Šiame straipsnyje panagrinėsime Marijampolės butų ūkio valdybos istoriją, apžvelgdami svarbiausius įvykius, kurie formavo šios srities raidą mieste. Pradėsime nuo miesto ištakų ir pereisime prie dabartinių pastatų administravimo įmonių veiklos.
Marijampolės panorama. Šaltinis: Wikipedia
Marijampolės Istorijos Pradžia
Dabartinės Marijampolės vietoje antrame tūkstantmetyje prieš Kristų ir pirmo tūkstantmečio po Kristaus pirmoje pusėje būta gyvenviečių. 1667 metais čia buvo Pašešupio kaimas. 1732-39 metais jis pradėtas vadinti Starapole, o 18 a. viduryje ėmė kurtis miestelis.
Jo augimą paskatino greta 1717 (ar 1718) Prienų seniūno M. Butlerio netoliese įkurtas Kvietiškio dvaras. 1758 metais pastatytas medinis marijonų vienuolynas su bažnyčia. Susidarę du statinių kompleksai 18 a. antroje pusėje pradėti vadinti vienu Marijampolės vardu. Po 1765 metų gaisro miestelis perstatytas pagal stačiakampį planą. 1783 metais įsteigta parapija. 1785 metais miestelis gavo 6 prekymečių privilegiją, o 1792 metais - miesto teises. 1795 metais po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo miestas atiteko Prūsijai (1807-15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei); tapo Marijampolės apskrities centru (iki 1950 metų).
XIX Amžius: Miesto Augimas Ir Kultūrinis Gyvenimas
XIX a. pirmoje pusėje įkurta marijonų parapinė mokykla, vienuolyne - klierikams - filosofijos ir teologijos kursai (Filosofijos institutas). 1820-29 metais per miestą nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos plentas su šaka į Kybartus. Per 1830-1831 metų sukilimo Marijampolės kautynes miestą puolė Antano Pušetos ir Karolio Šono vadovaujami sukilėliai, bet Rusijos kariuomenės buvo sumušti.
1834 metais pastatyta pašto stotis, 1835-41 metais - evangelikų liuteronų bažnyčia, 1841 metais prie jos atidaryta mokykla. 1840 metais į Marijampolę iš Seinų atkelta apskrities mokykla, 1867 metais pertvarkyta į gimnaziją (pastatyta 1870 metais). 1854 metais per miestą nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos telegrafo linija. Nuo 1867 metų Marijampolė priklausė Suvalkų gubernijai. 1868 metais sudegus centrinei daliai miestas atstatytas pagal 1869 metų caro Aleksandro II patvirtintą miesto reguliavimo projektą. 1873 metais pradėtas projektuoti, o 1888 metais - statyti karinis miestelis (baigtas 19 a. pabaigoje). 1888 metais pradėta statyti cerkvė, 1890 metais išplėsta gimnazija.
XX Amžiaus Pradžia: Tautinis Judėjimas Ir Nepriklausomybės Siekis
XIX a. antroje pusėje Marijampolė buvo vienas lietuvių tautinio judėjimo centrų - čia dirbo arba mokėsi J. Aleksa, P. Arminas-Trupinėlis, J. Basanavičius, K. Grinius, J. Jablonskis, P. Kriaučiūnas, V. Kudirka ir kiti. Apie 1885 metus Marijampolė tapo svarbiu draudžiamosios lietuviškos spaudos paskirstymo punktu, veikė slaptos knygnešių organizacijos - Artojų draugija (1901-05) ir Sietynas (1894-97).
XX a. pradžioje mieste pradėjo veikti lietuvių visuomenės draugijų - Marijampolės ūkininkų draugovės (1907-40), Krikščionių darbininkų draugijos (1909-14), Šviesos (1905-09), Žagrės (1907-14, 1918-40), Žiburio (1906-40; 1907 draugija Marijampolėje atidarė mergaičių progimnaziją) centro valdybos, kitų draugijų skyriai. Jas telkė katalikiškų ir liberalių bei socialdemokratinių pažiūrų veikėjai. 4 dešimtmetyje tapo Užnemunės neoficialia sostine.
1918 metais įkurtas Švč. Mergelės Marijos Vargdienių seserų vienuolynas. 1923 metais pro Marijampolę nutiestas Kazlų Rūdos-Šeštokų geležinkelis. 1919-24 metais mieste buvo dislokuotas Dešimtasis pėstininkų Marijampolės pulkas, 1924-40 - Devintasis pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio pulkas, 1938 metais kareivinių teritorijoje pastatytas paminklas Vyteniui (1940 nugriautas). 20 a. 4 dešimtmetyje veikė stambesnės įmonės - audimo fabrikas, žemės ūkio mašinų dirbtuvė, skerdykla, plytinė, keli malūnai. 1938 metais žemiau miesto ant Šešupės pastatyta hidroelektinė.
1918 metais atkurta Žiburio gimnazija (trumpai veikė 1916), įsteigta žydų gimnazija, 1919 metais iš Veiverių atkelta mokytojų seminarija, 1920 metais įsteigta marijonų gimnazija. 1919-40 metais veikė Dirvos knygų leidykla ir spaustuvė, 1919 įsteigta Šešupės, 1921 - marijonų spaustuvės, marijonai sukaupė gausią biblioteką (1932 - daugiau kaip 50 000 tomų), 1940 ji išvežta į Kauną.
Sovietinė Okupacija Ir Pokario Metai
1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus Lietuvą buvo uždaryti vienuolynai, marijonų ir žydų gimnazijos, periodinių leidinių redakcijos, dauguma draugijų ir organizacijų. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui 1941 m. birželio 22 d. vokiečių aviacija subombardavo Marijampolės centrą. 1941 m. rugsėjo mėn. ir 1942 m. pradžioje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Marcinkuose (kareivinių rajone) buvo nužudyta 5090 žydų ir sovietinių aktyvistų. 1944 m. gegužės mėn. SS dalinys Marijampolėje nuginklavo Vietinės rinktinės karo mokyklą. 1940-41 m. ir 1944-53 m. sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 300 miestiečių. Nuo 1950 m. Marijampolė buvo rajono centras.
Sovietinis Laikotarpis: Pramonės Plėtra Ir Urbanizacija
20 a. 6-9 dešimtmetyje išplėtota pramonė; didžiausios įmonės - Maisto pramonės automatų ir Technologinių įrenginių gamyklos (1959), Putliųjų verpalų fabrikas (1975), Pieno konservų kombinatas (1977), automobilių remonto įmonė (1978). 20 a. 8-9 dešimtmetyje pastatyti Degučių ir Tarpučių mikrorajonai, daugėjo gyventojų. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio rekonstruojant miesto centrinę dalį nugriauta daug senų statinių, pastatyta tipinių standartinės architektūros pastatų.
Nepriklausomybės Atkūrimas Ir Dabartis
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Marijampolės pramonė ir verslai dėl palankios miesto geografinės padėties (tarptautinių automobilių magistralių Via Baltica ir Maskva-Minskas-Karaliaučius sankryža, netoli siena su Lenkija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi) gana sėkmingai prisitaikė prie rinkos ekonomikos sąlygų. 1991 metais marijonams grąžinti vienuolyno ir gimnazijos pastatai (1999-2005 vienuolyno pastate veikė Vilkaviškio kunigų seminarija). 1995 metais vėl įkurta Marijampolės apskritis.
Marijampolės Regioninis Valstybės Archyvas
Svarbių dokumentų ir archyvų saugojimo tradicija Marijampolėje siekia XVIII a. vidurį, kai čia, prie Šešupės, Prienų seniūnas Butleris pasistatė Kvietiškio dvarą, pradėjo kurti miestelį ir marijonų vienuolyną. Vienuoliai rašė Marijampolės vienuolyno kroniką (šiuo metu ji saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve), kurioje atsispindėjo ne tik kasdieniai vienuolyno reikalai, bet ir kitos to meto aktualijos: Ketverių metų seimo nustatyti mokesčiai, 1795 ir 1831 metų sukilimai, prūsų valdžios veiksmai po Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo, prancūzų kariuomenės buvimas Marijampolėje 1807 m. ir t. Pirmoji žinia apie Marijampolės apskrityje veikusį archyvą yra 1941 m. gegužės 28 d. raštas įstaigoms, raginantis pristatyti dokumentus į „apskrities archyvą“.
Archyvas savo darbą pradėjo 1944 m. rugsėjo 9 d. Jam skirtas patalpas, kuriose prieš II pasaulinį karą dirbo miesto burmistras, sudarė salė ir trys kambariai. Patalpoms reikėjo skubaus remonto, taigi prieš įrengiant stelažus ir priimant saugoti dokumentus teko sutvarkyti krosnį, įstiklinti išdaužytus langus. 1956 m. Archyvas išsikraustė į dar ankštesnes patalpas. Be to, vienas iš dviejų Archyvui skirtų kambarių buvo pusrūsyje, o tai vėliau turėjo liūdnų pasekmių - 1960 m. 1964 m. vietoj likviduotų rajonų valstybinių archyvų įsteigus 10 Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo filialų, naujai įsteigtam tuometinio Kapsuko (dabar - Marijampolė) filialui buvo pavesta kontroliuoti Kapsuko, Šakių ir Vilkaviškio rajonų įstaigas, įmones bei organizacijas bei priimti saugoti šių įstaigų dokumentus.
Nuo 1966 m. iki 1969 metų, kai Archyvas persikėlė į naujai sutvarkytas 510 m2 buvusios bažnyčios patalpas, dėl vietos stokos dokumentai iš įstaigų saugoti nebuvo priimami, netgi priešingai - kai kurie fondai buvo grąžinti įstaigoms, dalis jų perduota Centriniam valstybiniam archyvui. 1990 m. bažnyčios pastatą grąžinus tikintiesiems, archyvas persikraustė į dabartines patalpas P. Butlerienės g.
Pastatų Administravimo Įmonės Marijampolėje
Šiandien Marijampolėje veikia kelios įmonės, teikiančios pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas:
- UAB "ADMI“ - teikia visas pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas.
- UAB „DOMUS SERVICE” teikia kompleksines ir dalines pastatų administravimo, inžinerinių tinklų priežiūros, valymo ir aplinkos tvarkymo paslaugas.
- Civinity Namai - viena didžiausių statinių priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse.
Juridinis asmuo Uždaroji akcinė bendrovė "Marijampolės butų ūkis" (registracijos adresas Marijampolė, Kauno g. 13B) išregistruotas 2023 m. lapkričio mėn.
Marijampolės savivaldybės skaidrumo klausimai
Skaidriausiomis įvardintos Joniškio (94 balai) ir Alytaus rajono (90 balų) savivaldybės. O Marijampolės savivaldybė pagal šio tyrimo rezultatus atrodo itin prastai: tarp 60 savivaldybių ji su 56 balais iš 100 pasidalino 54-56 vietas su Jonavos ir Zarasų rajonų savivaldybėmis. Ir nors per paskutinius ketverius metus daugelis šalies savivaldybių tapo skaidresnės (lyginant su 2014 m. atlikto tyrimo rezultatais savivaldybių skaidrumo vidurkis 2018 metais padidėjo nuo 56 iki 69 balų iš 100 galimų), Marijampolėje vyravo priešinga tendencija: mūsų savivaldybės skaidrumo balas sumažėjo nuo 58 iki 56.
Iš tiesų, 2014 metais Marijampolės savivaldybė pagal skaidrumą dalijosi 24-27 vietas tarp 60 savivaldybių, o jos skaidrumo balas nežymiai (2 balais) viršijo savivaldybių skaidrumo vidurkį. O juk buvo atsiradusi viltis, kad 2017 metais savivaldybėje į vadovaujančius postus atėjus jaunajai vietos socialdemokratų kartai skaidrumo regėsime daugiau. Deja, pasirodo, obuolys nuo obels toli nenuriedėjo, nes neskaidrumo įspūdis tik dar labiau sustiprėjo po 2018 metais įvykusių konkursų į UAB „Marijampolės butų ūkis“, VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras ir Žaidimų sporto mokyklos vadovų vietas.
Į visas jas per jėgą, tik kur kas įžūlesne forma negu anksčiau, buvo pasodinti reikiamos patirties stokoję jaunųjų socialdemokratų atstovai. Vienu atveju skiriant vadovą net buvo pažeisti Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimai (tai konstatavo Kontrolės ir audito tarnybos auditas), kitais atvejais - laimėjusieji pretendentai turėjo abejotiną vadybinio darbo stažą, be to, Kontrolės ir audito tarnyba vienos konkurso komisijos narių vertinimo lentelėse aptiko taisymų. Tikėtina, tie taisymai buvo daromi tam, kad pagal pirminę vertinimo rezultatų suvestinę daugiau balų surinko ir konkursą laimėti turėjo kitas pretendentas. Tad kaip po taip organizuotų įstaigų vadovų konkursų Marijampolės savivaldybės skaidrumo balas galėjo būti didesnis?
Iš kitos pusės, reikėtų pripažinti, kad po 2016 metais įvykusių Seimo rinkimų marijampoliečiai tikėjosi, jog kovą prieš korupciją paskelbęs ir rinkimus į Seimą Marijampolėje laimėjęs D.Gaižauskas skaidrumo didinimo Sūduvos sostinėje srityje pasieks reikšmingų rezultatų. Deja, minėtas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus tyrimas patvirtina, kad per 2 metus to padaryti nepavyko. Suprantama, kad tai yra sudėtingesnis uždavinys negu neteisėtai sumontuoti pasiklausymo įrangą savo kolegų kabinetuose. Bet vis vien turime sutikti, kad Seimo narys stengėsi demaskuoti netinkamą Butų ūkio, Pirminės sveikatos priežiūros centro ir kai kurių kitų savivaldybės įstaigų buvusių vadovų veiklą, kol pastarieji buvo atleisti iš pareigų. Tačiau negalime nematyti, kad šie atleidimai atvėrė kelią jau minėtiems neskaidriems konkursams į tų įstaigų vadovų pareigas, o dėl to Seimo narys jau jokio pasipiktinimo nereiškė. O gal toks buvo susitarimas tarp „valstiečių“ ir socdemų?
Skaidrumo didėjimui nepasitarnavo ir „valstiečių“ vadovaujamos Švietimo ir mokslo ministerijos pastangos per pastaruosius dvejus metus sodinti į pavaldžių įstaigų vadovų kėdes Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus. Tai pasireiškė ir ministerijai pavaldžiame profesinio rengimo sektoriuje. Neaplenkė šios pastangos ir Marijampolės, kai pernai profesinio rengimo centro vadovo konkursą laimėjo „valstiečių“ partijos atstovas. Nesiimu spręsti, ar tai teisingas ir objektyvus sprendimas. Galbūt tas žmogus yra sumanus vadybininkas, buvęs kur kas geresnis už kitus pretendentus. Tačiau, mano įsitikinimu, ponas D.Gaižauskas piktindamasis ir kovodamas su nepotizmu Marijampolėje lipa ant to paties nepotizmo grėblio, kai į jo partijos kontroliuojamos ministerijos įstaigos vadovu paskiriamas bendrapartietis.
Baigdamas noriu pasakyti, kad viena iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) programos į Marijampolės savivaldybės tarybą nuostatų yra pretendentus į savivaldybės tarnautojų, įstaigų vadovų pareigas vertinti ne pagal giminystės ir partiškumo kriterijus, bet pagal jų kompetenciją. Tik jei bus laikomasi šio principo bei užtikrinamas viešųjų pirkimų skaidrumas, tinkamas savivaldybės veiklos viešinimas, Marijampolės savivaldybė galės išsiveržti iš neskaidriausių Lietuvos savivaldybių gretų.
Marijampolės Savivaldybės Geografija ir Ekonomika
Marijampolės savivaldybės didžioji dalis yra Vidurio Lietuvos žemumoje, rytinėje dalyje tęsiasi Veiverių kalvagūbris ir Šilavoto kalvagūbris. Sausio vidutinė temperatūra -4,6 °C, liepos 17,5 °C. Per savivaldybę teka Šešupė su intakais Dovine, Sasna, Amalve, Šlavanta, Sūduonia. 11 ežerų; didžiausi - Žaltyčio, Amalvo, Ivoniškio, Yglos, Kalnynų, Leiciškių. 7 valstybinės reikšmės tvenkiniai; didžiausi - Antanavo hidroelektrinė, Marijampolės II, Stebuliškių. Dirvožemiai daugiausia rudžemiai ir išplautžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 15,3 % Marijampolės savivaldybės teritorijos; didžiausi miškai - Buktos, Varnabūdės ir Šunskų. Vyrauja mišrieji miškai. Amalvos, Galubalės pelkės ir Buktos pelkės pakraštys.
Marijampolės savivaldybės žemėlapis. Šaltinis: Wikipedia
Svarbiausios naudingosios iškasenos - molis, durpės. Amalvo botaninis zoologinis, Žaltyčio ornitologinis, Varnabūdės pedologinis draustiniai. botaniniai gamtos paminklai (Buktos, Grįstakelio ąžuolai). Visoje Marijampolės savivaldybėje pagaminama 1,6 % Lietuvos pramonės produkcijos. Pramonės svarbiausios šakos - maisto (bendrovės: Arvi kalakutai, Marijampolės pieno konservai, Mantinga), baldų, medienos ir metalo apdirbimo pramonė.
Per Marijampolės savivaldybės teritoriją eina Via Baltica automobilių magistralė, Marijampolės-Karaliaučiaus (Rusijos Federacija), Vilniaus-Marijampolės plentai, Kauno-Suvalkų (Lenkija) geležinkelis.
Švietimas ir Kultūra
Sūduvos akademija, 5 gimnazijos, 6 progimnazijos, 2 pagrindinės, mokykla-daugiafunkcis centras, 2 pradinės, jaunimo, dailės, muzikos mokyklos, 2 mokyklos‑darželiai, 8 lopšeliai‑darželiai, 3 darželiai (daugiausia Marijampolės mieste), universalus daugiafunkcis centras, suaugusiųjų mokymo, moksleivių kūrybos, socialinės pagalbos centrai, vaiko tėviškės namai. Ligoninė, greitosios medicinos pagalbos stotis, ambulatorinė gydymo įstaiga, 3 pirminės sveikatos priežiūros centrai.
12 bažnyčių, kultūros centras, 15 laisvalaikio salių, Petro Kriaučiūno biblioteka ir jos skyriai. Municipalinis dramos teatras, kino teatras Spindulys. Sporto centras.
Marijampolės savivaldybės pirmtakas Marijampolės (1955-89 Kapsuko) rajonas sudarytas 1950 iš 2 panaikintų Kalvarijos apskrities ir 41 Marijampolės valsčiaus apylinkės.