Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.
Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų balkonų priežiūros ir atnaujinimo išlaidų teisingesnio paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams klausimus.
Balkonų įstiklinimas - dažnas klausimas daugiabučiuose namuose. R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto.
Balkono įstiklinimas ir jo teisiniai aspektai
Dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto.
Balkono įstiklinimas mieste esančiame daugiabučiame name priskiriamas paprastojo remonto darbams keičiant pastato išvaizdą.
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.
Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.
Profiliai balkonų ir terasų užbaigimui.
Apie procedūras norint daryti namuose remontą sužino vis daugiau gyventojų. Tačiau apie tvarką, norint įstiklinti savo namų balkoną, gyventojai vis dar žino mažai. Pagal Statybos techninio reglamentą, balkono įstiklinimas yra priskiriamas atvejams, kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atvejai kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam remontui yra nurodyti Statybos techniniame reglamente, t.y. atliekant daugiabučio ar visuomeninės paskirties pastato paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda.
Taigi, jei nusprendžiate įstiklinti balkoną, o tai traktuojama kaip pastato išvaizdos keitimas pagal Statybos reglamentą, turite pasirūpinti valstybės įgalioto tarnautojo rašytiniu leidimu. Norint įstiklinti balkoną reikalingas ir supaprastintas projektas, jo aprašas ir atsakingo asmens pritarimas remontui, t. y. jūsų balkonui stiklinti. Kitaip tariant, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatyme nurodyti dokumentai, o pastato paprastojo remonto projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento nustatytus reikalavimus, kuriuose numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui reikalingas dar ir statinio bendraturčių sutikimas.
Jei nori įsitiklinti, turi kreipti į savivaldybę ir gauti leidimą, o prieš tai - gauti gyventojų sutikimą.
Pasak E. Šlajūtės, dauguma visų daugiabučių balkonų suprojektuoti ir įrengti atviro tipo, tačiau pradedant 1992 metais juos imta įvairiais būdais, daugeliu atvejų nelegaliai, be statybos leidimų, įstiklinti. Be specialių projektų įstiklinti balkonai greičiau nusidėvi.
Anot jos, patalpų savininkams rekomenduojama visais metų laikais balkonų langus laikyti pravirus, tai išvengiant kondensacijos sukeliamų padarinių bei su galimybe išvengti su remontu susijusių ypač didelių kaštų.
Savivaldybė, atsižvelgdama į įvykusią avariją Architektų g. , ir įvertindama, kad analogiška situacija dėl deformacijų gali būti ir kituose balkonuose, nes situacija dėl balkonų naudojimo yra panaši, siekdama išvengti balkonų konstrukcijų griūčių, įpareigos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus atlikti specializuotą apžiūrą, detaliai apžiūrint daugiabučio namo balkonus iš išorės ir vidaus, ypatingą dėmesį atkreipiant į gelžbetonines, didelio svorio atitvarų konstrukcijas, jo kopiją pateiktų savivaldybei.
Jei balkonas stiklinamas daugiabutyje, kuris nėra kultūros paveldo statinys ir nepatenka į išvardintas teritorijas, tai tokiu atveju statybą leidžiančio dokumento (t.y. Daugiabučio gyventojas, nusprendęs įstiklinti balkoną, prieš teikdamas prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą, turėtų gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įformintą protokolu dėl numatytų darbų atlikimo, nes pastato išorinės sienos yra bendrojo naudojimo objektas.
Kaimynų sutikimo balkono stiklinimui reikia ne visada, tačiau labai dažnai , ypač kai keičiamas pastato fasadas ar nėra vieningos stiklinimo tvarkos. Lietuvos įstatymai šioje srityje gana aiškūs: balkonas nėra tik individuali erdvė, todėl prieš stiklinant būtina įvertinti ne tik kainą ar dizainą, bet ir teisinius aspektus.
Vienas iš aspektų, kodėl buvo nutarta, kad pritarimas balkonui stiklinti yra būtinas, ir buvo tas, jog kiekvienas darydamas, ką nori su savo balkonu, jo išvaizda, darkė bendrą namo eksterjero dizainą.
Kaip teigia atsakingi asmenys, norint įstiklinti daugiabučio balkoną yra būtinas rašytinis pritarimas. Buto savininkas į savivaldybę turi pristatyti specialisto parengtą supaprastinto projekto aprašą, leidžiantį specialistams įvertinti, ar saugu „kištis“ į bendrą namo konstrukciją, ar pastatas yra pakankamai sutvirtintas, kad galima būtų daryti norimus pakeitimus ir pan.
Labai svarbu ir tai, kad jeigu Jūsų buto balkonas jau buvo įstiklintas, o Jūs norite langus pakeisti naujais, supaprastinto projekto aprašas ir savivaldybės tarnautojo pritarimas vis tiek yra būtinas.
Tiesa, balkonų stiklinimo reglamentavimas įsigaliojo nuo 2010 metų spalio 1 dienos. Prieš tai leidimų balkono stiklinimui nereikėjo.
Pirmiausia turite parašyti laisvos formos prašymą savo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui architektūrinėms sąlygoms gauti. Šiame etape nereikia pateikti jokių dokumentų, kadangi sąlygos yra nustatomos pastatui. Tada turite rasti projektuotoją, kuris atliks tolesnius veiksmus. Projektuotojas parengs juridinius dokumentus, patvirtins jų kopijas apraše, t. y. supaprastintame projekte.
Ne, kaimynų sutikimo nereikia, jei tik stiklinate balkoną. Tačiau jei imatės rimtesnių rekonstrukcijų ir, pavyzdžiui, norite sujungti balkoną su gyvenamąja buto erdve, tada kaimynų sutikimas bus būtinas (tačiau ne balkono stiklinimo darbams). Kitas dažnas klausimas, ar reikia namo pirmininko sutikimo. Atsakymas - ne. Pirmininko sutikimas balkonui stiklinti taip pat nereikalingas.
Langų gamintojai ir / ar prekybininkai leidimo gavimo paslaugos neteikia. Jie tik gamina ir montuoja gaminius, tačiau tai nereiškia, kad tada galima rinktis pirmus pasitaikiusius.
Keičiant langus ir / ar duris paveldo pastate taip pat yra reikalingas rašytinis pritarimas iš savivaldybės atsakingo asmens. Kaip ir buvo kalbėta aukščiau straipsnyje, už šią procedūrą nėra atsakingas langų / durų gamintojas ar prekybininkas, o visa atsakomybė tenka statinio savininkui.
Remiantis Statybos reglamentu, savivaldybės administracijos rašytinis sutikimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą.
Balkono naudojimo taisyklės ir apribojimai
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J.
Balkonų priežiūros ir remonto išlaidos
Tam tikrų abejonių ir ginčų iki šiol kyla dėl kitų pastato dalių (balkonų, lodžijų) ir namo inžinerinių sistemų, dažniausiai liftų, teisinės priklausomybės ir jų išlaikymo išlaidų padengimo. Butų be balkonų savininkai, manyčiau, pagrįstai kelia klausimą ar jie privalo apmokėti name esančių ir asmeniškai kitų butų savininkų naudojamų balkonų priežiūros ir atnaujinimo (remonto) išlaidas.
Buto be balkono savininkas suprantama negali ir neturi jokio intereso įgyti kitiems butų savininkams priklausančių balkonų valdymo ar naudojimo teisę ir atitinkamai prievolę dengti šių balkonų išlaikymo išlaidas.
Visų savininkų bendras interesas ir prievolės susijusios su balkonų laikančiųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu gali atsirasti kai balkono (lodžijos) laikančioji konstrukcija sutapdinta (monolitiškai sujungta) su tarpaukštinio perdenginio plokšte (priskirtina namo laikančiajai konstrukcijai), tačiau tik tuo atveju, kai jos deformacija ir remonto būtinumas atsiranda dėl priežasčių nesusijusiu su balkono naudojimu.
Bendras interesas ir prievolės atsiranda ir tuomet kai balkono laikančioji konstrukcija ir/ar aptvaras sutapdinti su namo fasado dekoro elementais. Su pastaraisiais atvejais susijusios išlaidos turėtu būti paskirstomos proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, į palyginamuosius naudinguosius plotus įskaitant ir balkonų plotus.
Visais kitais atvejais balkonų priežiūros ir remonto išlaidas turi apmokėti balkonus turinčių butų ir kitų patalpų savininkai.
Pažymėtina, kad pagal ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos) pastatų bendrosios nuosavybės teisę - bendrosios nuosavybės objektais laikomos pastatų ir žemės sklypų dalys, kuriomis naudojasi visi bendrasavininkai. Bendrosiomis dalimis laikoma žemė, prieigos keliai, pastatų pamatai, sienos, stogas, bendrosios įrangos dalys, bendrųjų paslaugų patalpos, koridoriai. Pastatų dalys priskirtos naudoti išskirtinai konkrečiam bendrasavininkui yra privačios nuosavybės. Balkono remonto ir techninės priežiūros išlaidas dengia tik tas savininkas, kuris tuo balkonu naudojasi.
Balkonų, kaip pastato fasado elemento, savininkai turi jausti didesnę atsakomybę už jų priežiūrą ir savalaikį remontą. Pagal Statybos įstatymą (47 straipsnis) statinio naudotojas, šiuo atvejų balkono savininkas, privalo naudoti jį pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose ir saugos dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, suremontuoti statinį, jei tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Už balkonų remontą turėtų apmokėti butų su balkonais savininkai, o už pastato techninę priežiūrą, įskaitant balkonų būklės kontrolę, - visi namo savininkai proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje.
Bendrijos vaidmuo ir atsakomybė
Siekiant pastatų priežiūros teisinio reguliavimo harmonijos, aktuali Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo korekcija. Jame pateiktas detalus bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas neatspindi pastatų konstrukcijos ir jų inžinerinių sistemų įvairovės.
Prie pastato bendrųjų konstrukcijų apriori priskiriamos balkonų laikančios konstrukcijos ir aptvarai, kai realybėje gali būti ir dažnai yra kitaip. Tikslingiau būtų šioje sąvokoje apsiriboti nuorodą į bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuris sudaromas pagal aplinkos ministro tvirtinamą forma ir derinamas su butų ir kitų patalpų savininkais.
Tokia Bendrijų įstatymo korekcija leistų lanksčiau formuoti bendrojo naudojimo objektų sampratą, atsižvelgus į pastatų įvairovę ir jų priežiūros praktikoje iškylančius klausimus.
Reikalingi dokumentai ir sutikimai
Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai dokumentai ir sutikimai, reikalingi norint įstiklinti balkoną:
| Dokumentas/Sutikimas | Ar reikalingas? | Pastabos |
|---|---|---|
| Savivaldybės leidimas | Taip | Būtinas, jei keičiama pastato išvaizda |
| Supaprastintas projektas | Taip | Reikalingas projekto aprašas ir atsakingo asmens pritarimas |
| Kaimynų sutikimas | Priklauso nuo situacijos | Reikalingas, jei keičiamas pastato fasadas arba nėra vieningos stiklinimo tvarkos |
| Namo pirmininko sutikimas | Ne | Nereikalingas tik stiklinant balkoną |