaito davėjui teisę nurodyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, jei išieškoma parduodant iš varžytynių jungtine hipoteka įkeistus daiktus (LR CK 4. 194 str. 1 d.). Įkeitimo atveju, skolininko ar įkaito davėjo interesai apsaugomi LR CK įtvirtinta įkeistų daiktų realizavimo tvarka (LR CK 4. 219 str. 5 d.), t.y. šalims suteikiama teisę susitarti dėl įkeisto turto realizavimo būdo. O būtent susitarimo pagrindu, galimas visų šalių interesų pusiausvyros įgyvendinimas.
Esminiai skirtumai tarp turto arešto ir hipotekos
Pagrindiniai skirtumai tarp turto arešto ir hipotekos yra šie:
- Tikslas: Turto areštas skirtas užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą, o hipoteka - esamos prievolės įvykdymą.
- Inicijavimas: Turto areštą inicijuoja antstolis, o hipoteką - kreditorius ir skolininkas sudarydami sutartį.
- Prioritetas: Hipoteka paprastai turi prioritetą prieš turto areštą, nebent turto areštas buvo įregistruotas anksčiau.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius skirtumus tarp turto arešto ir hipotekos:
| Savybė | Turto Areštas | Hipoteka |
|---|---|---|
| Tikslas | Užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą | Užtikrinti esamos prievolės įvykdymą |
| Inicijavimas | Antstolis | Kreditorius ir skolininkas |
| Prioritetas | Paprastai žemesnis | Paprastai aukštesnis |
Esminis nagrinėjamų procesų panašumas yra tas, jog įkeisto turto realizavimui, atsižvelgiant į jo pobūdį, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir išieškant iš turto bendra tvarka. Tačiau pažymėtina, jog praktikoje iškyla daug klausimų dėl įkeisto turto realizavimo proceso, ypač kai įkeistas turtas yra įmonė.
Išieškojimas iš Įkeisto Nekilnojamojo Turto
Nagrinėjimas apima išieškojimą iš hipoteka užtikrintų statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų bei hipoteka užtikrinto žemės sklypo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog šiame darbe nekilnojamojo turto sąvoka vartojama siaurinamai, t.y. neapima laivų ir orlaivių, kuriems privaloma teisinė registracija ir kurie tokiu būdu pripažįstami nekilnojamuoju turtu.
Išieškojimas iš Įkeisto Kilnojamojo Turto
Šis skyrius suskirstytas į du poskyrius atsižvelgiant į kilnojamojo turto pobūdį, t.y. kilnojamieji daiktai bei turtinės teisės. Išieškojimas iš įkeisto kilnojamojo turto apima ne tik materialius daiktus, bet ir turtines teises, pavyzdžiui, pinigus banko sąskaitoje. Atskiras poskyris skiriamas išieškojimui iš įkeistų turtinių teisių. Šis atskyrimas yra nulemtas turtinių teisių, kaip įkeitimo objekto, specifiškumo, kadangi išieškojimas iš įkeistų turtinių teisių pasižymi tam tikrais požymiais, kurie būdingi tik išieškojimui iš turtinių teisių.
Išieškojimas iš Įkeistos Įmonės
LR CK 1.110 str. 1 d. įmonė pripažįstama nekilnojamuoju turtu. Tačiau, kadangi įmonę sudaro turtinio ir neturtinio pobūdžio elementai, reikalaujantys skirtingo perleidimo režimo, įmonė negali būti hipotekos objektu. Todėl įmonės įkeitimo bei išieškojimo proceso iš tokios įmonės reglamentavimas tikslintinas.
