Marijampolės turtas dalijamas lygiomis dalimis: Teismo praktika

Sutuoktiniams turtas gali priklausyti asmeninės arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nutraukiant santuoką yra dalinamas tik tas turtas, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Visų pirma, prieš nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatomas bendras sutuoktinių turtas, t. y. sudaromas turto balansas, kuris susideda iš turto aktyvo (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), ir pasyvo (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Pažymėtina, kad į dalytiną turtą neįtraukiami:

• daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti,
• sutuoktinių drabužiai,
• asmeninio naudojimo daiktai,
• jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.

Atkreiptinas dėmesys, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taip pat, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudojo ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigytas turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis, sudarius sutuoktinių bendro turto balansą, turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios nustatytos bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. galutinio teismo sprendimo priėmimo dieną. Šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės, tačiau esant ginčui dėl dalijamo turto vertės, ji gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

Lygių dalių principas

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl turtas, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nutraukiant santuoką, dalinamas lygiomis dalimis. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Tiesa, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas, dalindamas turtą, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau ir reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.

Bendraturčių teisės ir pareigos

Nors oficialios statistikos nėra, iš praktikos galima pasakyti, kad bendraturčiais dažniausiai tampama įsigyjant dalį nuosavybės, rečiau ją paveldint dalimis. Jei kartais užsukate į varžytinių portalus ar į nekilnojamojo turto skelbimo portalus, galite rasti parduodamas kelias dešimtis turto dalių iš tūkstančių dalių. Įstatymai neriboja, kiek vienas objektas gali turėti bendraturčių.

Didelis vieno nekilnojamojo turto (NT) objekto bendrasavininkų skaičius apsunkina bendraturčių galimybę tinkamai naudotis ir valdyti tokį NT objektą ir/ar gauti iš jo naudą, taip pat atveria kelią bendraturčių tarpusavio nesutarimams ir ginčams. Prieš įsigyjant dalį turto verta pasidomėti, kas bus būsimi kaimynai (bendraturčiai). Visi turto savininkai yra nurodyti NT registro išraše. Jeigu perkamas objektas turi kelis savininkus, jų duomenis paprasčiausiai galima sužinoti kreipiantis į tą NT pardavėją, jis ir pateiks registro išrašą.

Pagrindinės rizikos, kurias reikėtų įvertinti

• Gali kilti nesutarimų su kitais bendraturčiais dėl naudojimosi bendru turtu, pavyzdžiui, dėl tam tikrų namo, ar jam priklausančio žemės sklypo dalių, namo išlaikymo ar priežiūros.
• Norint tinkamai naudotis namu gali tekti nustatyti naują naudojimosi namu tvarką, o jeigu jai nepritars kiti namo bendraturčiai, teks kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, ginčo laikotarpiu teismas gali skirti namo administratorių, tokiu būdu patiriant ne tik papildomų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir išlaidų namo administravimui.
• Bendraturčiams nevykdant pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, gali tekti tokius nuostolius padengti kitam bendraturčiui, o tokių nuostolių išieškojimas iš skolininkų gali būti komplikuotas ir užtrukti.
• Jei norėsite atlikti namo dalies rekonstrukciją bus reikalingas kitų bendraturčių sutikimas, o šiems atsisakant jį suteikti, tektų kreiptis į teismą dėl teisės atlikti namo rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo.

Jei nėra sudaryto testamento, visi vienos eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi turtą lygiomis dalimis. Šis turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė. Pavyzdžiui, trims vienos eilės įpėdiniams paveldėjus vieną NT objektą, kiekvienam tenka po ⅓. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas.

Pavyzdžiui, pirmame aukšte esančios patalpos paskiriamos naudotis vienam bendraturčiui, antrame aukšte - kitam. Tada kai skirtingų paveldėtojų keliai rečiau susikerta, viskas aiškiau ir konfliktų išvengti kur kas paprasčiau. Jei ginčų nekyla, įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalinti ir bendru sutarimu. Tai turi būti patvirtinta notarine sutartimi ir įregistruota viešame registre.

Kitokia situacija susiklosto kuomet NT valdomas bendrąja jungtine nuosavybės teise - t.y. nebuvo padalintas. Civilinio kodekso 4.88 straipsnyje nustatyta, kad daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. Bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą. Bendraturtis neturi teisės perleisti kito asmens nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimos savo dalies, kol ši dalis nebus nustatyta konkrečiame bendrame daikte (turte).

Keliems įpėdiniams paveldėjus vieną NT objektą, įpėdinių bendru susitarimu jis gali likti ir vienam iš jų - kitiems įpėdiniams visą NT gaunantis įpėdinis tokiu atveju kompensuoja jam tenkančios turto dalies vertę daiktais arba pinigais. Baldai, apyvokos reikmenys, technika - viskas, kas yra NT objekte, pereina tiems įpėdiniams, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Vadinasi, turbūt ir naudojosi ten esančiais daiktais. Jei tokių įpėdinių daugiau nei vienas, teks dalintis po lygiai. Lygiomis dalimis turtas, esantis bute ar name, taip pat dalijamas, jei nė vienas paveldėtojas tuos metus ten negyveno.

Kiti turto dalybos būdai

• Varžytuvės, burtai ir santuoka - visą palikimą arba atskirus daiktus, taip pat ir NT, bendru įpėdinių sutarimu parduoti aukcione, o gautą sumą pasidalyti.
• Dėl atskirų daiktų, esančių bute ar name, tarp įpėdinių galima surengti varžytynes ir perduoti tam, kuris pasiūlys didžiausią kainą.
• Pavienių daiktų, įskaitant NT, perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas gali būti išspręstas netgi burtų keliu, tačiau, tokių atvejų praktikoje dažnai pasitaiko.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, pavyzdžiui, įsigyjant butą daugiabučiame name pirkėjas tampa ir to namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininku (įgyja NT bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais to namo gyventojais) (CK 4.28 straipsnio 1 dalis). Taip pat sutuoktiniams santuokoje įgyjant NT jie tampa to turto bendrasavininkais, jeigu kitaip nenumato povedybinė sutartis arba NT perkamas vieno sutuoktinio asmeninėmis (pvz., dovanotomis) lėšomis.

Civilinio kodekso 5.2 straipsnis nurodo du paveldėjimo pagrindus: paveldėjimą pagal įstatymą ir paveldėjimą pagal testamentą, taigi, mirusiojo asmens turtas esant testamentui paveldimas taip, kaip nustato testamentas, o kai šio nėra - įstatymo nustatyta tvarka. Pagal įstatymą paveldima taip pat tuomet, kai yra turto, kurio neapima testamentas, arba sudarytas testamentas pripažintas negaliojančiu. Paveldint pagal įstatymą įpėdinius (t. y. kas turi teisę paveldėti), įpėdinių eilę, paveldėjimo tvarką, paveldimo turto dalis imperatyviai nustato Civilinis kodeksas.

Pagal Civilinio kodekso 5.12 straipsnį, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą, pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo tris vaikus ir vienas jų mirė ankščiau ir liko du jo vaikai (palikėjo vaikaičiai), palikimas dalinamas į tris dalis. Dvi dalys atitenka palikėjo vaikams, o viena jo vaikaičiams. Ši dalis padalijama po lygiai palikėjo vaikaičiams ir kiekvienam tektų po 1/6 palikimo.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priimti palikimą (kreiptis į notarą arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti) įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (įprastai per tris mėnesius nuo palikėjo mirties) (Civilinio kodekso 5.50 ir 5.3 straipsniai). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalis).

Atsisakyti palikimo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai. Tad, notaras neturi nei teisės, nei pareigos reikalauti, kad įpėdiniai būtinai atvyktų ir atsisakytų nuo palikimo.

Termino palikimui priimti pratęsimas

Dažniausiai tais atvejais, kai įpėdinis pavėluoja kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą, teikiamas arba prašymas pratęsti terminą palikimui priimti (Civilinio kodekso 5.57 straipsnis), arba pareiškimas dėl juridinės reikšmės turinčio fakto - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti - nustatymo (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis; Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniai). Pažymėtina, kad palikimas gali būti priimtas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi priėmę palikimą įpėdiniai.

Minėta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Civilinis kodeksas nenurodo, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbi priežastis gali būti įpėdinio sunki liga, ilgas buvimas arba gyvenimas užsienyje, įpėdinio suėmimas, globėjų ar rūpintojų netinkamas savo pareigų vykdymas.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi:

1. nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą;
2. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą;
3. teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Civilinis kodeksas nenumato jokių naikinamųjų terminų, tad su prašymu dėl termino palikimui priimti pratęsimo galima kreiptis neribotą laiką. Tačiau, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų sprendimų analizė leidžia teigti, jog teismai „lengva ranka“ nepratęsia termino palikimui priimti. Minėta, kad turi būti įrodyta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei kitos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos aplinkybės, tad, vien aplinkybė, kad įpėdiniai nežinojo apie palikimo atsiradimą įprastai nėra laikoma svarbia aplinkybe.

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (t. y. per tris mėnesius nuo palikimo ar teisės priimti palikimą atsiradimo dienos).

Teismų praktikoje palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą - šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis.

Teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu.

tags: #marijampoles #likes #turtas #dalijamas #lygiomis #dalimis