Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA), vienijanti 95 įmones, aktyviai dalyvauja regiono verslo aplinkos gerinime, bendradarbiavime su mokslo įstaigomis ir socialinių problemų sprendime.
Regioninės Mokinių Konferencijos
2017 m. gruodžio 12 d. Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Giedrė Stulginskienė dalyvavo Tauragės profesinio rengimo centre vykusioje regioninėje mokinių konferencijoje „Verslo pokyčiai per Lietuvos gyvavimo šimtmetį".
Apskrito Stalo Diskusijos
Lapkričio mėnesį Tauragės teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento skyriuose vyko apskrito stalo diskusijos „Kokybiški įgūdžiai tvariam užimtumui“. Renginių metu buvo skatinamas dialogas su darbdaviais ir mokymo įstaigomis, sprendžiant užimtumo problemas.
Tauragės Regiono Plėtros Tarybos Posėdis
2017 m. lapkričio 27 d. Tauragėje vyko Tauragės regiono plėtros tarybos posėdis. Pagrindinė posėdžio tema ir aktuali diskusija - ekonominė regiono specializacija. Saulius Damulevičius pateikė esamos regiono ekonominės specializacijos analizę - Tauragės regiono ekonominės specializacijos galimybių studiją, kurią UAB Strategy Labs parengė Ūkio ministerijos užsakymu. Remdamiesi šia analize Tauragės regiono plėtros tarybos nariai jau ne kartą diskutavo apie galimas regiono specializacijos sritis su regiono verslo atstovais, socialiniais ir ekonominiais partneriais.
TAVA Verslo Savaitė 2017
Tauragės apskrities verslininkų asociacija metų lapkričio 6-9 d. organizavo Atviro Verslo savaitę. Tam, kad TAVA VERSLO SAVAITĖ 2017 turėtų gražų atgarsį moksleivių ir įmonių darbuotojų širdyse, TAVA kartu su Kauno kolegijos Tauragės skyriumi 2017 m. lapkričio 23 d. Trys kūrybiškiausios, originaliausios, žaismingiausios nuotraukos ir jų pristatymai buvo apdovanoti specialiai įsteigtu TAVA prizu! Renginyje sveikinimo žodžius tarė Kauno kolegijos Tauragės sk. vadovė Diana Vaitiekienė, TAVA pirmininkė G. Stulginskienė, TAVA tarybos narys D. Stankus. Graži tradicija lankyti įmones tęsiasi, o taip pat moksleiviai yra kviečiami patirtus įspūdžius įamžinti vaizdinėje medžiagoje.
Tauragės Radijas I 98,2 FM, būdamas TAVA nariu taip pat minėtomis dienomis kvietė rajono moksleivius, studentus ir jų vadovus susipažinti su Tauragės Radijo vykdoma veikla. Svečiuose lankėsi „Šaltinio" progimnazijos, Lomių, Batakių pagrindinių mokyklų, '"Žalgirių" gimnazijos moksleiviai ir mokytojai ir iš arti susipažino su Tauragės Radijo darbo procesu, programų transliacija, darbu tiesioginiame eteryje. Atviros Verslo savaitės dalyviams buvo ne tik įdomu, kaip transliuojamos ir kuriamos radijo programos bei atrenkama muzika. Moksleiviams labai rūpėjo ir radijo stoties ekonomikos dalykai ir regioninės žiniasklaidos verslo niuansai, o kai kurie netgi turėjo galimybę atlikti studijoje praktines užduotis. Nuoširdžiai dėkojame TAVA įmonėms ir mokymo įstaigų vadovams ir jų moksleiviams už gražų, abipusį bendradarbiavimą!
Projektas "Atrask Save"
2017 m. Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriuje dalyvavimą projekto „Atrask save“ veiklose sėkmingai baigė 38 jauni asmenys, turintys vidutines ir dideles įsidarbinimo galimybes. Dalyvaudami projekto veiklose jaunuoliai tobulino įgūdžius efektyvaus savęs pristatymo, darbo paieškos ir darbo situacijų bei laiko, konfliktų ir stresinių situacijų valdymo srityse. Projekto metu jaunuoliai gavo ne tik daug naudingų patarimų kaip tinkamai pasirengti sėkmingam pokalbiui su darbdaviu, bet ir susipažinti su darbo aplinka iš arčiau. Lankytasi vietos įmonėse UAB „Alantas“, UAB „Ansell Protective Solutions Lithuania“, UAB „Maxima“, Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Tauragės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje.
Vizitų metu dalyviai susipažino su įmonių veikla, sužinojo kaip vykdoma darbuotojų atranka, kokie reikalavimai keliami darbo vietoms, kokių darbuotojų ieškoma. Darbdaviai pristatė darbuotojų pagrindines funkcijas ir reikiamas kompetencijas, atsakė į dalyvių klausimus bei pakvietė aktyviai domėtis darbo pasiūlymais, dalyvauti atrankose laisvoms darbo vietoms užimti.
Apskaitos ir Mokesčių Pasikeitimai
Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui reikia pateikti informaciją apie viešųjų įstaigų dalininkų duomenis, jų teisių įgijimo datą, teisių perleidimo datą, įnašo vertę. Pakeitimai taip pat numato, kad viešosios įstaigos, įsteigtos iki 2017 m. spalio 31 d., kurių dalininkai ar duomenys apie juos nesikeitė nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., duomenis apie savo dalininkus JADIS tvarkytojui turi pateikti iki 2018 m. liepos 1 d.
Verslo Pusryčiai su LPK Prezidentu Robertu Dargiu
Š. m. lapkričio 23 d. į jau tradicija tapusius Tauragės rajono savivaldybės mero verslo pusryčius rinkosi rajono vadovai, verslininkai bei iniciatyvių rajono mokymo įstaigų moksleiviai. Susitikimo metu kalbėta apie besikeičiančias technologijas, ženkliai įtakojančias mūsų šiandieninį gyvenimą, užimtumą, turizmo plėtrą, verslo indėlį, kuriant geresnes sąlygas žmonėms dirbti ir gyventi Lietuvoje. „Technologijos šiais laikais keičiasi labai greitai. Kiekvieno iš mūsų laukia didžiuliai pokyčiai ketvirtosios pramonės revoliucijos eroje, todėl labai svarbu išmokti veikti komandoje, ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybiškumą, gebėjimą globaliai vertinti situaciją.
Lietuvos - Lenkijos Paramos Jaunajam Verslui Bendradarbiavimo Platforma
Š. m. lapkričio 17 d. Tauragės rajono savivaldybėje surengta konferencija “Lietuvos - Lenkijos paramos jaunajam verslui bendradarbiavimo platforma atreprenerystės skatinimui”. Konferencijos metu Kauno technologijų universiteto „Startup space“ versliškumo ugdymo ir verslumo skatinimo specialistė Gintarė Ambrozaitytė pristatė įgyvendinamo projekto koncepciją ir jo esmę.
Europos Darbdavių Dienos
Lapkričio 16 d. Renginio metu Tauragės skyriaus vyr. specialistė Daiva Žukauskienė pristatė paramos mokymuisi priemones: profesinį mokymą, stažuotę, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, pameistrystę. Mokymo įstaigų atstovai diskutavo apie naujų paramos mokymuisi formų praktinio taikymo galimybes. TAVA atstovas pastebėjo, kad labai svarbus naujų priemonių viešinimas darbdavių tarpe. Sutarta dėl informacijos sklaidos TAVA internetiniame puslapyje. Įmonių atstovus ypač domina mokymas taikant pameistrystės formą. UAB „GBY“ bei UAB „Apastata“ svarsto galimybę rengti neformalias mokymo programas ir ruošti sau darbuotojus pagal pameistrystės formą patys.
"Malūno Vilų" Gyventojų Problemos
Pastačius „Malūno vilas“ Ganyklų, o vėliau ir Malūno gatvėse, jos atrodė kaip sektinas statybų su šiuolaikiška infrastruktūra ir geriausias kainos ir paslaugų kokybės pavyzdys, tačiau dabar jų statytojo, UAB „Kauno būstai“ siekis drastiškai padidinti „vilų“ administravimo mokestį - nuo 140 iki 350 ar net 450 eurų - nejuokais išgąsdino kotedžiukų savininkus. Jis (Povilas Loda), elgiasi kaip Malūno ir Ganyklų gatvių karalius - ne man vienam atrodo, kad nustato daugiabučių administravimo mokestį „iš lempos.“ Jis dabar nori, kad gyventojai mokėtų 350-450 eurų metinį administravimo mokestį vietoje buvusių 140 eurų. Į mokestį įeina teritorijos aplinkos tvarkymas, laiptinių valymas, žolės plovimas, vaikų žaidimų aikštelės tvarkymas, pirties ir skalbyklos paslaugos, taip pat šaligatvių, takelių, ar kitos dangos valymas, šlavimas, šiukšlių surinkimas, nukritusių lapų grėbimas ir išvežimas. Žiemą - sniego valymas nuo įėjimų ir praėjimo takų bei barstymas smėlio-druskos mišiniu.
Apie besikeičiantį administravimo mokestį „Kauno būstai“ „Malūno vilų“ gyventojus informavo elektroniniais laiškais praėjusių metų gruodžio 28 dieną. „Ir toliau augant darbo užmokesčiui, trečiųjų šalių paslaugų ir prekių kainoms, esame priversti koreguoti administravimo mokesčio dydį. Siekdami ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus bei pateisinti Jūsų teisėtus lūkesčius, informuojame, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Jo sulaukę, gyventojai, anot pašnekovės, ėmė „bruzdėti“: „Kokiu pagrindu gi tai daroma? Vasario mėnesio pradžioje „Malūno vilų“ Malūno gatvėje gyventojų susirinkime dalyvavo, anot redakcijos šaltinio, 91 gyventojas ir, anot gyventojo, nors nebuvo dė nieko konkretaus nesutarta, „Kauno būstų“ adminitracija išsiuntė gyventojams laiškus, dėkojančius už dalyvavimą susirinkime ir ...raginančius per savaitę sumokėti 200 eurų administravimo mokestį. „O sumokėjus tiek, metų gale „Kauno būstai, girdi, pasakys, ar sumokėtų 200 eurų pakako. Pasipiktinę gyventojai nusprendė prašyti miesto savivaldybės įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ perimti „Malūno vilų“ administravimą, bet, pasirodo, kad miesto įmonė gali administruoti tik gyvenamosios paskirties pastatus.
Gyventojai reikalauja, kad būstų administravimo mokestis būtų nustatomas individualiai - pagal faktinę kvadratūrą, o ne vienodas visiems, nepriklausomai nuo butų dydžio. Kaip tai suprasti? Tai nesąžininga,“- laiške „Kauno būstams“ nurodo kita „Malūno vilų“ gyventoja. Savo laiške administratoriui ji toliau rašo: „2018 m. birželio mėn. kreipiausi į Projektų vadovą Donatą dėl savo būsto sienų remonto darbų. Jis buvo atėjęs, viską nusifotografavo ir buvome sutarę, kad darbai bus atliekami liepos - rugsėjo mėn.. Kadangi pažymite, kad į mokamą administravimo mokestį yra įtraukti mokesčiai už bendro naudojimo objektams naudojamą elektrą, vandenį ir dujas, tai dar kartą pakartoju, kad laisvalaikio patalpomis nei karto nesinaudojau ir nesinaudosiu. „Mokėjome ir nežinome už ką. Mes pareikalavome bendrovės administracijos detalizuoti sąskaitas. Kažkokia nesąmonė - paima iš oro,“ - sakė pašnekovė. „Uždėjo labai didelius mokesčius.
Straipsniui apie „Malūno vilų" gyventojų nepasitenkinimą dėl galimo administravimo mokesčių šuolio, „Kauno būstų“ prašėme atsakyti į šiuos klausimus. Pirma, ar bus atsižvelgta į gyventojų reikalavimus? Antra, kodėl atsirado ekonominis poreikis būstų administravimo mokestį kelti beveik trigubai? Deja, komentarų iš bendrovės atstovų redakcija nesulaukė. Senosiose „Malūnų vilose“ būstą turinčių gyventojų susirinkime vasario 17 d. direktorius P. Prieš kelis metus teismo sprendimu ir po jo pasirašyta taikos sutartimi Kunigiškėse, Užkanavės gatvėje, buvo nugriautas 24 butų daugiabutis, priklausantis UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“. O pernai Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi panaikino ankstesnės teisminės instancijos sprendimą ir statytojui nurodė, kad naujas kotedžiukų kompleksas Malūno gatvėje privalo būti prijungtas prie miesto centralizuotų šilumos tinklų.
Socialinis būstas ir valstybės parama
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas. Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan.
Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse. Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Valstybės paramos būstui išsinuomoti analizė nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz. socialinės paslaugos. 2008 mets gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Valstybės paramos būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmens ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmens dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Diskusijos ir analizės apie įvairias socialines paslaugas, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. yra nuolat vykdomos, tačiau socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būsto suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami.
Socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės. Tyrimo objektas - Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomininkai ir asmenys, laukiantys socialinio būsto. Tyrimo tikslas - išanalizuoti Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos modelį, jo įsigijimo problemas. Informacija buvo surinkta neatsitiktinio tyrimo būdu. Tyrimo imtis: 100 anketų skirta socialiniam būstui gavusiems ir jame gyvenantiems asmenims (Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto fondą sudaro 490 butų).
Teisė į būstą
Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką. Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį. Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąjį patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Institucijos, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai: išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę). užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslu norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y. sumažinti energijos sąnaudas). didinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Daugeliui asmenų šios pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.