Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras - tai specializuotas valstybės kadastras, skirtas valstybėje esančiai miško žemei apskaityti ir duomenims apie miškus tvarkyti. Kadastras įsteigtas 2003 metais. Šiuo metu Miškų kadastre yra įregistruota daugiau kaip 2 milijonai hektarų miško žemės ploto, beveik 1,9 milijono miško taksacinių sklypų.
Liepos pabaigoje gavus Vyriausybės pritarimą Aplinkos ministerija pradeda Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro reorganizaciją. Šiuo metu skirtinguose valstybės kadastruose esanti informacija apie miško žemę skiriasi, nesutampa miško žemės plotas, todėl vykdant ūkinę veiklą iškyla nemažai problemų. Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius, atlikęs Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo ir tikslinimo proceso vertinimą, nustatė, kad Miškų valstybės kadastro miškų ploto duomenų ir VĮ Registrų centro miškų ploto duomenų nesutapimas siekia beveik 103 tūkst. ha (apie 12 proc. privačių miškų ploto).
Visą informaciją ir teikiamas paslaugas sutelkus vienoje vietoje bus įgyvendintas „vieno langelio“ principas. Žemės valdytojams, vykdantiems ūkinę veiklą, tai padės išvengti nesusipratimų bei ginčų su kontrolę vykdančiomis institucijoms. Reikalinga kompensuojama suma už neatlygintiną duomenų teikimą siekia apie 150 tūkst. eurų metams.
Teisės aktai, reglamentuojantys kadastro veiklą
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras valstybės kadastras, kuris apima visumą duomenų apie Lietuvos miškus, jų nuosavybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Šis kadastras įsteigtas 2003 m. Vyriausybės nutarimu (2003 10 09, Nr. 1255). Minėtu nutarimu patvirtinti Miškų kadastro nuostatai, kurie nustato kadastro turinį ir sudarymo tvarką.
Miškų kadastro funkcijos yra dvi: duomenų apie šalies miškus tvarkymas ir jų teikimas.
Kadastro valdymas ir tvarkymas
Kadastro valdytojas - LR Aplinkos ministerija, kuri metodiškai vadovauja kadastro tvarkytojui ir koordinuoja kadastro funkcionavimą bei atlieka kadastro duomenų, informacijos saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą. Kadastro tvarkytojas - Valstybinė miškų tarnyba. Tiesiogiai bendradarbiaudama su kadastro duomenų tiekėjais, tarnyba kaupia, tvarko ir teikia miškų kadastro informaciją. Tvarkymo ir duomenų teikimo funkcijas vykdo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyrius.
Teisės aktai nustato, kad Miškų kadastrui duomenis gali teikti miško valdytojai (savininkai), valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojai, vidinės miškotvarkos projektų rengėjai, miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (išimtiniai atvejai numatyti Miškų įstatyme) inicijavę ar organizavę asmenys, Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės miškų tarnybos specialistai.
Kadastro duomenų bazėje hierarchine tvarka įrašomi duomenys, apibūdinantys:
- Miško masyvą
- Miško kvartalą
- Sklypą
- Atliktas miško ūkines priemones
Planuojama, kad Valstybinė miškų tarnyba vykdys šias funkcijas: atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką; rengia miškų priskyrimo miškų grupėms planus; tvirtina...
Miškai miškų grupėms priskiriami aplinkos ministro įsakymu pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms planus, kurie pradedami rengti tik po to, kai miškų tvarkymo schema patvirtinama ir įregistruojama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Miškų tvarkymo schemos rengiamos pagal apskritis vidutiniškai kas 10 metų aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Miškų tvarkymo schemų grafiku. Visas schemos rengimas dėl sudėtingo proceso trunka iki 30 mėn.
Kadastro duomenys
Duomenys, apibūdinantys miško masyvą:
- Identifikavimo kodas
- Adresas - masyvo centro koordinatės 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS 94)
- Įregistravimo data, įrašymo ir keitimo bei išregistravimo data
- Plotas ir miško masyvo ribos
Miško masyvų hierarchinė sistema
Lietuvos teritorija padalinama į 6 rajonus, atskirtus didžiųjų upių vagomis. Kiekviename iš 6 rajonų išskiriama tiek I os pakopos rajonų, kiek yra miško masyvų, didesnių kaip 10000 ha. I os pakopos rajonai toliau skirstomi į tiek II os pakopos rajonų, kiek I os pakopos rajone yra miško masyvų nuo 1000 iki 10000 ha. Taip rajonai smulkinami toliau, kol prieinama iki 10 ha ir mažesnių miško masyvų.
Šiuo metu pagal galiojantį reguliavimą vykdomos dvi miškų inventorizacijos - valstybinė miškų inventorizacija (nacionalinė miškų inventorizacija atrankiniais metodais) ir miškų sklypų inventorizacija. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis reglamentavimas iš esmės neveikia, kadangi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas miškų sklypų inventorizacijos duomenų pagrindu. Įstatymas taip pat įtvirtina, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, bet šis reglamentavimas praktiškai neveikia.
Pagal galiojantį reguliavimą medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka, nors medynas susiformuoja maždaug 7-ais medžių augimo metais.
Duomenys, apibūdinantys miško kvartalą
Šiuo metu vidinės miškotvarkos projektai - miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Galiojančiame įstatyme nenustatyta vidinės miškotvarkos projektų galiojimo trukmė, jų viešinimas ir panaikinimo pagrindai.
Duomenys, apibūdinantys miško sklypą
Šiuo metu metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose tvirtina Vyriausybė, tačiau įstatyme neįtvirtinta, kokiam laikotarpiui ši norma patvirtinama.
Lietuvos miškų tipai
Kadastro žemėlapis
Įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas miško, miško žemės ir medyno sąvokų tarpusavio ryšys. Miško infrastruktūros sąvoka nėra pakankamai išsami ir aiški.
Patikslinamos medyno, miško ir miško žemės sąvokos, aiškiau atskleidžiamas jų turinys ir tarpusavio ryšys. Plačiausia sąvoka būtų miško žemė, kurią sudarytų mišku apaugusi žemė ir kita su mišku neatsiejamai susijusi ar miškui funkcionuoti reikalinga žemė. Mišku būtų laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas - medynas arba jame laikinai medyno nėra. Medynas būtų suprantamas kaip pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi nustatytų parametrų medžiais ir kita miško augalija. Tokie pakeitimai geriau suderina tarpusavyje miško, miško žemės ir medyno sąvokas.
Išplečiama miško infrastruktūros sąvoka, kad į ją patektų kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, rekreacinėms, mokslinių tyrimų, kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti. Tokių inžinerinių statinių ir įrenginių įrengimui miško žemėje (išskyrus nesudėtingus rekreacinės miško infrastruktūros objektus) būtų privalomas miškotvarkos projektas.
Kadastro duomenų atnaujinimas
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytos plačios galimybės didelės ekologinės ir socialinės vertės miškuose paversti miško žemę kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimui, dėl ko sulaukiama didelio visuomenės nepasitenkinimo, nes tokiu būdu sunaikinami socialiniu požiūriu svarbūs rekreaciniai miškai, ekologiniu požiūriu svarbūs apsauginiai miškai.
Siekiant aiškiau apibrėžti gamtotvarkos priemonių miškuose tikslus ir numatyti platesnį sąrašą dokumentų, kuriuose jos gali būti suplanuojamos, numatoma, kad gamtotvarkos priemonės gali būti suplanuojamos ne tik miškotvarkos projektuose, bet ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose. Išplečiama kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoka, numatant, kad ja papildomai laikoma ir veikla, apimanti prekybą biokuru, gamtos apsaugos, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, rekreacinės miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą. Tokie pakeitimai sudaro prielaidas įvairinti veiklą miškuose, daugiau dėmesio skirti kitoms nei vien su medienos gavyba susijusioms miškų ūkio veikloms.
Įtvirtinamos aiškios miško savininko ir valstybinio miško valdytojo sąvokos, atsisakant miško naudotojo sąvokos, nes įstatyme nenustatoma specialaus reguliavimo šiems asmenims. Taip pat patikslinus kas gali būti miško savininku, nacionaliniai subjektai nebebūtų diskriminuojami užsienio subjektų, atitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atžvilgiu ir turėtų tokias pačias sąlygas nuosavybės teisės į miškus įsigijimui.
Įtvirtinami Miškų konsultacinės tarybos formavimo principai ir veikla, nustatant, jog Miškų konsultacinė taryba steigiama pasiūlymams aplinkos ministrui miškų politikos formavimo ir kitais strateginiais miškų valdymo klausimais teikti. Ji būtų sudaroma iš kompetentingų miškų valdymo klausimais valstybės, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų, išlaikant atstovavimo balansą miškų socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims. Miškų konsultacinės tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtintų aplinkos ministras.
tags: #misku #kadastro #tvarkytojas