Mindaugas Marcinkevičius, vienas iš smulkiųjų akcininkų vienoje didžiausių Lietuvos verslo grupių, „Vilniaus prekyboje“, jau daugiau nei šešerius metus nesutaria su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numa (buvęs Numavičius). Šis ginčas išvargino M. Marcinkevičių, tačiau jis tvirtina neketinantis atsisakyti savo vertybių.
Vienas didžiausių ginčų - dėl daugiau kaip 80 mln. eurų žalos atlyginimo už sustabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. M. Marcinkevičius teismuose kol kas pralaimi, tačiau ginklų nesudeda ir ketina bylinėtis toliau, neatmesdamas, jog nesėkmės atveju viskas gali baigtis asmeniniu bankrotu.
Apeliacinis teismas nutarė, kad M. Marcinkevičius „Vilniaus prekybai“ turi atlyginti mažiausiai 81,25 mln. eurų žalą už neteisėtą prašymą sustabdyti „Akropolių“ pardavimo sandorį.
Finansinė situacija ir galimas bankrotas
M. Marcinkevičius pripažįsta, kad neturi galimybės įvykdyti tokio dydžio reikalavimo. Pradėjus išieškojimą reikalavimui patenkinti, ko gero, bus pasiūlytos jo turimos „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių akcijos. Jei joms pirkėjas atsiras, tuomet galimybė tenkinti tokį reikalavimą bus, jei neatsiras, reikalavimas gali būti tenkinamas turtu, žinoma, tik reikalautojui sutikus. Jei ir tas neįvyksta, lieka asmeninis bankrotas.
Investicijos ir turtas
M. Marcinkevičius yra ir vienas investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ akcininkų, netiesiogiai valdo mažmeninės prekybos verslą Baltarusijoje. Turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ir patenkintas tokio dydžio reikalavimas, yra būtent „Vilniaus prekybos“ įmonių akcijos. Išieškojimas tikrai gali būti nukreiptas ir į „Lords LB“ bendrovę, tik jos vertė toli gražu nesiekia 80 mln. eurų. Baltarusijoje yra ne M. Marcinkevičiaus asmeninė, o vieno iš „Lords LB“ fondo investicija, todėl išieškojimas iš jos yra sunkiai įmanomas, nes ne fondas čia yra atsakovas.
M. Marcinkevičius yra investavęs į „Lords LB“ valdomus fondus, tačiau tai nėra didelės sumos, jos net iš tolo netraukia iki reikalavimo sumos - tai yra šimtai tūkstančių eurų.
Ginčo esmė ir „Akropolių“ pardavimas
M. Marcinkevičius iš „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių valdymo pasitraukė 2010-ųjų pabaigoje, tačiau viešai savo abejones dėl grupės veiklos skaidrumo išsakė tik 2015 metais. Nutraukęs darbinius santykius su „Vilniaus prekyba“ jis daugiau kaip trejus metus tiesiog sėdėjo ir laukė dividendų, žiūrėjo, kas bus toliau. Ir tik 2014 metais pamatė, kad viena iš grupės įmonių, Nyderlanduose registruota „TAF Asset 11“, kuri turėjo 25 mln. eurų, švelniai tariant, buvo ištuštinta.
2016-ųjų gegužę „Vilniaus prekyba“ už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M. Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.
Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau. M. Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį.
Pasiūlymai ir reikalavimai
Po šiemet balandį priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas „Vilniaus prekybos“ prašymas dėl žalos priteisimo, M. Marcinkevičius gavo pasiūlymą, greičiau reikalavimą pasakyti daug netiesos. Kalbant paprastai, jo buvo prašoma parašyti laiškus visoms grupės įmonėms, visiems buvusiems ir esamiems naudos gavėjams, kad viskas, ką jis darė ir kalbėjo, buvo su tikslu padidinti savo turimų grupės įmonių akcijų vertę ir likvidumą. M. Marcinkevičius atsisakė tą padaryti.
Jam buvo žadama, kad tik tada bus pagalvota apie jo akcijų pirkimą, jei jis pameluos. Todėl jo natūrali reakcija, kurios jis tikrai nesigaili, buvo atsakyti neigiamai.
M. Marcinkevičius teigia, kad sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar asmeninis bankrotas jam yra priimtinesnis nei tokie N. Numos pusės keliami reikalavimai, tačiau, ko gero, taip.
Tolesni veiksmai
M. Marcinkevičius ketina skųsti Apeliacinio teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Jei Aukščiausiasis Teismas skundo nepriims nagrinėti arba netenkins, tolesnių veiksmų spektras yra labai siauras - kreiptis į Europos Sąjungos Žmogaus Teisių Teismą ir ten įrodinėti savo tiesą.
Kova dėl įtakos ir akcininkų ginčai
Po didžiosios dalies smulkiųjų akcininkų pasitraukimo iš valdymo grupėje prasidėjo, kaip M. Marcinkevičius sako, tarpinių, ofšorinių įmonių masinis steigimas. Kitaip sakant, nuo veiklą vykdančių įmonių iki galutinių naudos gavėjų atsirado po dvi, tris ar net keturias tarpines įmones.
M. Marcinkevičius teigia, kad puikiai supranta savo padėtį ir svorį grupėje. Jo svoris tėra vos apie 10 procentų. Pagal lietuviškus įstatymus tokio akcijų paketo turėtojas jokių teisių neturi, jis gali tik laukti. Tai jis tą ir darė. Bet kai pamatė, kad įmonės, kuriose yra ir jo turto, yra tuštinamos, pradėjo kelti klausimus.
Valstybinė mokesčių inspekcija jau nuo 2012 metų „Vilniaus prekybos“ akcininkams pradėjo priskaičiuoti nesumokėtų mokesčių sumas. Bet tos fiziniams asmenimis priskaičiuotos sumos tėra tik lašas jūroje. Didžiausios pelno mokesčio sumos ir kitos susijusių mokesčių sumos iškeliavo į užsienio jurisdikcijas per franšizės mokėjimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva, gal ir dėl M. Marcinkevičiaus pasisakymų dabar šie mokesčiai jau yra mokami Lietuvoje.
Verslas Baltarusijoje
„Maximos grupė“ ir „Franmax“ iš M. Marcinkevičiaus bei su juo susijusių asmenų siekia prisiteisti apie 260 mln. eurų žalą ir dėl mažmeninės prekybos tinklo „Mart Inn Food“ plėtros Baltarusijoje. Šioje byloje „Maximos grupė“ ir „Franmax“ teigia, kad M. Marcinkevičius Baltarusijoje neva sukūrė neįmanomas sąlygas jiems ateiti į šią rinką ir dirbti su „Maximos“ prekės ženklu.
M. Marcinkevičius pripažįsta, kad verslui Baltarusijoje šiuo metu yra ypatingai sunku ir sudėtinga dėl ten vykstančių įvykių. Nuostolių ten prisidaryta nemažai ir šiuo metu nėra ten kuo girtis. Jis teigia, kad sprendimas investuoti Baltarusijoje buvo klaidingas, nes ta šalis pagal savo verslo aplinką iš esmės skiriasi nuo Lietuvos, ten investuoti sąlygos yra labai nepalankios.
Taikos sutartis
Viena didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ trečiadienį pranešė pasirašiusi taikos sutartį su buvusiu grupės smulkiuoju akcininku Mindaugu Marcinkevičiumi ginče dėl 81 mln. eurų žalos atlyginimo. Taikos sutartį, kurios detalės neskelbiamos, dar turės patvirtinti teismas, rašoma „Vilniaus prekybos“ pranešime žiniasklaidai. Sutartis užbaigė daugiau nei penkerius metus trukusį ginčą.
Vienu turtingiausių Lietuvos žmogumi laikomo Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ taip pat paskelbė iš M. Marcinkevičiaus ir jo valdomų bendrovių įsigijusi visas su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas.
tags:
#mindaugas #marcinkevicius #turtas