Šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo turizmo sodybą „Gribžė“ ir stalo žaidimą „Agricola“. Aptarsime įspūdžius, maistą, pramogas ir žaidimo mechaniką.
Restoranas "Sakai" sodyboje "Gribžė"
Praėjusį rudenį rašiau apie kaimo turizmo sodybą „Gribžė“, tiksliau - ne apie pačią sodybą, o apie jos teritorijoje įsikūrusį restoraną „Sakai“.
Džiaugiuosi, kad tada pavyko padaryti restorano „Sakai“ fasado ir terasos nuotraukų, nes atvykus vieną vasaros savaitgalį dėl gausybės svečių to padaryti negalėjome - dėl įstatymų, draudžiančių viešinti nuotraukas su asmenimis, kurie nedavė tam sutikimo. Tiesa, pavyko įamžinti vaikų žaidimo aikštelę, nes nutaikiau momentą, kai mažieji palikę aikštelę nulėkė prie tėvų stalų pavalgyti.
Nors terasoje ir buvo likę dar keli laisvi staliukai, mes nusprendėme papietauti restorano „Sakai“ viduje. Smalsumo genamas dar įkišau nosį į salę didesniems susibūrimams. Žinote tą posakį: ruošk roges vasarą? Panašiai ir aš savo gimtadieniui vietos, kurioje gerai pasiausime, pradedu ieškoti prieš kelis mėnesius.
Kol aš šnipinėjau kažkieno šventei jau paruoštą salę, Katinienė spėjo užsakyti mums gėrimus. Vartant meniu nustebino tas faktas, kad čia niekas lyg per daugiau nei pusmetį nepabrango. Bent mano pamėgta skumbrės straganina tai tikrai buvo užfiksavusi 10 €ur kainą.
Patiekalai ir kainos
- Skumbrės straganina - 10,00 €ur
- Šaltibarščiai - 5,00€
- Čili sriuba - 7,00 €ur
- Užkepti koldūnai su elniena - 8,00 €ur
- Vištienos šnicelis - 13,00€
- Dienos pyragas - 5,00€
Skumbrės straganina
Norėčiau sakyti, kad mano genuose užkoduota meilė straganinai, bet taip rašydamas greičiausiai meluočiau. Tą meilę šiam patiekalui suformavo mano amžinatilsį senelis, kuris nė dienos neįsivaizdavo be straganinos arba marinuotos silkės. Tad visada, kai valgau šį patiekalą, mintyse prisimenu tas dienas, kai jis dar būdamas gyvas padėjo man žengti pirmus žingsnius ukrainietiškos virtuvės pažinime. O kokį jis „Foršmaką“ gamindavo, ummmmmm…..
Jei nusišypsos jums kada laimė užsukti į šį restoraną „Sakai“, būtinai paskanaukite šio šalto žuvies patiekalo, bet kaip Katinienė sako, šis patiekalas turi vieną minusą tai - svogūnų kvapas. Tai patarimas jums - būtinai įkalbėkite ir savo antrą pusę bent kelis kąsnius šio patiekalo suvalgyti, tik tam kad tas kvapas antros pusės nedirgintų.
O jei jūsų antra pusė kaip ir mano Katinienė atsisakys valgyti straganiną, po šio užkandžio užsisakykite šaltibarščių, jie svogūnų kvapą kiek slopina.
Čili sriuba
Čili sriuba po truputį užkariauja ne tik mūsų restoranų meniu, bet ir Katinienės širdį. Jei prieš gerus metus ji šiai sriubai buvo abejinga ir šią sriubą užsisakydavau tik aš, tai dabar atvirkščiai - dažniau tai daro Katinienė.
Kai atnešė pagrindinius patiekalus ir Katinienė pamatė vištienos šnicelio dydį, pergyvendama dėl savo apvalumų, įkalbėjo mane keisti koldūnus su elniena į šnicelį. Mėgstantį pavalgyti žmogų įkalbinėti tokiems mainams net nereikia, bet visgi vieną sąlygą aš Katinienei iškėliau: du koldūnus iš patiektos keptuvėlės aš paimsiu papildomai prie šnicelio. Po sočios „Čili“ sriubos tokiems mainams Katinienės taip pat ilgai įkalbinėti nereikėjo.
Užkepti koldūnai su elniena
Paskanavęs pora užkeptų koldūnų su elniena net pradėjau gailėtis - ne tiek, kad susikeičiau patiekalais, o dėl to, kad paprašiau tik dviejų koldūnų. Turiu daug draugų medžiotojų, tad žvėrienos skonį puikiai žinau, ir galiu patvirtinti, jog meniu įrašytas elnienos įdaras - ne per klaidą. Bet tą nuogąstavimą dėl prarastų koldūnų su kaupu kompensavo didelis vištienos šnicelis.
Dienos pyragas
Pyrago po visų prieš tai valgytų patiekalų tikrai nebereikėjo, ir jį užsakiau ne tam, kad jūs paklaustumėte: kur mums tiek telpa, o dėl to, kad dar darydamas užsakymą, genamas alkio užsakiau daugiau, nei sugebėjome įveikti. Bet karštas pyragas buvo vertas bent kelių kąsnių.
Pramogos sodyboje "Gribžė"
Prisikišę skrandžius su lyg viršum pasivaikščiojome po „Gribžės“ sodybą. Smagu buvo stebėti kaip jaunimas lentomis raižo vandenį. Gaila, bet, spėju, Riebaus katino masę išlaikančių lentų dar nesugalvojo. O prikabintą plaustą, kuris mane išlaikytų, vargu ar tie varikliukai tokiu greičiu patemptų.
Tad kiek pažioplinėję į pramogaujantį jaunimą pajudame link autentiškų senovinių namelių muziejaus. Juokas juokais, bet kad tie pastatai turi kažkokią edukacinę reikšmę, pagalvojau jau pirmo apsilankymo praėjusių metų rudens metu. Bet tik nagrinėdamas sodybos „Gribžė“ vieną iš internetinių puslapių supratau, kad tai nieko bendro su muziejumi neturintys pastatai. Tai tiesiog atkartoti senoviniai Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos statiniai, kuriuose įrengtos pokylių salės ir pirtys nuomai.
Atvykęs antrą kartą dar labiau pažinau sodybą „Gribžė“ ir dar labiau ją pamilau. Nežinau kaip žiemą, bet vasarą čia matyčiau ne vieną savo šeimos šventę. Džiugu, kad ir restorane maisto kokybė nuo rudens nė kiek nesuprastėjo. Tad tik patvirtinu, kad jie verti rudenį palikto įvertinimo 5/5 ir jei norite pabėgti nuo miesto šurmulio, ši sodyba tam puikiai tiks, o ir ne tik vaikams bet ir suaugusiems yra čia ką veikti gerai prikišus pilvus.
Restoranas „Sakai“ kaimo turizmo komplekso „Gribžė“ teritorijoje Gribžinių k., Dauparų Kvietinių sen., rajonas, Mokyklos gatvė 7, Klaipėda.
Stalo žaidimas "Agricola"
Paprastai žaidimo apžvalgą pradedu rašyti tada, kai, mano nuomone, tą žaidimą jau perkandu pakankamai pilnai: nebereikia skaitinėti jo taisyklių, tiksliai žinau kaip kas vaikšto. Kad perkandau „Agricolą“ tikrai negaliu pasakyti.
Aplamai stalo žaidimo pasaulyje visai neseniai siautė tikra „Agricolos“ manija. Vos pasirodęs žaidimas iš karto šovė į BGG reitingo pirmąją vietą. Tas BGG reitingas tai kažkas panašaus kaip kino filmų IMDB. Balsuoja ir reitingą sustato paprasti eiliniai žmonės. Manau tai gana objektyvu, nors aišku daug įtakos daro ir mados. Kaip ten bebūtų vistiek, daugelio nuomone, „Agricola“ yra stalo žaidimas Nr. 1 pasaulyje.
Žaidimo mechanika
Žaidimo mechanika, iš pirmo žvilgsnio, paprasta. Žaidimo pradžioje tu valdai vieną valstiečių šeimą: vyrą ir žmoną. Kiekvieną ratą juos siunti atlikti kai kuriuos darbus. Už tai jie gauna atlygį. To atlygio dėka jie maitinasi, plečia savo ūkį ir namus, gimdo vaikus. Kuo daugiau išsivystysi, tuo daugiau taškų gausi žaidimo pabaigoje.
Veiksmų, kuriuos jie gali atlikti tikrai daug. Tik va to atlygio viskam neužtenka. O reikia labai daug. Reikia plėsti namus, juos gerinti, statyti aptvarus ir tvartus gyvuliams, galų gale juos veisti, reikia ir daržus sukasti, pasodinti kažką juose. Veiksmų daug, o šeima tik iš dviejų narių. Tad reikia didinti šeimą, kiekvienas papildomas šeimos narys tai papildomos rankos šiame nelengvame užsiėmime. Bet ir papildoma burna, reikia neužmiršti. Juk po tam tikro ratų skaičiaus ateina derliaus metas. Jo metu ne tik nuimamas daržo derlius, ar dauginasi gyvuliai. Jo metu reikia dar pamaitinti savo šeimą.
Valgį galima rinkti ir siunčiant juos kažką dirbt. Bet tai gal būt aktualu tik pirmaisiais derliais. Nes pasiuntęs žmogų užsidirbti maistui jis jam ir užsidirbs, bet daugiau nieko. Sekančių derlių metu reikia viską organizuoti taip, kad tavo šeimos narius jau išmaitintų nuosavas ūkis, gaunamo derliaus ir prieauglio turi užtekti kiekvienam šeimos nariui. Tada atsiras galimybė vystytis nesukant sau galvos, kaip pamaitinti šeimyniškius.
Žaidėjo nuosavas laukas (žemė, sodyba) kurį ir reikia išvystyti. Dabar pas žaidėją yra medinis namas su trimis kambariais, 3 šeimos nariai (vienas jau išėjęs dirbti, tolumoje matosi žalia figurėlė), aptvaras su tvartu gyvuliams per du kvadratus ir 1 lysvė su pasodintu grūdu (tas geltonas rutuliukas). Toks trumpai apsakomas žaidimo mechanizmas.
Strategija ir taktika
Iš tikrųjų reikia stengtis vystytis tolygiai. Reikia stengtis, kad žaidimo pabaigoje būtų išvystyta tiek gyvulininkystė, tiek daržai, tiek pats namas. Už visą šitą gauni taškus. Gauni ir minusus. Minusas jei žaidimo pabaigoje turi tuščius laukus, minusas jei neturi kokio gyvulio, minusas jei nėra lysvių, minusas jei neturi nei vieno grūdo ar daržovės. Nors iš tikro visus sektorius tolygiai išvystyti yra tikrai labai sunku. Tad tikrai teks kažką paaukoti, bet kažkurį sektorių išvystyti tikrai gerai. Ką būtent geriausia išvystyti apsispręsti padės turimos rankose užsiėmimo ar mažųjų pagerinimų kortos. Jų kiekvienas žaidėjas turi po 7 kiekvienų. Ir visi skirtingas. Jos tikrai palengvina gyvenimą tik ir vėl bėda - norint ją sužaisti tenka aukoti vieną šeimos nario užsiėmimą. Ir vėl dilema, kas geriau.
Aplamai, šeimos narių skaičius taip pat turi lemiamos įtakos žaidimo baigčiai. Aplamai žaidimo mechanika apgalvota taip, kad tau pastoviai trūks statybinių resursų. Norisi statyti nemažai, bet resursų trūkumas riboja tas galimybes. Aišku yra laukeliai, kur resursai papildomi po kiekvieno rato. Bet kaip taisyklė jei to lauko nenušlavė per 1 ar 2 ratus, tai trečiame tikrai iššluos. Bet tai bus tik vienos rūšies resursas. Kambarių statybai, jų atnaujinimui, galų gale didžiųjų patobulinimų pirkimui (o jie tikrai atneš daug naudos) reikės keleto jų. Užsižaidi su statybinių resursų gavimai, pamiršti apie valgį šeimai. Na žodžiu visas žaidimas tai ilgas ilgas galvosūkis, kaip geriau elgtis. Aš recepto dar nežinau, kas kartą išeina vis kitaip. Bandai strateguoti, numanyti kelis ėjimus į priekį, bet faktiškai tai beviltiška. Nes numanyti užimti laukeliai gali būti greitai užimti priešininko.
Vertinimas
Kaip jau minėjau šį žaidimą patartina žaisti su jau patyrusiais, kas tai yra stalo žaidimai, žaidėjais. Esu žaidęs su stalo žaidimų naujokais, tai jei ir baigiam su vargu partiją, tai daugiau į šio žaidimo pusę, jie pažiūrėti nebenori. Žaidimas puikiai žaidžiasi ir 2, ir 5 žaidėjams. Nes priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus keičiasi užsiėmimo laukeliai žaidimo lentoje. Yra ir solo žaidimo versija.
- Bendravimas su kitais žaidėjais: 4 - Apart to, kad saviškius kiekvienas žaidėjas siunčia dirbti į bendrą žaidimo lauką, daugiau sąveikos tarp žaidėjų nėra. Aišku gali užimti lauką, kurį jau buvo nusižiūrėjęs kitas, bet tiesioginės priešpriešos tarp žaidėjų nėra. Nėra galimybės griauti varžovų pastatų, ar atiminėti resursus.
- Sėkmės ir strategijos santykis (%): 2/98 - Sėkme šiame žaidime pasikliauti visai negalima.
- Sudėtingumas - 9. Taisykles išaiškinti gal ir nėra sunku.
- Bendras vertinimas - 8. Man jis patinka. Bet pažįstamų rate jis furoro nesukelia.
