Šimtamečių liepų apsuptyje, buvusioje bugeniškio Kauneckio dvaro teritorijoje, įsikūręs Stasio ir Onutės Dakanių ūkis. Jau treji metai kartu su Stasiu Dakaniu ūkininkauja sūnus Vytautas. Kažkada egzistavusio dvaro kieme - kuklus, šiuolaikinis namukas ir gausybė žemės ūkio technikos.
Lietuva žemėlapyje
Ūkio Istorija ir Plėtra
Bugeniškių ūkyje - pusantro šimto hektarų žemės. Nuosavos - dvidešimt keturi hektarai, visą likusią dalį ūkininkai nuomojasi. Visus darbus nudirba Stasys su žmona Onute, padedant sūnui Vytautui.
Prieš keturiasdešimt metų gimtajame Joniškyje S. Dakanis sutiko savo gyvenimo draugę Onutę iš Žemaitijos. Mergina turėjo paskyrimą į tą kraštą dirbti darželio auklėtoja. Sukūrę šeimą Stasys su Onute parvyko į Bugenius, šalia žmonos tėvų. Kol gyvavo kolūkis, abu sutuoktiniai turėjo darbus: Onutė dirbo darželyje auklėtoja, Stasys - Bugenių gyvulininkystės įmonėje. Keičiantis laikmečiui ir iširus kolūkiui, Dakaniai neteko darbų ir tada nusprendė užsiimti ūkininkavimu. Pradžia buvo nuo dešimties hektarų žemės.
Vėliau ūkininkai nusipirko sodybą - vienkiemį Skuodo rajone. Septynerius metus ūkininkai triūsė net per dvi vietas: dalis jų žemės buvo likusi Bugeniuose. „Nepigu buvo techniką varinėti iš vienos vietos į kitą. Ir šiaip, gyvenant tokį gyvenimą, visokių nepatogumų iškildavo.
S. Dakanio tėvai visą gyvenimą dirbo žemę, o vienas iš jo brolių, Virginijus, turi didelį ūkį Skaistgiryje, Joniškio rajone.
Šeimos Įtaka ir Tradicijos
Jaunasis ūkininkas Vytautas paliko universitetą, sukūrė šeimą ir ėmėsi ūkininkavimo. Nors Vytautas nuo paauglystės daugiau mėgo vairuoti traktorių, bet jį labai viliojo tėvo kalvė. Tekintojo-šaltkalvio specialybė, kurią jaunystėje įgijo Stasys, sudomino ir vyriausiąjį jo sūnų Modestą. Kartą, kaip pasakojo tėvai, Vytautas išėjo parnešti malkų. „Mes daug ko nedraudėme savo vaikams, kaip kad dabar įprasta. Dakanių dukra Eglė taip pat nepaliko gimtojo krašto.
Perėjimas Prie Ekologinio Ūkio
Prieš porą metų, vieno Stasio pažįstamo Račalių ūkininko ir sūnaus Vytauto paraginti, Dakaniai nusprendė pereiti prie ekologinio ūkio. Nors, kaip patys sako, tai buvęs gana drąsus žingsnis. Šiandien ūkininkų gaminama produkcija dar nėra ekologiška, nes reikia ne vienerių metų, kad žemė visiškai išsivalytų nuo trąšų.
Šiandien, po dvidešimties ūkininkavimo metų, Stasys gali tvirtai pasakyti, kad derlingumui didelę reikšmę turi ne trąšų kiekis, bet tvarkinga sėjomaina bei itin geras žemės įdirbimas. Todėl, anot ūkininko, svarbu turėti gerą techniką. Ūkininko teigimu, išbarstytos į žemę trąšos neduoda norimų rezultatų. „Skirtumas akivaizdus. Tad mes prikuliame kur kas mažiau nei ano krašto žemdirbiai.
Auginamos Kultūros
Dakanių laukuose auga kviečiai, avižos, žirniai, lubinai, juodosios ir baltosios garstyčios, sojų pupelės ir kalendros. „Prieskoninių augalų rinkoje stinga, todėl juos auginti apsimoka.
Sojų pupelės
Technologijos ir Inovacijos Ūkyje
Stasiui sumanymų ir idėjų niekuomet netrūko. Dar tuomet, kai dirbo kolūkyje, savo rankomis pasigamino traktoriuką. Vėliau Dakanių kieme radosi vis daugiau technikos: plečiantis ūkiui reikėjo ne tik senąją keisti, bet ir naujos įsigyti. Dakaniai iš tų žmonių, kurie nebijo paskolų, ir, užuot rašę projektus, verčiau renkasi išperkamąją nuomą. „Kas čia žino, kaip geriau? Kažkas lieka ir nuskriaustas… Kita vertus, kitos finansavimo programos dar labiau įpareigoja“, - svarstė S.
Vienas įdomiausių ūkininko sumanymų - šiaudų briketų gaminimas. Nors Dakaniai tikina negalintys skųstis šiaudų paklausa, bet dar gyvenant Margininkuose Stasiui kilo idėja sukonstruoti aparatą, kuris sugebėtų pagaminti kuro briketus.
Stasys su sūnumi įsigijo aparatą, patobulino jį ir pabandė pasigaminti šių briketų. Tuomet jie dar nebuvo gerai susipažinę su šio kuro gamybos metodu, todėl negali pasigirti, kad viskas ėjosi sklandžiai. Kad suliptų šiaudai, gaminant briketus, teko į juos ir miltų pilti. Vėliau Dakaniai įsitikino, kad vis tik viskas įmanoma. Svarbu toliau nuo gyvenamųjų pastatų turėti šiaudų laikymui skirtas patalpas ir galingą elektros pastotę. Savo pirmąją produkciją ūkininkai sėkmingai pardavė po 320 litų už toną, o šiais metais teigia girdėję, jog kainos šoktelėjo iki 460 litų. Dakaniai tiki, kad sūnus Vytautas sugebės išplėtoti šį dar neseniai mūsų šalyje atsiradusį kuro gaminimo verslą.
| Kultūra | Privalumai | Iššūkiai |
|---|---|---|
| Kviečiai | Didelis derlingumas | Reiklūs dirvožemiui |
| Avižos | Mažiau reiklūs dirvožemiui | Mažesnis derlingumas |
| Žirniai | Gerina dirvožemio struktūrą | Jautrūs ligoms |
| Sojų pupelės | Auga paklausa | Sunkumai su sertifikavimu |
| Garstyčios | Prieskoninių augalų rinkos poreikis | Specialios auginimo technologijos |
tags: #margininku #ekologinio #gyvenimo #sodyba