Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turto prievartavimo bylose

Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika baudžiamosiose bylose, susijusiose su nekilnojamojo turto prievartavimu. Straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, į kuriuos atkreipia dėmesį LAT, siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą įstatymų taikymą. Aptariami esminiai kriterijai, atskiriantys turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo, bei kitos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

Bendroji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos tendencija sąžiningam verslui yra gana palanki, įpareigojant tiksliai nustatyti faktines aplinkybes ir realiai patirtos žalos dydį, tikrąsias asmens elgesio intencijas, neteisėtos veiklos apimtį ir sistemiškumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatas Vilniuje

Kaip atpažinti seksualinį smurtą?

Svarbiausi aspektai, į kuriuos atkreipia dėmesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipia dėmesį į šiuos aspektus:

  • Non bis in idem principas: Išsamiai aptariama naujausia EŽTT ir ESTT jurisprudencija, apibrėžianti šį principą, ypač dvigubo baudimo mokestiniuose santykiuose klausimas.
  • Nusikalstamai užvaldytas turtas: Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamai užvaldytas turtas (pavyzdžiui, mirusiojo turtas, kuris buvo paveldėtas) turi būti grąžinamas nukentėjusiajam, o ne konfiskuojamas valstybės naudai.
  • Turtinės žalos atlyginimas: Išaiškinamos turtinės žalos atlyginimo arba pašalinimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės (BK 69 str.) skyrimo sąlygos ir tikslai.
  • PVM sukčiavimo bylos: Primenama nusistovėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodant, jog faktinis pinigų sumokėjimas asmenims, kurie dokumentuose fiktyviai nurodyti kaip pardavėjai, jei šie asmenys de facto nesumoka PVM į valstybės biudžetą, neturi reikšmės kaltininko (fiktyvaus pirkėjo) elgesį kvalifikuojant kaip sukčiavimą PVM srityje.
  • Juridinio asmens vadovo veiksmai su turtu: Detalizuojami kriterijai, pagal kuriuos nusikalstamo svetimo turto pasisavinimo (BK 183 str.) kontekste yra vertinami juridinio asmens vadovo veiksmai su juridinio asmens turtu.
  • Neteisėtas mokėjimo kortelės naudojimas: Pakartojama, jog asmens, kuris, neteisėtai panaudodamas kitam asmeniui išduotą mokėjimo (banko) kortelę, atliko finansines operacijas ir įgijo svetimą turtą (pinigus), veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 182, 214 ir 215 straipsnius.
  • Neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas: BK 220 straipsnio („neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“) požiūriu nubrėžiama riba tarp įmonės vadovo ir buhalterinę (finansinę) apskaitą tvarkančio asmens baudžiamosios atsakomybės.
  • Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas: Pakartojama, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje („apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“) nurodyti padariniai, nors yra pagrindžiami specialisto išvada ar ekspertizės aktu, tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, išsamiai vertindamas daugybę objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumą, inter alia ir palygindamas su teisiniu reguliavimu, nurodytu Administracinių nusižengimų kodekse, taip pat „apgaulingą“ finansinės apskaitos tvarkymą (BK 222 str. 1 d.) atskyrė nuo „aplaidaus“ finansinės apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.).

Turto prievartavimo ir savavaldžiavimo atskyrimas

Pagal formuojamą teismų praktiką atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs subjektyvieji veikų požymiai, t.y. esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamą veiką nuo savavaldžiavimo nusikaltimo, yra vertimo perduoti turtą pagrindo (ne)teisėtumas.

Jeigu turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių, pvz., iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę, taip pat ir dėl žalos padarymo ir kt., tokie asmens neteisėti veiksmai sudaro BK 181 straipsnio sudėtį.

Aptariamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų, kai tuo tarpu atsakomybė už BK 181 straipsnyje įtvirtintą veiką kyla nuo 14 metų.

Subjektyvieji veikų požymiai

Požymis Turto prievartavimas Savavaldžiavimas
Turtinės pretenzijos Nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių Kyla iš teisės reguliuojamų santykių

Lietuvos teismų žemėlapis

Akivaizdu, jog tinkamas aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas turi didelę įtaką teisingo sprendimo priėmimui bei tolesnei žmogaus gyvenimo kokybei.

Svarbiausia, jog pagal formuojamą teismų praktiką atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs subjektyvieji veikų požymiai.

In abstracto galima teigti, jog įpareigodama tiksliai nustatyti faktines aplinkybes ir realiai patirtos žalos dydį, tikrąsias asmens elgesio intencijas, neteisėtos veiklos apimtį ir sistemiškumą, ir t. t., bendroji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos tendencija sąžiningam verslui yra gana palanki.

tags: #lat #praktika #turto #prievartavimas