Žmonija daugelį tūkstančių metų naudojosi mišku - miškas žmones rengė, maitino, šildė ir netgi buvo religinių apeigų objektas. Kaip vertybių šaltinis, miškas Lietuvoje pradėtas sistemiškai skirstyti XVI a. pagal administracinio suskirstymo ribas ir nuosavybę.
Šalia nuosavybės formų, miško suskirstymo į skirtingas kategorijas dėl aplinkosaugos ir rekreacijos poreikių tendencijos Lietuvoje pradėjo ryškėti tik XX am. viduryje. Skirtingos šalys mišką skirsto į grupes įvairiai.
Atskaitos tašku galima imti Jungtinių Tautų FAO klasifikaciją, pagal kurią išskiriamos 6 miškų grupės: produkciniai (ūkiniai), apsauginiai, konservaciniai (rezervaciniai), socialinių paslaugų, daugiatiksliai miškai bei miškai, kuriems nėra priskirta jokių funkcijų. Ūkiniai miškai pasaulinėje praktikoje yra vyraujanti forma, šalyse užimanti nuo 35 iki 95 proc.
Lietuvoje 1945 m. pirmą kartą šalies miškai buvo suskirstyti ne pagal nuosavybės formas, o pagal tikslines-funkcines grupes, saugomas ir apsaugines teritorijas išskyrus kaip „Ypatingos paskirties miškus”, kitus miško žemės plotus paliekant „Antros grupės eksploataciniams miškams”.
Šiuo metu Lietuvoje išskiriamos 4 skirtingos miškų grupės (I - rezervatiniai, IIA - ekosistemų apsaugos, IIB - rekreaciniai, III - apsauginiai, IVA - normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai, ir IVB - trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai), atspindinčios visuomenės aplinkosauginius, socialinius ir ūkinius poreikius bei lūkesčius.
Miškų grupės Lietuvoje
Kadangi miškų susikirstymo į grupes tvarka ir principai apibrėžia žmogaus veiklos pobūdį ir mastą šiuose plotuose, pati miško grupių sistematika ir priskirtų miško žemės plotų proporcijos yra nuolatinių diskusijų objektas ir neabejotinai yra ir bus tobulinami.
Pavyzdžiui, šiandien dėl išaugusių aplinkosaugos poreikių diskutuojama dėl galimybės I grupės miškus suskirstymo į pogrupius, kurių viename būtų uždrausta bet kokia veikla, kai kitame būtų leidžiami gamtotvarkos pobūdžio darbai, skirti aplinkosaugos programų įgyvendinimui. Ar panašios diskusijos lems pokyčius miško grupių suskirstymo sistemoje, parodys laikas.
I grupės miškai: rezervatiniai
I grupės, arba rezervatiniai, miškai. Šiuose miškuose jokia ūkinė veikla apskritai nėra vykdoma. Rezervatų planavimo dokumentuose gali būti išskiriamos griežtos ir reguliuojamos apsaugos (režimo) kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Rezervatų reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonose galimi rezervatų nuostatuose numatyti miško kirtimai.
Rezervatinių miškų tikslas - leisti šiose teritorijose miškui vystytis be tiesioginio antropogeninės veiklos poveikio. Rezervatiniai miškai buvo išskirti siekiant mokslinių tikslų, kaupiant ir analizuojant duomenis apie natūralaus miško vystymosi ypatumus, tačiau be jokios abejonės, jie atlieka ir aplinkosaugines funkcijas.
Tokiuose miškuose galima pamatyti, kaip atrodytų miškas, jei į jo vystymasi nesikištų žmogus. Čia yra daug senų, sausų, išvirtusių medžių bei negyvos medienos, vyksta natūrali rūšių kaita.
I grupės miškams priskiriami valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai.
Iš šių miškų savininkai ar valdytojai negauna jokių pajamų, priešingai, jų apsaugai yra reikalingos lėšos. Dėl šios priežasties Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, visi rezervatiniai miškai yra valstybės nuosavybė.
Rezervatinis miškas Kliošių šilelyje
II grupės miškai: specialiosios paskirties
Lietuvoje 2019 m. II grupės, arba specialiosios paskirties, miškai dar skirstomi į: IIA- ekosistemų apsaugos ir IIB - rekreacinius miškus.
Ekosistemų apsaugos miškų išskyrimo ir ūkininkavimo juose tikslas yra išsaugoti arba atkurti konkrečias miško ekosistemas arba atskirus jų komponentus. Dauguma Lietuvoje išskirtų draustinių miškai ir visi priešeroziniai miškai priklauso IIA miškų grupei.
Rekreaciniuose miškuose ūkininkavimo tikslas yra formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šiems miškams priskirti miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, ir kt.
II grupės miškai šiuo metu užima 260335 ha, arba 11,8 % visų miškų ploto. Daugiau nei pusė tokių miškų yra valstybės nuosavybė, tačiau privačių valdų dalis II, ypač IIB grupės miškuose, yra ženkli. II grupės miškuose ūkinė veikla yra stipriai apribota.
III grupės miškai: apsauginiai
III grupės, arba apsauginiai, miškai užima 288156 ha (13,1 %). Jų išskyrimo tikslas - formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti ekosistemų, dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos ir kt. funkcijas.
Jiems priskirti genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Lyginant su IV gr. miškais, ūkinė veikla III gr. miškuose yra ribojama šiek tiek griežčiau. Apytikriai trečdalis III gr.
Apsauginiai miškai
IV grupės miškai: ūkiniai
IVA grupės, arba normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai ūkiniai miškai. Juose leidžiamos visos Miškų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytos ūkinės veiklos formos, kurių taikymo pagrindinis tikslas - produktyvių medynų, skirtų medienos ruošai, formavimas. Ūkiniai miškai sudaro didžiąją dalį visų miškų - 1623289 ha, arba 73,9 %.
Nepaisant to, kad šiuose miškuose vykdomos veiklos pagrindinis tikslas yra medienos auginimas, tą galima daryti tik laikantis numatytų aplinkosauginių reikalavimų bei prisiimant atsakomybę už socialinių ir aplinkosauginių funkcijų teikimą ir/arba prieinamumą.
Prieš ketverius metus buvo išskirta nauja grupė IVB, arba plantaciniai trumpo kirtimo amžiaus miškai. Jų auginimo tikslas - patenkinti medienos ir energijos gamybos pramonės poreikį miško biomasei. Aplinkosauginiai reikalavimai šiuose miškuose yra patys mažiausi, dėl to juos draudžiama veisti dabartinėje miško žemėje.
| Miškų grupė | Apibūdinimas | Ūkinė veikla | Plotas (ha) |
|---|---|---|---|
| I (Rezervatiniai) | Miškai, kuriuose jokia ūkinė veikla nevykdoma | Draudžiama | - |
| IIA (Ekosistemų apsaugos) | Miškai, skirti išsaugoti arba atkurti konkrečias miško ekosistemas | Stipriai apribota | - |
| IIB (Rekreaciniai) | Miškai, skirti formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką | Stipriai apribota | - |
| III (Apsauginiai) | Miškai, skirti atlikti ekosistemų, dirvožemio, oro, vandens apsaugos funkcijas | Ribojama šiek tiek griežčiau nei IV gr. | 288156 |
| IVA (Ūkiniai) | Miškai, skirti produktyvių medynų formavimui medienos ruošai | Leidžiama, laikantis aplinkosauginių reikalavimų | 1623289 |
| IVB (Plantaciniai) | Miškai, skirti patenkinti medienos ir energijos gamybos pramonės poreikius | Mažiausi aplinkosauginiai reikalavimai | - |
Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso keitimas
Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso keitimas yra nuoseklaus valstybės valdomų įmonių pertvarkymo proceso dalis. Atkreipiame dėmesį, kad VMU tapus akcine bendrove, miškai išliks konstitucinė valstybės nuosavybė. VMU miškus prižiūri patikėjimo teise, t. y., nėra ir negali būti jų savininkė, nors tokių nuogąstavimų girdima.
VMU pakeitus teisinį statusą, 100 proc. įmonės akcijų priklausys valstybei ir jų saugumą garantuos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Jame įmonė, patikėjimo teise valdanti Lietuvos valstybinius miškus, priskiriama prie pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių.
Miškų priežiūros veikla ir toliau bus griežtai reglamentuota, kaip yra ir dabar. VMU ir toliau vykdys veiklą vadovaudamasi skaidrumo, atvirumo, išminties, dėmesio žmogui bei meilės gamtai vertybėmis.
Tapus akcine bendrove, atsiras daugiau galimybių plėsti veiklą į su gamtos apsauga ir miškininkyste susijusias sritis, investuoti į inovatyvias paslaugas, taip diversifikuojant veiklas ir užtikrinant didesnę, ne tik ekonominę, grąžą valstybei.
Šiuo metu VMU savo lėšomis vykdo specialiuosius valstybės įpareigojimus, apimančius ekonomines, socialines ir ekologines funkcijas. VMU veikla sertifikuojama pagal tarptautinės organizacijos FSC (FSC-C007388) (Forest Stewardship Council) principus - tai rodo, kad ūkininkaujama laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principų.
Pakeitusi teisinį statusą, VMU tikslai išliks tie patys, įmonė ir toliau rūpinsis miškų įveisimu ir atkūrimu, aplinkosauga, gamtotvarka, rekreacija, miško kelių priežiūra, gaisrų prevencija ne tik valstybinių, bet ir privačios nuosavybės miškuose, užsiims švietėjiška veikla, medžių selekcijos ir genetikos srityje veis sėklines plantacijas, bandomuosius želdinius.
Pažymėtina, kad VMU aukštos selekcinės kokybės sodinukais aprūpina ir privačių miškų savininkus. Taigi, keičiant įmonės teisinį statusą nėra numatyta, jog šių veiklų ar jų dalies bus atsisakyta.
Privati miškininkystė Baltijos šalyse
Latvijos miško savininkų asociacija, vadovaujama valdybos pirmininko Arnis Muižnieks birželio 30-liepos 1 dienomis pakvietė Estijos ir Lietuvos nacionalines miško savininkų asociacijas į konferenciją “Privati miškininkystė Baltijos šalyse - dabartinė padėtis ir vystymasis ateityje”.
Pirmą dieną buvo apsikeičiama informacija bei patirtimi: kiekvienos šalies atstovai pristatė savo šalies miško išteklius, jų pasiskirstymą pagal nuosavybės formas, miškų administravimo tvarką, privačių miško savininkų asocijavimosi istoriją ir dabartinę situaciją, valstybės ir Europos Bendrijos paramą privačiam miškų ūkiui.
Nors visose šalyse dar taip neseniai buvo sovietinė santvarka ir valstybinė miškų nuosavybė, tačiau atgavus nepriklausomybę kiekviena šalis pasuko kiek kitokiu keliu. Latvijoje ir Estijoje nuosavybė buvo gražinama natūra, arba, nesant galimybės (žemė dabar naudojama keliams, užstatyta visuomeniniais pastatais ir pan.) ar savininkui pageidaujant, buvo galima įsigyti kitą privatizuojamą turtą, privatizuojamą žemę bei mišką.
Jokių žemės perkėlimų, kurie tokie populiarūs Lietuvoje, ten nebuvo leista. Estijoje valstybiniais palikta apie 50 proc. visų miškų. Įmonės valdo apie 20 proc. Estijos miškų.
Gal todėl ir parama privačiam miškų ūkiui yra milžiniška, atitinka maždaug milioną litų. Miško savininkams kompensuojama miško atkūrimo ir įveisimo, jaunuolynų priežiūros, miškotvarkos projekto (kuris nėra privalomas) rengimo išlaidos ir dar daug kitų su miškininkystės sritimi siejamų išlaidų. Viso 21 pozicija.
Finansiškai remiamas ir miško savininkų asocijavimasis. Nuo 2008 šių lėšų skirstymui įkurtas Privačių miškų centras, kuris išlaikomas valstybės. Estijoje vidutinė valda didesnė nei Lietuvoje - apie 10 ha.
Privatus miškas Estijoje
Tačiau ir ten yra daugybė mažų valdų, kurių savininkams trūksta miškininystės žinių ir patirties. Todėl yra įsikūrę 45 regioninės asociacijos-kooperatyvai, kurios moko ir informuoja savininkus, padeda atlikti miškininkystės darbus ir parduoti medieną. Šias asociacijas jungia Privačių Miškų Sąjunga. Ji politiškai atstovauja miško savininkų interesus.
Šios sąjungos šiandienos aktualijos yra kuriamas naujas miškų įstatymas, dideli mokesčiai ir mažos miško savininkų pajamos iš savo miško. Europos Bendrijos paramos miškų ūkiui Estija neišnaudojo, todėl 2007-2013 metais gaus mažesnę paramą. Pagrindinę lėšų neįsisavinimo priežastį estai nurodo tą pačią kaip ir Lietuvoje - savininkams nesuprantama biurokratija.
Tačiau jų mažą aktyvumą, be abejo, skatina milžiniška valstybės parama, kurios gavimo procedūros labai paprastos. Tiek Estijos, tiek Latvijos kaimo plėtros planas 2007-2013 metais panašus į lietuvišką, panašios priemonės ir lėšos joms. Estai negavo lėšų miškų įveisimui dėl neįsisavintų praeito laikotarpio lėšų.
Todėl mes turėtume džiaugtis, kad mūsų neįsisavinti apie pusė šimto milijonų miškų įveisimui skirtų lėšų buvo perskirstyti žemės ūkiui, ir sankcijų iš Briuselio nesulaukėme. Tuo tarpu estai, ES lėšas skirstydami per Privačių miškų centrą, negalėjo nepanaudotų lėšų “paslėpti”.
Latvijoje prieš dešimtmetį buvo sukurta vienintelė privačių miškų asociacija, paremta medienos pardavimų kooperacija. Tačiau išaugusi ji suskilo, regionai išsiskirstė kas sau. Šiuo metu yra apie 40 regioninių asociacijų, tačiau aktyviai veikia mažiau kaip 10. Valstybiniu mastu miško savinikus atstovauti pradeda naujai įsikūrusi Latvijos miško savininkų asociacija.
Ji turi regioninių asociacijų palaikymą, glaudžiai bendradarbiauja su valstybinius miškus valdančia akcine bendrove “Latvijas valsts meži” (Latvijos valstybiniai miškai). Visos asociacijos bando periodiškai rinktis už apskrito stalo ir ieškoti sprendimo būdų bendroms problemoms.
Problemos kiek kitokios nei Lietuvoje, nes tradiciškai susiklostė geros bendradarbiavimo su valstybiniais miškais tradicijos. Todėl Latvijos miško savininkai gauna visakeriopą, nors ir mokamą, pagalbą iš valstybinių miškų.
Dėl to visos naujovės, diegiamos valstybiniuose miškuose, tiesiogiai paliečia ir privačių miškų savininkus. Valstybinių miškų valdymas per akcinę bendrovę yra daug mažiau biurokratinis, nei Lietuvos valstybinių įmonių modelis.
Įvadas į Lietuvos miškų sertifikavimo sistemą
Antroji diena buvo skirta pažangių technologijų demonstravimui. Latvių kolegos parodė Strenči medelyną, kuriame pušies daigai auginami konteineriuose. Dauguma procesų mechanizuoti. Daigai pirmais metais auga šiltnamyje. Išauginti daigai iki pardavimo laikomi šaldytuvuose.
Daigų užtenka valstybiniams ir privatiems miškams atkurti, likusius eksportuoja, daugiausia į Švediją. Tiesa, investicijų atsipirkimą planuoja tik per 20 metų. Tačiau, nepaisant to, šalia matėme ką tik iškirstą plotą apie 10 ha, kuriame daigai bus auginami tik eksportui.
Latvijos medelynai tėra akcinės bendrovės padaliniai ir jie yra specializuoti: kai kurie augina tik spygliuočius, kiti lapuočius. Kalsnava medelynas augiana hibridinę drebulę. Iš viso yra devyni AB “Latvijas valsts meži” medelynai.
Vėliau aplankėme privačią bendrovę, kuri diegia miškų ūkyje tikrai šiuolaikines technologijas. Ji adaptuoja Pabaltijo miškų sąlygomis žemės paviršiaus skenavimo technologiją. Į krūvą apjungta iš principo karinei pramonei skirti įrenginiai ir kompiuterinės programos, labai tiksliai nustatančios judančio objekto buvimo vietą ardvėje (buvo naudojama balistinių raketų valdymui), žemės paviršiaus skenavimas lazeriu, kartu atliekant spektrinę analizę, ir miškų dendrometrijos žinios apie medžio aukščio, lajos formos, skersmens ir kt. tarpusavio ryšius.
To pasekoje lėktuvu skrendant virš miško centimetrų tikslumu ne tik nubraižomas reljefas, nustatomos miško ribos, kitų objektų vieta ir dydis (trijų matavimų), bet ir duomenys apie kiekvieną (!!!) medį: jo lajos ir kamieno vietą erdvėje. Naudojant dendrometrijos mokslo žinias apie medžio aukščio, lajos formos ir skersmens tarpusavio ryšį, programiškai nustatomi taksaciniai rodikliai.
Todėl, vieno užskridimo metu, kurio kaina apie 25 Lt/ha (skenuojant didesnį plotą), surenkama informacija ne tik kirtimų projektavimui, bet ir sausinimo sistemų, kelių ir net net valksmų projektavimui. Naudojant medynų augimo lentelių duomenis galima modeliuoti nuskenuoto miško augimą.
Programos galimybės nepamainomos projektuojant kraštovaizdžio formavimo kirtimus, nes bet kurį medį galima “apžiūrėti” kompiuterio ekrane iš visų pusių, jį “nupjauti”. Tačiau didžiausias šios programos privalumas- jos objektyvumas. Ji nedaro atsitiktinių klaidų, kas būdinga taksatoriui, ji iš principo atlieka ištisinį medžių perskaičiavimą ir to pasekoje formuoja sklypus bei nustato jų taksacinius duomenis.
Todėl, kai šiuo metu Lietuvoje reikalinga pertaksuoti beveik visus privačius miškus rengiant vidinės miškotvarkos projektus jau kartą valstybės lėšomis inventorizuotuose miškuose, šių technologijų panaudojimas labai greitai atsipirktų, nes projekto rengimui būtų naudojami objektyvūs duomenys apie miško sklypus.
Po svetingo Latvių kolegų priėmimo sutarėme ir toliau keistis informacija, nes nepaisant skirtumų yra ir daug bendro. Daug tų pačių neišspręstų problemų, kurios vienose valstybėse sprendžiamos sėkmingiau, kitur mažiau sėkmingai.
tags: #miskai #pagal #nuosavybes