Lietuvos nacionalinis turtas: istorija ir kultūra

Lietuva - turtingos istorijos ir kultūros šalis. Jos nacionalinis turtas apima ne tik materialųjį paveldą, bet ir nematerialias vertybes, tokias kaip kalba, tradicijos ir menas. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius Lietuvos nacionalinio turto aspektus, pradedant LRT KULTŪROS sezono pristatymu ir baigiant totorių istorija Lietuvoje bei Vilniaus universiteto bibliotekos jubiliejumi.

LRT KULTŪRA: naujas sezonas ir kultūros aktualijos

Antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje buvo pristatytas spalį prasidėsiantis LRT KULTŪROS sezonas. Jame - nemažai naujų laidų: Andriaus Rožicko pokalbių su kultinėmis kultūros asmenybėmis projektas, lietuvių kalbai skirta Antano Smetonos interaktyvi laida, aplinkosaugai, bendruomenių veiklai, Lietuvos kulinariniam paveldui skirtos laidos.

LRT KULTŪROS tinklelį papuoš ir naujas projektas „Nacionalinis turtas", pristatysiantis Nacionalinės premijos laureatus. Kaip ir anksčiau, nacionalinio transliuotojo kultūrai skirtame kanale bus pristatomos Europos kultūros, meno ir mokslo aktualijos („Euromaxx“ su Ugne Galadauskaite), Lietuvos kultūros aktualijos (Jolantos Kryževičienės „Naktinis ekspresas“ transformuosis į naują „Nes man tai rūpi“), pokalbiai su legendinėmis asmenybėmis („Legendos“, „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“, „ARTi“, IQ Pressingas“, „Kelias į namus“).

Žiūrovų dėmesio lauks džiazo, klasikinės muzikos koncertai iš Lietuvos ir garsiausių pasaulio muzikos koncertų salių, naujausi lietuviškos dokumentikos darbai, poezijos įrašai iš LRT Aukso fondo, naujausi teatro ir operos spektakliai. Pasaulinio kinematografo perlai - rubrikose „Elito kinas“ ir „Kino žvaigždžių alėja“.

LRT taryba bendru sutarimu patvirtino LRT KULTŪROS ir LRT LITUANICOS kanalų programų mastus ir struktūrą. Nuo spalio 10 d. naujame LRT KULTŪROS sezone žiūrovai išvys ir laidas „Teatras“, „Pažvelk į profesiją kitaip“, „Kelias į namus“, „Labanaktukas“, „Mokslo sriuba“, „Krikščionio žodis“, „Kultūrų kryžkelė“ ir kt.

Konstatuota, kad LRT televizijų eteryje titruojamų programų nuosekliai daugėja. Šiuo metu tokių programų dalis siekia 8 procentus visos TV eterio produkcijos. LRT TELEVIZIJOS eteryje į gestų kalbą verčiama kasdienė informacijos laida „Šiandien“, kai kurios specialios transliacijos (valstybės švenčių dienomis, „Eurovizijos“ koncertai“), žiūrovams su klausos negalia pritaikytos laidos „Gustavo enciklopedija“, „Bėdų turgus“, „Popietė su A. Čekuoliu“, titruojami meniniai filmai. Ateityje programų, tinkamų žiūrovams su klausos negalia, turėtų dar padaugėti.

„Tarmės, žargonas yra ta trąša, ant kurios išaugo bendrinė lietuvių kalba. Tam ir skirta mūsų laida „Lietuva mūsų lūpose“, kurioje leisimės per intriguojančius, linksmus ir labai svarbius mūsų kalbos istorijos vingius, keliausime tarmių ir žargonų pėdsakais, kartu su televizijos žiūrovais kursime moderniąją lietuvių kalbą“, - tikina kalbininkas Antanas Smetona, kuris ir imsis naujos, interaktyvios laidos „Lietuva - mūsų lūpose“.

Naujoje laidoje „Nacionalinis turtas“ - dar daugiau kultūros ir meno iškiliausiųjų, kurių pėdsako kasdienybėje ir netikėtų sąsajų ieškos laidos kūrėjai.

„Tegyvuoja kultūra“ - tokiu šūkiu pradėtas iškilmingas kanalo LRT KULTŪRA atidarymas „Vaidilos“ teatre. Čia susirinkę įvairiausių kultūros sričių atstovai džiaugėsi, jog šis ypatingas kanalas sėkmingai skaičiuoja jau tryliktus metus. Sezono atidarymo transliacija - sekmadienį 20:45 val.

Lietuvos totoriai: istorija ir paveldas

Lietuvos totoriai yra išeivių iš Aukso ordos, Krymo chanato palikuonys. Lietuvoje pirmąsias totorių gyvenvietes prie Vokės, Trakų 1397 įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Totorių pagrindinė veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė Vytauto Didžiojo asmeninę sargybą, dalyvavo su juo Žalgirio mūšyje.

16 a. totoriai apgyvendinti prie Minsko, Voluinėje, Podolėje, 17-18 a. - Bresto, Kobrino ekonomijoje, Gardino ekonomijoje. Lietuvos totoriai priklausė įvairioms grupėms, kalbėjo kipčiakų kalbų tarmėmis, bet 16 a. jau buvo praradę savo kalbą.

Lietuvoje kilmingieji totoriai daugiausia gyveno bajorkaimiuose, užusieniuose, viensėdžiuose. Totoriai turėjo atlikti karinę prievolę, t. p. ir papildomas prievoles (vežioti paštą, tiesti kelius, eiti sargybą). Totoriai, kaip ir bajorai, turėjo žemėvaldos teisę, bet neturėjo politinių teisių. Pagal Lietuvos Statutą, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje totoriai buvo prilyginti bajorams žygininkams (keliuočiai).

Totorių bendruomenės teritorinis administracinis ir mokestinis vienetas buvo vėliava, vadovaujama ulono (kunigaikščio). Miestuose nekilmingi totoriai vertėsi daržininkyste, odų dirbimu, arklininkyste, vežėjavimu. Savo teises totoriai išsaugojo ir 1795 Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos. Įrodę bajorystę totoriai ėjo karo bei administracinę tarnybą, neįrodę - perėjo į vienkiemininkus, mokėjo pagalvės mokestį.

20 a. pradžioje pradėjo kurtis totorių tautinės organizacijos. 1909 Vilniuje susikūrė Lietuvos musulmonų bendrija, 1917-1923 (pirma Petrograde, nuo 1921 - Vilniuje) veikė Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos totorių sąjunga. Lietuvos Respublikoje 1923-1936 veikė Kauno totorių draugija.

1925 12 28 Vilniuje buvo įkurtas musulmonų religinis centras - muftijatas (muftijus Jakubas Šinkevičius), 1936 įteisinta musulmonų konfesijos autokefalija. 1939 pabaigoje Lietuvoje veikė Kauno, Raižių (Alytaus apskritis), Vinkšnupių (Vilkaviškio apskritis), Vilniaus Keturiasdešimt Totorių ir Nemėžio (abi Vilniaus apskrityje) musulmonų parapijos.

1988 įsikūrė Lietuvos totorių kultūros draugija, 1996 įkurta Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga.

2021‑ieji paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai švenčia Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių, pavasario lygiadienį Novrūzą, sabantujų vasaros pradžioje, ramadano pabaigą Ramazan bairam, Kurban bairam šventes.

Gausiausios totorių bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonų savivaldybėse. Totoriai kaba rusų, lietuvių, lenkų, totorių (beveik nevartoja) kalbomis. Subartonyse (Varėnos rajonas) įsikūręs Lietuvos totorių buities muziejus, Trakų istorijos muziejuje veikia nuolatinė Lietuvos totorių kultūros, istorijos ir meno ekspozicija. Nuo 1991 veikia 4 totorių mečetės (Keturiasdešimt Totorių kaime, Nemėžyje, Raižiuose ir Kaune). Nuo 1995 leidžiamas laikraštis Lietuvos totoriai.

Svarbūs istoriniai įvykiai:

• 1997 iškilmingai pažymėtas totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 m. jubiliejus
• 1998 atkurtas muftijatas.
• 2017 buvo paminėtos 620‑osios totorių įsikūrimo Lietuvoje metinės.
• 2018 Lietuvos paštas išleido totoriams skirtą pašto ženklą.

Vilniaus universiteto biblioteka: 450 metų jubiliejus

Vilniaus universiteto (VU) biblioteka, švęsdama 450 metų jubiliejų, atnaujino skaitmeninių kolekcijų platformą internete. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma daugybė vertingų dokumentų, dominančių Lietuvos ir viso pasaulio mokslininkus, tyrėjus.

VU bibliotekos kartografijos kolekcijos - turtingiausios Lietuvoje ir vienos įdomiausių Rytų Europoje. 444-ieji Vilniaus universiteto bibliotekos metai pažymėti literatūriniais akcentais.

Vilniaus universiteto (VU) biblioteka balandžio 1-ąją siūlo ne tik pamatyti pirmosios lietuviškos knygos M.

tags: #laida #nacionalinis #turtas