Medinio namo šiltinimo medžiagos: efektyvūs sprendimai

Mediniai namai išsiskiria natūralumu, šiluma ir sveiku mikroklimatu. Tačiau kartu jie reikalauja ypatingo dėmesio šilumos izoliacijai. Skirtingai nei mūras ar betonas, medis yra „gyva“ medžiaga, reaguojanti į temperatūros ir drėgmės pokyčius.

Kodėl medinis namas reikalauja ypatingo šiltinimo dėmesio?

Mediena pasižymi gera šilumos izoliacija, tačiau dėl savo struktūros ji turi ribotą šiluminės varžos vertę. Be to, medis sugeria ir išgarina drėgmę, todėl šiltinimo sistema turi būti „kvėpuojanti“.

Šilumos nuostolių zonos: kur dingsta šiluma?

• Sienos ir kampai: Sienos sudaro didžiausią išorinių atitvarų plotą, todėl per jas prarandama daugiausia šilumos. Medinė konstrukcija, ypač rąstinė, turi natūralių tarpų, kurie laikui bėgant gali išsiplėsti. Kampuose šiluma dažnai „išeina“ dėl netolygaus sujungimų užsandarinimo.
• Lubos ir stogas: Per stogą ir lubas išeina iki 30-40 % visos šilumos, todėl šios zonos turi būti apšiltintos itin kruopščiai. Dažna klaida - šiltinti stogo dangą, o ne perdangą, kai gyvenama tik pirmame aukšte. Efektyviausia - įrengti ištisinį šiltinimo sluoksnį tarp gegnių bei virš jų, užtikrinant garo izoliacijos vientisumą.
• Grindys ir pamatai: Grindys, ypač virš nešildomo rūsio ar po namu esančio oro tarpo, yra dažnai pamiršta vieta. Šaltis kyla iš apačios, o kartu su juo - drėgmė.
• Langai ir durys: Langai ir durys - silpnoji vieta net gerai apšiltintuose namuose. Per prastai sandarius rėmus šiluma išeina, o drėgmė patenka į vidų.

Populiariausios medinių namų šiltinimo medžiagos

Pasirinkus netinkamą izoliacinę medžiagą, net geriausias projektas gali prarasti efektyvumą. Mediniams namams ypač svarbu, kad šiltinimo sluoksnis būtų kvėpuojantis, elastingas ir suderinamas su mediena.

• Mineralinė vata: Mineralinė vata - populiariausias pasirinkimas dėl savo gerų šilumos izoliacinių savybių ir prieinamos kainos. Didelis šios medžiagos privalumas - garų pralaidumas: ji leidžia konstrukcijai kvėpuoti, todėl tinka mediniams namams. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į montavimo kokybę - vata turi būti sudėta be tarpų ir suspaudimų.
• Akmens vata: Akmens vata - tvirtesnė ir ilgaamžiškesnė mineralinės vatos versija. Ji gaminama iš bazalto, todėl išsiskiria itin geru atsparumu drėgmei, deformacijoms ir ugniai. Be to, akmens vata gerai slopina garsą, todėl padeda išlaikyti ramų mikroklimatą namo viduje.
• Ekovata (celiuliozės pluoštas): Ekovata - natūrali šilumos izoliacinė medžiaga, gaminama iš perdirbto popieriaus, impregnuoto ugniai ir pelėsiui atspariomis druskomis. Ekovata užpildo visas ertmes, todėl nepalieka oro tarpų. Tai puikus sprendimas rąstiniams ar karkasiniams namams, kur būtina išvengti šilumos tiltų. Tai viena natūraliausių ir su medžiu labiausiai suderinamų šiltinimo medžiagų.
• Medžio plaušo plokštės: Medžio plaušo plokštės gaminamos iš susmulkintos medienos, todėl išlaiko gerą garų pralaidumą ir drėgmės balansą. Tokią izoliaciją galima naudoti tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
• Poliuretano putos: Poliuretano putos yra itin sandarios ir pasižymi mažu šilumos laidumu, tačiau jos nepraleidžia garų, todėl mediniuose namuose turi būti naudojamos labai atsargiai.

Šiltinant medinį namą, vien tik gera medžiaga dar negarantuoja rezultato. Net ir aukščiausios kokybės vata ar plokštės praras savo savybes, jei sluoksniai bus išdėstyti neteisingai.

Teisingas šiltinimo sluoksnių išdėstymas ir garo izoliacija

Medinis namas turi „kvėpuoti“, todėl izoliacijos sluoksniai turi būti išdėstyti taip, kad garų pralaidumas mažėtų iš vidaus į išorę. Jeigu vidaus sluoksnis bus labiau laidus nei išorinis, drėgmė užsilaikys izoliacijoje - susidarys kondensatas, o kartu ir puvimo rizika.

Kvėpuojanti konstrukcija - pagrindinis principas

Kaip pažymi austrų statybų fizikas prof. Garo izoliacija visuomet turi būti vidinėje pusėje, tarp apdailos (pvz., gipso kartono ar dailylentės) ir šiltinimo sluoksnio. Ji sulaiko vidaus drėgmę, kad ši nepatektų į konstrukcijas. Tarp garo izoliacijos ir išorinio apdailos sluoksnio rekomenduojama palikti vėdinamą tarpą. Svarbu vengti pigesnių, neaiškios kilmės plėvelių - jos dažnai praranda sandarumą per kelis metus.

Dažniausios klaidos

• Garo izoliacijos vieta ne ta pusė.
• Perforacijos.
• Netinkamas sandarinimas ties sujungimais.
• Ventiliacijos trūkumas.

Vidinis ar išorinis šiltinimas - ką rinktis?

Kaip sako šveicarų konstrukcijų ekspertė dr. Renkantis šiltinimo būdą mediniam namui, svarbiausias klausimas - iš kurios pusės jį atlikti: iš vidaus ar išorės.

• Išorinis šiltinimas: Daugeliu atveju medinio namo šiltinimas iš išorės yra geriausias pasirinkimas. Toks būdas sukuria vientisą apsauginį sluoksnį aplink visą pastatą ir eliminuoja šilumos tiltus konstrukcijose. Prie išorinio šiltinimo galima naudoti mineralinę vatą, medžio plaušo plokštes ar kitą garams pralaidžią medžiagą.
• Vidinis šiltinimas: Tokiu atveju itin svarbu užtikrinti garų kontrolę, nes šiltinant iš vidaus šilumos srautas nukreiptas priešinga kryptimi.
• Kombinuotas variantas: Kai kuriais atvejais efektyviausia naudoti kombinuotą šiltinimą - plonesnį sluoksnį viduje ir storesnį išorėje. Toks sprendimas leidžia sumažinti šilumos tiltus ir pagerinti bendrą energinę klasę.

Dažniausios klaidos šiltinant medinį namą

Net ir turint kokybiškas medžiagas bei gerą projektą, šiltinimo darbai gali būti sugadinti dėl klaidų, kurias dažnai lemia skubėjimas arba nepakankamos žinios apie medinės konstrukcijos savybes.

1. Vienas pavojingiausių trūkumų - netinkamai įrengta ar pažeista garo izoliacija. Kai plėvelė nesandari arba pradurta vinimis, drėgmė patenka į šiltinimo sluoksnį.
2. Dažna klaida - noras sutaupyti mažinant izoliacijos storį. Tokiu atveju namas tampa energijos „švaistytoju“.
3. Kai kurios izoliacijos sistemos įrengiamos taip, kad visai nebelieka oro cirkuliacijos. Nors toks fasadas gali atrodyti sandarus, viduje ima kauptis drėgmė.
4. Ne visos šiltinimo medžiagos tinka mediniams namams. Poliuretano putos ar EPS polistirenas, kurie sandariai uždaro konstrukciją, gali sukelti drėgmės kaupimąsi.
5. Dažniausiai šiluma „pabėga“ pro sujungimus - kampus, perdangas, jungtis tarp sienų ir stogo. Net kelių milimetrų tarpai gali tapti energijos nuostolių šaltiniu.
6. Net tobulai apšiltintas namas be ventiliacijos ilgainiui taps drėgnas ir nemalonus gyventi. Natūrali oro cirkuliacija per medines sienas šiuolaikiniuose pastatuose dažnai nebeužtenka.

Medinio namo šiltinimas poliuretano putomis

Medinio namo šiltinimas poliuretano putomis yra efektyvus būdas pagerinti namo šilumos izoliaciją ir sumažinti energijos sąnaudas. Poliuretano putos yra vienas iš populiariausių šiltinimo medžiagų pasirinkimų dėl savo išskirtinių savybių ir privalumų.

Poliuretano putų privalumai:

• Aukštas šilumos izoliacijos efektyvumas: poliuretano putos turi vieną iš aukščiausių šilumos izoliacijos koeficientų iš visų šiltinimo medžiagų.
• Sandarumas: dėl savo unikalių fizinių savybių, poliuretano putos puikiai užpildo plyšius, spragas ir kitus konstrukcijų nelygumus, užtikrindamos aukštą sandarumą.
• Drėgmės ir pelėsio kontrolė: poliuretano putos yra atsparios drėgmei, o tai reiškia, kad jos neleidžia drėgmei kauptis ir prasiskverbti į namo konstrukcijas.
• Patvarumas: ši šiltinimo medžiaga pasižymi dideliu mechaniniu atsparumu ir ilgaamžiškumu.
• Universalumas: poliuretano putas galima naudoti labai plačiai, įskaitant sienų, stogų, grindų, rūsių ir vamzdynų šiltinimą. Jos gali būti naudojamos tiek naujos statybos, tiek renovuojamuose objektuose.

Po kruopščiai paruošto medinio namo sienų paviršiaus, pradedame šiltinimo procesą. Poliuretano putos yra purškiamos ant sienų, kur jos išplinta ir sukietėja, užtikrindamos efektyvią šilumos izoliaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiltinimo procesas turi būti atliekamas tik kvalifikuotų specialistų. Jie užtikrins, kad šiltinimas būtų atliktas kokybiškai ir ilgaamžiškai bei padės išvengti papildomų išlaidų taisant nekokybiškai atliktus darbus.

Darbų pradžioje atliekami išsamūs poliuretano putų paruošimo darbai. Tai apima paviršiaus valymą, tinkamo drėgnumo ir temperatūros sąlygų patikrinimą bei putų tinkamą dozavimą.

Po medinio namo šiltinimo poliuretano putomis galite tikėtis išskirtinio šilumos sulaikymo efektyvumo. Po šiltinimo galime tikėtis sumažėjusios šilumos sąnaudų, pagerinto gyvenimo komforto bei ilgesnio pastato tarnavimo laiko.

Poliuretano putos yra labai efektyvus šilumos izoliatorius, kuris užtikrins optimalią šilumos izoliaciją. Šiltinimo proceso trukmė gali skirtis priklausomai nuo namo dydžio ir kitų faktorių, tačiau įprastai medinio namo šiltinimas poliuretano putomis gali užtrukti kelias dienas.

Medienos rūšies įtaka šilumos izoliacijai

Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta.

Populiariausios medienos rūšys

Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Nesunku suprasti, jog, visų pirma, toks dažnas šių medienos rūšių pasirinkimas yra susijęs su šių rūšių medžių gausa mūsų krašte. Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir kitos specifinės medienos savybės.

• Eglė: pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai.
• Pušis: gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.
• Maumedis: bus net 25-30% šaltesnis nei namas, pagamintas iš pušies.
• Kedras: pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus. Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.

Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną statyboms galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti.

Kiti svarbūs aspektai

• Energetiniam namo efektyvumui turi įtakos ir tai, kokioje vietoje jis stovi: ant kalno, dauboje ar lygioje vietoje.
• Reikėtų stengtis, kad kuo daugiau namo langų būtų pietinėje pusėje, tokiu būdu išnaudojant saulės skleidžiamą šilumą.
• Sandari medienos konstrukcija dėl specifinių, medienai būdingų savybių jau savaime užtikrina gana gerą šilumos izoliaciją, taip sumažinant patį namo šiltinimo poreikį.
• Visus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas.
• Šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.
• Prieš pradedant bet kokius izoliacijos darbus reikėtų įvertinti, kad pastatytas namas sės bent keletą metų.

Grindų šiltinimas

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną dažniausių mediniuose namuose pasitaikančių problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Visų pirma, šiltinant grindis reikėtų užtikrinti, kad proceso metu nesusidarytų „šalčio tiltelių“.

Poliuretanas - ypač tinkama medžiaga šiltinimui. Ne paslaptis, jog prasidėjus šildymo sezonui santykinė oro drėgmė patalpose dažniausiai nukrenta iki 20-30%, kai komfortiška aplinkos drėgmė siekia net 50-60 %. Palaikyti reikiamą aplinkos drėgmę ypač svarbu tam, kad jaustumėtės komfortabiliai, todėl orui sausėjant dažniausiai naudojami drėkintuvai.

Stogo šiltinimas

Kalbant apie medinio namo stogą, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o pačių lubų perdangų apšiltinimą. Nors visi mediniai namai pasižymi daugeliu bendrų savybių, nėra vieno, geriausio šildymo būdo, kuris būtų tinkamiausias visų tipų mediniams namams.

Langų ir durų sandarumas

Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo. Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.

Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais.

Šildymo sistemos pasirinkimas

Šildymo pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, tokių kaip namo konstrukcijos tipas, izoliacija, galiausiai tai, kiek būnate mediniame name ne vasaros laikotarpiu. Jei ketinate vasarnamyje apsistoti tik periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti elektrinis šildytuvas.

Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas - židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose - visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai.

GAMO putos - inovatyvus sprendimas

Efektyvus energijos panaudojimas sandariame ir gerai apšiltintame name ženkliai mažina šildymo išlaidas ir taupo gamtinius išteklius. Kartais naujausios/modernios statybos darbams skirtos medžiagos ar technologijos ne tik atitinka galiojančius standartus, bet ir juos aplenkia, taip keldamos statybos kokybės lygį. Pažiūrėkite į visus šiltinimo medžiagų techninių savybių ir technologijų įdiegimo teikiamus privalumus ir trūkumus.

Pasaulio mokslininkai, dirbantys statybos srityje pastebėjo, kad oro nutekėjimo savybė per šiltinimo medžiagos sluoksnį turi daugiau įtakos pastato charakteristikoms nei R (šiluminės varžos) vertė. Būdama besiplečiančių putų purškiama medžiaga, GAMO putos yra lengviausiai montuojama ir labiausiai tinkama šiltinimo medžiaga mūrinio, plieninio ir medinio karkaso statiniams.

GAMO putų privalumai:

• Padeda sukurti sveiką mikroklimatą pastato viduje.
• Didina pastato ilgaamžiškumą, padėdama sumažinti drėgmės keliamas bėdas visą pastato naudingo tarnavimo laikotarpį.
• Medžiaga sudaro sąlygas išpurkšti putas be ozono sluoksnį ardančių dujų (heksafluoracetono (HFA) ir hidrofluorangliavandenilių (HFC) junginių) ar formaldehido išsiskyrimo.
• Šios kvėpuojančios medžiagos mikroporos yra užpildytos oru, todėl nėra jokio dujų išsiskyrimo pavojaus.
• Pastoviai apsaugotas nuo vėjo, išorinių teršalų bei oru perduodamo triukšmo, o taip pat atsparus drėgmės kondensacijos sukeliamoms problemoms.
• Užsandarina vidinę pastato erdvę nuo vėjo ir ore tvyrančios bei pernešamos drėgmės.
• Užsandarindama vidines namo konstrukcijas nuo išorės dulkių, alergenų, įvairių kvapų ir teršalų, leidžia sukurti tokią oro kokybės valdymo sistemą, kurios pagalba pastato vidinėje erdvėje esantis oras būtų sveikesnis nei išorėje.
• Ši medžiaga neišskiria jokių dujų ar kvapų bei neskatina bakterinį ar grybelinį augimą.
• Šiltinimo darbų vykdymas nėra priklausomas nuo oro sąlygų.
• Po apšiltinimo ši medžiaga nesusitraukia, nenusėda ir nesuyra.
• Išlaiko savo efektyvumą neprarasdama šiluminės varžos savybių senstant.
• Medžiaga taip pat gali išspręsti sudėtingo pastatų šiltinimo, triukšmo ir drėgmės problemas esamuose pastatuose.
• Aušinimo ir šildymo įrangos kaštai bei jų galia gali būti sumažinami iki absoliutaus minimumo, sumažinus oro nutekėjimo galimybę.

Kadangi kiekvienas pastato plyšys gali būti lengvai užpildytas, GAMO putų naudojimas gali pasiūlyti didesnę architektūrinių sprendimų laisvę projektuojant pastatus.

Medinio namo šiltinimas iš vidaus

Visada geriau šiltinti namą iš išorės, šiltinimas iš vidaus turi apribojimų. Dėl medžiagos pasirinkimo - medinio namo šiltinimui geriau pasirinkti draugiškesnę medienai, ekologiškesnę šiltinimo medžiagą, tokią kaip ekovata.

Apšiltinimo darbų etapai

1. Namo apžiūra.
2. Ekspertų konsultacija.
3. Konstrukcijų paruošimas.
4. Šilumos izoliacijos montavimas.
5. Pirmiausia, išdėstant tašus montuojamas medinis karkasas.
6. Apšiltinimo medžiaga pilnai užpildomi tarpai tarp tašų.
7. Izoliacinis sluoksnis turi priglusti prie vidinių karkaso dalių ir būti vienodo storio visame plote.
8. Garo izoliacinės plėvelės montavimas.
9. Dedama apdaila.

Svarbu atsiminti

• Nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms.
• Apšiltinimo darbus galima atlikti ir žiemą.
• Svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims.
• Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai.
• Šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai.
• Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.

Medinio vasarnamio šiltinimas

Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas.

Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus.

Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms, todėl, prieš nuspręsdami imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu.

Šiltinimo medžiagos vasarnamiui

• Poliesterinis putplastis: specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos.
• Poliuretanas: pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai.
• Mineralinė akmens vata: papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus.
• Ekovata: purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus.

Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau.

Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos. Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais.

Visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas.

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Ypač inovatyvi ir vis dažniau šiltinant ne tik medinių namų grindis naudojama medžiaga - poliuretanas. Ji pasižymi ne tik tuo, kad savyje sujungia šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti.

Remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas dažniausiai prasmingas tik tuo atveju, jeigu namo antras aukštas yra naudojamos ar net gyvenamosios patalpos. Jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą.

Bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai naudojama medžiaga - putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio. Jeigu svarstote apie kokybiškesnį apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą.

Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas.

Kaip jau įprasta, bet kokie statybos darbų kaštai labiausiai priklauso nuo darbams naudojamų medžiagų, ne išimtis ir medinio namo šiltinimas.

Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20%, priklausomai nuo pastato konstrukcijos. Praktikoje šis skirtumas svyruoja apie 10%.

tags: #medinio #namo #siltin