Uždarosios akcinės bendrovės savininko darbo sutartis: Ar tai įmanoma?

Šiame straipsnyje aptarsime, ar įmonės savininkas gali būti tos pačios įmonės direktoriumi Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairias įmonių formas ir teisinius aspektus.

Darbo Sutarties Svarba

Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymius. Darbo sutarties požymiai apibrėžti DK 93 straipsnyje: „darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu“.

Taigi LR DK 93 str. 3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 93 str. DK 14 str. 2 d. numato, kad darbdaviai įgyja teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida - tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.

Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.

Individuali Įmonė: Savininkas ir Direktorius

Individuali įmonė (IĮ) yra specifinė verslo forma, kurioje savininkas turi didelę atsakomybę ir kontrolę.

Individualios Įmonės Savininko Funkcijos

Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. - kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija.

Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.). Individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.).

Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą - individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas - įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).

Ar Savininkas Gali Būti ir Direktoriumi?

Individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma.

Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu - įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas - jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str.

O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo - individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.

Individualios Įmonės Privalumai ir Trūkumai

Individuali įmonė naudinga įsteigti tuomet, kai jūs esate savo srities specialistas, atliekate paslaugas ar parduodate prekes, tačiau neketinate labai išsiplėsti rinkoje, nes visus užsakymus galite atlikti pats arba su nedidele darbuotojų komanda.

Individualios įmonės savininkas atsako savo turtu, o tai reiškia, jeigu buvo sudarytos sutartys su verslo partneriais, ar paimta paskola iš banko, savininkas privalo išmokėti įsipareigojimus.

IĮ savininkas galėjo tvarkyti buhalteriją be buhalterio. Visais laikais.

Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB): Akcininkas ir Direktorius

Uždarojoje akcinėje bendrovėje situacija šiek tiek skiriasi.

Akcininko ir Direktoriaus Santykis

Akcinių bendrovių įstatymas (38 str. IX d.) nurodo, kad administracijos vadovas gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Įstatymai nustato, kad darbo sutartį su vadovu turi sudaryti uždarosios akcinės bendrovės, kaip darbdavio, atstovas.

UAB priklauso 100% vienam akcininkui. Akcininkas gali per Sodrą būti įdarbintas direktoriumi, bet direktorius negali UAB-e tvarkyti buhalteriją. O ir dabar: akcininkas-ne įmonės darbuotojas, kaip jis tvarko apskaitą? Na, nebent-neoficialiai?

Darbo Sutartis su Direktoriumi-Akcininku

Taigi tas pats asmuo atstovauja vienai ir kitai šaliai vienu metu, bet atstovavimas abejais atvejais yra pagal įstatymą ir tai įstatymų leidžiama. Atsakymas: Taip, su asmeniu, kuris yra ir bendrovės direktorius, ir įmonės akcininkas, privalu sudaryti darbo sutartį.

Šiuo atveju darbdavio atstovas yra vienintelis akcininkas, kuris yra atstovas pagal įstatymą. Iš kitos pusės darbo sutartį turi pasirašyti priimamas į vadovo (direktoriaus) pareigas asmuo - paskirtasis į vadovo pareigas fizinis asmuo. Tačiau dabar tas pats asmuo atstovauja save jau kaip darbuotoją.

Sprendimų Priėmimas ir Įforminimas

Į klausimą, ar tuo atveju, kai tas pats asmuo yra ir bendrovės direktorius, ir vienintelis akcininkas, privalu laikytis reikalavimo akcininką iš anksto raštu informuoti apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Faktas tas, kad Akcinių bendrovių įstatymas (28 str. I d.) nurodo: uždarosios akcinės bendrovės akcininkams visais atvejais pranešimai įteikiami pasirašytinai arba registruotu laišku.

Taigi rekomenduotina, kad akcininkas raštu (ant akcininkų susirinkimo protokolo ar atskiro dokumento) patvirtintų esąs tinkamai informuotas apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę ir neturi jokių pretenzijų dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos.

Kalbant apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų įforminimą, kai visų bendrovės akcijų savininkas yra vienas asmuo, reikėtų atsižvelgti į Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio III dalies nuostatą: "jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams". Taigi šiuo atveju visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą turėtų pasirašyti vienintelis akcininkas, tačiau, mūsų nuomone, šis protokolas turėtų atitikti reikalavimus, keliamus visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui: jame turėtų būti nurodyta surašymo vieta ir laikas, kvorumas (nurodoma, kad sprendimą priima vienas akcininkas, turintis 100 proc. visų akcininkų balsų), priimti sprendimai (Civilinio kodekso 2.90 str. I d.).

Pabrėžtina, kad kalbant apie sprendimų, priimtų esamo vienintelio akcininko, įforminimą, konkuruoja Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio III dalis (joje nurodoma, kad, esant vienam akcininkui, jo sprendimai įforminami raštu) ir Civilinio kodekso 2.90 straipsnio IV dalis (joje nurodoma: jei juridinio asmens organą sudaro vienas asmuo ir jo sprendimas prilyginamas juridinio asmens organo sprendimui, protokolas nerašomas). Manytume, kad šiuo atveju kaip specialiąja teisės norma vis dėlto reikėtų vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu ir akcininko sprendimus įforminti raštu.

Atsakyti, kas iš įmonės pusės turėtų pasirašyti darbo sutartį, sudėtingiau - tai turėtų nuspręsti pats akcininkas, pasirinktam asmeniui išrašydamas įgaliojimą atstovauti įmonės interesams sudarant darbo sutartį su direktoriumi.

Apskaitos Tvarkymas UABO

Nuo 2022 05 01 įsigaliojus naujam apskaitos įstatymui, direktorius negalės pats vesti, deklaruoti, pateikti ir pan. Tai kad jis nuo senų laikų negali to atlikti. Tiesą sakant, nebuvo laiko skaityti apie būsimus pasikeitimus. Dabar žvilgtelėjau. Pagal viską-galės vadovas pats tvarkyti apskaitą, bet manau, kad retas kuris sugebės tai padaryti. Žinau, kad daugelis vadovų mano, kad tai visiškai lengvas darbas.

Slaitykite UAB-ų įstatymą: turi būti vadovas ir buhalteris.

Atsakymas: Taip, su asmeniu, kuris yra ir bendrovės direktorius, ir įmonės akcininkas, privalu sudaryti darbo sutartį. Akcinių bendrovių įstatymas (38 str. IX d.) nurodo, kad administracijos vadovas gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Atsakyti, kas iš įmonės pusės turėtų pasirašyti darbo sutartį, sudėtingiau - tai turėtų nuspręsti pats akcininkas, pasirinktam asmeniui išrašydamas įgaliojimą atstovauti įmonės interesams sudarant darbo sutartį su direktoriumi. Į klausimą, ar tuo atveju, kai tas pats asmuo yra ir bendrovės direktorius, ir vienintelis akcininkas, privalu laikytis reikalavimo akcininką iš anksto raštu informuoti apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Faktas tas, kad Akcinių bendrovių įstatymas (28 str. I d.) nurodo: uždarosios akcinės bendrovės akcininkams visais atvejais pranešimai įteikiami pasirašytinai arba registruotu laišku. Taigi rekomenduotina, kad akcininkas raštu (ant akcininkų susirinkimo protokolo ar atskiro dokumento) patvirtintų esąs tinkamai informuotas apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę ir neturi jokių pretenzijų dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos. Kalbant apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų įforminimą, kai visų bendrovės akcijų savininkas yra vienas asmuo, reikėtų atsižvelgti į Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio III dalies nuostatą: "jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams". Taigi šiuo atveju visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą turėtų pasirašyti vienintelis akcininkas, tačiau, mūsų nuomone, šis protokolas turėtų atitikti reikalavimus, keliamus visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui: jame turėtų būti nurodyta surašymo vieta ir laikas, kvorumas (nurodoma, kad sprendimą priima vienas akcininkas, turintis 100 proc. visų akcininkų balsų), priimti sprendimai (Civilinio kodekso 2.90 str. I d.). Pabrėžtina, kad kalbant apie sprendimų, priimtų esamo vienintelio akcininko, įforminimą, konkuruoja Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio III dalis (joje nurodoma, kad, esant vienam akcininkui, jo sprendimai įforminami raštu) ir Civilinio kodekso 2.90 straipsnio IV dalis (joje nurodoma: jei juridinio asmens organą sudaro vienas asmuo ir jo sprendimas prilyginamas juridinio asmens organo sprendimui, protokolas nerašomas). Manytume, kad šiuo atveju kaip specialiąja teisės norma vis dėlto reikėtų vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu ir akcininko sprendimus įforminti raštu.

Juridinio asmens vadovo teisinė padėtis yra gana specifinė palyginus su kitais darbuotojais. Kaip teismų praktikoje ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiai pozicijai yra būdingas tam tikras dualizmas, t. y. joje yra tiek darbo santykių, tiek civilinių santykių bruožų. Teismas buvo suformavęs poziciją, kad „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, - kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas).

Su kuo turi būti sudaromos darbo sutartys?

Ne su visais įmonės valdyme dalyvaujančiais asmenimis yra reikalinga sudaryti darbo sutartis. Naujojo darbo kodekso 101 straipsnyje yra nustatyta, kad yra privaloma sudaryti darbo sutartį su vienasmeniu juridinio asmens vadovu (t. y. fiziniu asmeniu) dirbančiu atlygintinai, išskyrus individualiųjų įmonių bei mažųjų bendrijų vadovus, kuriem toks reikalavimas nėra taikomas. Tačiau su įmonės kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais tokios sutartys nėra sudaromos, nebent jie, be buvimo šių organų nariais, atlieka ir kitas darbo funkcijas, - tuomet su jais sudaromos darbo sutartys būtent dėl šių funkcijų atlikimo.

Ši norma realybėje atrodytų taip, jog tais atvejais, kai bendrovės kolegialiame valdymo ar priežiūros organe - valdyboje arba stebėtojų taryboje - dalyvauja bendrovės akcininkai (fiziniai asmenys), kurie jokių kitų darbinių funkcijų toje bendrovėje neatlieka, su jais darbo sutartys nėra sudaromos, tačiau jeigu tie akcininkai, be to, kad yra valdybos ar stebėtojų tarybos nariais turi dar ir kitas darbo pareigas toje bendrovėje, tuomet su jais turi būti sudarytos darbo sutartys būtent dėl tų pareigų atlikimo. Darbo kodekso 101 str. Juridinio asmens vadovo darbo sutarties sudarymas iš esmės nesiskiria nuo bet kokio kito darbuotojo darbo sutarties sudarymo tvarkos. Ji turi būti rašytinė bei sudaroma dviem egzemplioriais ir ji turi būti pasirašoma abiejų sutarties šalių t. y. juridinio asmens vadovo, kaip darbuotojo, bei juridinį asmenį atstovaujančio asmens, kaip darbdavio. Šioje vietoje išryškėja vienintelis aiškesnis skirtumas darbo sutarties sudaryme, kadangi čia galėtų kilti klausimas kas turėtų atstovauti įmonę sudarant darbo sutartį su jos vadovu.

Juridinio asmens vadovo darbo sutarties vykdymo ypatumai

Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pati savo esme nesiskiria nuo kitų darbo sutarčių, tačiau jos vykdymas turi savo ypatumų. Visų pirma reikia išskirti tai, kad juridinio asmens vadovo darbo laikas reguliuojamas specifiškai. Jis savo darbo valandas turi tvarkytis pats laikydamasis darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Šis ypatumas reiškia tai, kad pagal bendrą taisyklę, nors juridinio asmens vadovo darbo apskaita poilsio dieną, švenčių dieną, naktinio ar viršvalandinio darbo metu ir yra tvarkoma, tačiau jam už tokį darbą nėra mokama (nebent darbo sutarties šalys susitartų kitaip).

Kitas išskirtinis tokios darbo sutarties bruožas, kuriame kaip tik dar sykį aiškiai pasimato juridinio asmens vadovo teisinio statuso dualizmas, yra tai, kad jam gali būti taikoma skirtinga atsakomybė priklausomai nuo to, kokias pareigas jis pažeidė. Jeigu jis pažeidė savo, kaip darbuotojo pareigas, jam taikoma atsakomybė pagal darbo sutartį ir darbo teisės normas. Tuo tarpu jei juridinio asmens vadovas pažeidė savo civilines pareigas, t. y. padarė pažeidimus atlikdamas savo pareigas LAT vadinamuose „išoriniuose” santykiuose, tai iš to kilusi žala juridiniam asmeniui turi būti atlyginama pagal civilinės teisės normas.

Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais, darbo kodekso 53 straipsnyje nurodytais pagrindais t. y. susitarimu, vienos iš šalių valia, darbdavio valia, nesant šalių valios arba darbuotojui (šiuo atveju vadovui) mirus. Tačiau šiom darbo sutartim yra taikomas ir dar vienas, prie įprastinių pagrindų nepriskirtas pagrindas, atšaukimas. Tai yra dar vienas juridinio asmens vadovo darbo sutarties ypatumas, išskiriantis ją iš kitų darbuotojų darbo sutarčių ir jis yra numatytas naujojo darbo kodekso 104 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

Juridinio asmens vadovo atšaukimo iš darbo galimybė pati savaime nėra nauja, kadangi ji jau ir anksčiau buvo įtvirtinta kituose įstatymuose (Akcinių bendrovių įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatymas ir kiti), tačiau, pavyzdžiui, biudžetinių įstaigų įstatyme atšaukimo galimybė iki šiol nėra numatyta ir dėl to teismų praktikoje yra kilę ginčų, todėl manytina, kad tokio pagrindo atsiradimas darbo kodekse padės ateityje išvengti tokių ginčų.

Pažymėtina, kad nereikėtų maišyti atšaukimo ir atleidimo iš pareigų, nes tai yra skirtingi darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir jų įvykdymui įstatymuose bei juridinių asmenų steigimo dokumentuose yra numatytos skirtingos tvarkos, todėl norint nutraukti darbo santykius su juridinio asmens vadovu reikia atidžiai pasirinkti šių santykių pabaigos pagrindą ir laikytis jam numatytos tvarkos.

Įstatymai nustato, kad darbo sutartį su vadovu turi sudaryti uždarosios akcinės bendrovės, kaip darbdavio, atstovas. Šiuo atveju darbdavio atstovas yra vienintelis akcininkas, kuris yra atstovas pagal įstatymą. Iš kitos pusės darbo sutartį turi pasirašyti priimamas į vadovo (direktoriaus) pareigas asmuo - paskirtasis į vadovo pareigas fizinis asmuo. Tačiau dabar tas pats asmuo atstovauja save jau kaip darbuotoją. Taigi tas pats asmuo atstovauja vienai ir kitai šaliai vienu metu, bet atstovavimas abejais atvejais yra pagal įstatymą ir tai įstatymų leidžiama.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 dalį įmonės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas valdyba, o jei valdyba nesudaroma, tuomet visuotinis akcininkų susirinkimas.

Darbo sutarties sudarymas su įmonės (UAB ar kt.) vadovu yra reglamentuojamas specialiomis Darbo kodekso normomis. Pagal Darbo kodekso 101 str. nuostatas su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu - fiziniu asmeniu (įmonės vadovu), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų (MB) ir individualiųjų įmonių (IĮ) vadovus. Darbo sutartį su juridinio asmens vadovu juridinio asmens vardu pasirašo juridinio asmens steigimo dokumentuose ar įstatymuose nurodytas kompetentingo juridinio asmens valdymo organo įgaliotas asmuo. Taigi iš vienos pusės pasirašo vadovas, o iš kitos pusės įmonei atstovaujantis organas - akcininkų susirinkimas, vienintelis akcininkas ar kiti įgalioti asmenys. Įmonės vadovu turi būti fizinis asmuo.

tags: #mazoji #bendrija #savininkas #darbo #sutartis