Lietuvos žemės rinka plėtojasi žemės reformos metu, todėl jai didelę įtaką daro ūkių ir žemės pertvarkymo procesai, taip pat buvusios suvalstybintos žemės grąžinimas teisėtiems savininkams. Žemės rinkos reguliavimo sąlygos ir priemonės Lietuvoje yra susiję su Lietuvos įstatymais bei norminiais aktais.
Šiame straipsnyje aptariamos žemės pardavimo ir nuomos tendencijos Lietuvoje, remiantis įvairių ekspertų nuomonėmis ir tyrimais. Taip pat nagrinėjama valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo ir nuomos eiga Šiaulių mieste.
Žemės Rinkos Ypatumai ir Teisinis Reguliavimas
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pirkimo - pardavimo, nuomos ir panaudos klausimus, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucijos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei poįstatyminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis rengiami žemė nuosavybės dokumentai, žemės nuomos ir panaudos sutartys.
Žemės pirkimo - pradavimo sutartis yra notarinės formos bei registruojama Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje nurodomi pagrindiniai duomenys apie perkamą iš valstybės žemės sklypą taip pat jo pardavimo kaina. Pilietis pirkdamas valstybinę žemę gali sumokėti visą sumą iš karto arba pirkti ją išsimokėtinai. Žemės sandoriams sudaryti turi būti parengtas nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo planas. Nuosavybės teisės į žemę pirkėjui pereina nuo valstybinės žemės sklypo perdavimo. Žemės sklypo perdavimas ir jo priėmimas įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo - perdavimo aktu.
Piliečiai, kurie nepageidauja išsipirkti žemės, gali ją nuomoti. Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
Atliktas Klaipėdos apskrities žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos tyrimas nuo 2005 iki 2008 metų parodė, kad iki 2008 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės rinkoje buvo pasyvūs, o užsienio subjektai iš viso nedominuoja šioje rinkoje. Tai įtakoja apribojimai nustatyti Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio subjektams, siekiantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kurie pablogina investavimo ir laisvo kapitalo judėjimo sąlygas. Nustatyta, kad teritorijos, kurios pasižymi gražia aplinka, vertingos rekreaciniu ir komerciniu požiūriu, susisiekimu bei privažiavimo keliais, parduodamos už gana ne mažą vidutinę žemės kainą.
Ministerijų Miestelio Projektas ir LEU Turtas
Paskelbus, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jungiamas su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), dėmesys nukrypo į įstaigos nekilnojamąjį turtą, kuris, tikėtina, atiteks vyriausybei. Vyriausybė neatsisako planų iškelti 12 ministerijų į naują pastatų kompleksą.
Anksčiau siūlyta, kad vadinamasis ministerijų supermiestelis galėtų iškilti teritorijoje šalia Seimo, kurioje šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelė. Lietuvos edukologijos universitetas įsikūręs daugiau nei 4 ha ploto teritorijoje miesto centre. LEU jungiantis su VDU, tikėtina, pastatas Studentų gatvėje atiteks valstybei. Bus sprendžiama, kokiais būdais efektyviausiai panaudoti šį turtą.
Sprendžiant, kur galėtų atsirasti Ministerijų miestelis, vertinami tokie veiksniai kaip patogus susisiekimas, tinkama infrastruktūra, atstumas nuo Seimo ir kiti. Taip pat turi būti užtikrinta, kad, ministerijas sukėlus į vieną pastatą, tai netaps rimta logistine problema visiems greta dirbantiems žmonėms.
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Inreal“ analitiko Juliaus Belanoškos nuomone, ministerijoms pirmiausia reikėtų įvertinti, ar tikrai joms reikia būti viename taške. Jo vertinimu, ministerijų miestelį reikėtų patikėti statyti verslui, o po to tas patalpas įstaigos galėtų nuomotis rinkos kainomis. „Privatus verslas tą padarytų efektyviau, greičiau ir naudingiau, negu darytų valstybinio lygmens dirbtinius verslius.
Nekilnojamojo turto konsultacijų agentūros „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas teigė, kad valdžia, norėdama pritraukti kvalifikuotus ir talentingus specialistus, pirmiausia turėtų investuoti į infrastruktūrą. Anot M. Kulboko, ministerijas reikėtų iškelti, tačiau jos turėtų išlikti miesto centre, o LEU teritorija tam yra daugiau nei tinkama. Visų pirma, dėl pasiekiamumo, antra - tokiu būdu vyriausybė prisidėtų prie Vilniaus politikos išnaudoti nepanaudotas teritorijas ir taip tankinti miestą.
M. Kulbokas pritarė M. Žibūdos nuomonei, kad jeigu būtų nuspręsta perkelti ministeriją į vieną vietą, tai neturėtų būti vienos paskirties objektas. Skaičiuojant 5 tūkst. darbuotojų, reikėtų kokių 4 pastatų. Tai galėtų kainuoti tarp 70-80 mln. eurų be PVM ir be žemės sklypo vertės.
Verslininkas Arvydas Avulis, dar pirkdamas buvusią „Žalgirio“ teritoriją, teigė, kad matytų toje vietoje ministerijų miestelį. Tačiau kol kas iš jų konkrečių pasiteiravimų negavome.
Valstybės Turto Valdymas: Lukiškių Kalėjimo Pavyzdys
Turto bankas kartu su ekspertais nagrinėjo Lukiškių kalėjimo komplekso panaudojimo galimybes. Finansų ministerijos pateiktame projekte siūloma parduoti kalėjimo ligoninės pastatus viešame aukcione. Kita dalis būtų išnuomojama verslui viešojo nuomos konkurso būdu. Likusi dalis būtų perduota naudoti edukacinės krypties veiklų vykdymui ar kitų visuomenės viešųjų poreikių tenkinimui.
Studijos rengėjai rekomenduoja valstybės žinioje pasilikti 30 proc. objekto visuomenės reikmėms. Valstybės kapitalo investicijos siektų apie 10,9 mln. eurų, o planuojamos pardavimo pajamos siektų apie 6 mln. eurų.
Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, siūloma visą Lukiškių kalėjimo kompleksą perduoti Turto bankui valdyti. Jei neatsirastų organizacijų, kurios norėtų įsikurti Lukiškių kalėjimo patalpose, šis turtas taip pat būtų nuomojamas.
Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius aiškino, jų skaičiavimais, nuomojamai daliai reikėtų dar apie 20 mln. eurų investicijų. Jie mano, kad tas privatus operatorius, kuris ateis ir investuos tuos pinigus į kalėjimo buvusią infrastruktūrą kartu vykdydamas veiklas, galėtų tai padaryti efektyviai.
| Objektas | Paskirtis | Plotas |
|---|---|---|
| Lukiškių kalėjimo ligoninė | Pardavimas aukcione | 1831 kv. m |
| Lukiškių kalėjimo patalpos | Nuoma verslui | 14,5 tūkst. kv. m |
| Lukiškių kalėjimo patalpos | Edukacinė veikla | 4231 kv. m |