Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie miškų kirtimą ir jo poveikį aplinkai bei ekonomikai. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į turto arešto klausimus, kurie gali būti susiję su neteisėta miškų ūkio veikla.
Valstybiniai miškai, tiksliau, juos valdančios urėdijos - tarsi apgamas, du dešimtmečius kamuojantis šalies politinę sistemą. Karas dėl valstybinių miškų vyksta nuo 1997 m.
Paskutinis reikšmingiausias „kryžiaus žygis“ už valstybinius miškus buvo 2015 m. Tačiau politikams, suvokiantiems valstybinių miškų svarbą mūsų šalies ekonomikai, ekosistemai ir pagaliau visuomenei, pavyko atsilaikyti didžiuliam spaudimui.
Miškų ūkio sektoriaus pertvarkos planai
Aplinkos ministerija imasi reformuoti valstybinių miškų ūkio valdymą. Ketvirtadienį vykstančioje spaudos konferencijoje aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristatė valstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarkos planus.
„Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę, - sako aplinkos ministras K. Navickas.
Pasirinktas ne lenkiškasis vienos įmonės variantas su stipriais filialais, kuris mūsų miškininkų bendruomenei būtų ne toks skausmingas, bet latviškasis, kur svarbiausias centralizuotos įmonės veiklos prioritetas - stambaus verslo įmonėms palanki medienos ruoša ir prekyba.
Reformos iniciatoriai ir ministras nekalba apie valstybinių miškų ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiuo metu VĮ miškų urėdijose dirba apie 3800 žmonių. Pagal aplinkos ministro teikiamą viziją centralizuotoje įmonėje 1 darbuotojas, įskaitant administraciją, aptarnautų 1000 ha. Valstybinės reikšmės miškai užima 1018 tūkst. ha. Vadinasi naujajame darinyje dirbtų ne daugiau 1018 darbuotojų.
Inga Ruginienė BNS teigė, kad Aplinkos ministerija manipuliuoja skaičiais ir iš tikro planuojama atleisti ne 400 darbuotojų, o 3 tūkst. “Tai yra visiška netiesa, nes pats aplinkos ministras savo pristatyme teigė, kad pirmuoju etapu turi likti 1,6 tūkst. darbuotojų sistemoje. Kadangi šiuo metu yra arti 4 tūkst., akivaizdu, kad 2,4 tūkst. darbuotojų netenka darbo, o tolesniais etapais bus atleista dar 600 darbuotojų ir liks tik 1 tūkst. Tai akivaizdu, kad 3 tūkst.
Miškininkų atstovai atsakingai pareiškia, kad pagal visus rodiklius 42 šalies urėdijos dirba efektyviau nei pavyzdžiu rodoma viena įmonė Latvijoje, akcinė bendrovė „Latvijas valsts meži“, panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Bene geriausiai prastą Latvijos valstybinių miškų įmonės ūkininkavimą atskleidžia 2010 metais jai panaikintas tarptautinis FSC sertifikatas.
Nuo vasario 1-osios iš dalies pakeista Aplinkos ministerijos struktūra. Vietoj jų suformuoti Gamtos apsaugos ir miškų departamentas bei Statybos ir teritorijų planavimo departamentas. Gamtos apsaugos ir miškų departamentą sudarys šeši skyriai: Gamtos apsaugos, Miškų ūkio plėtros, Miškotvarkos ir miško išteklių, Miškininkystės, Privačių miškų, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio.
Šiandien aplinkos viceministro pareigas pradėjęs eiti Martynas Norbutas kuruos gamtos apsaugos, miškų ir žemės gelmių sektorius. 35 metų Martynas Norbutas - aktyvus nevyriausybininkas, semiotikas.
Miške kirvis - ne pagrindinė priemonė. Generalinė miškų urėdija (GMU) pranešė, kad valstybės įmonės miškų urėdijos viršijo 2016-iesiems užsibrėžtą pelno planą, nors ir buvo susiklosčiusios nepalankios aplinkybės. Visos 42 miškų urėdijos pernai dirbo pelningai. Konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln.
Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuoto grynojo pelno marža 2016 metais siekė 17,7 proc., 2015-aisiais - 16,7 procento.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pirmadienį lankėsi DELFI tiesioginėje konferencijoje ir kalbėjo apie įvairių ministerijos sričių reformas. „Vietoj 44-ių juridinių asmenų mes siekiame, kad turėtų likti vienas juridinis asmuo. Bet tai nebus visiškai vienas vienetas, mes kalbame apie regioninius centrus urėdijų pagrindu. Būtų centrinė įmonė, panašiai kaip vyksta kitose valstybinėse įstaigose: „Lietuvos energijoje“, „Lietuvos geležinkeliuose“ atsiranda valdyba, kuri organizuoja strateginius klausimus, kuri skiria ir atleidžia įmonės vadovybę. Tai yra siekiant atriboti politinės valdžios įtaką“, - kalbėjo K.
Miškininkus įžeidė K.Navicko 2017 m. vasario 11 d. Aplinkos ministras K.Navickas 2017 m. vasario 11 d. Nacionalinio transliuotojo Lietuvos televizijos eteryje rodytos informacinės laidos Panorama metu kalbėdamas apie ministerijos planuojamą valstybinių miškų konsolidavimo projektą pareiškė: “Mes manome, kad per vieną įmonę, per vieną centralizuotą įmonę mes galėsim užtikrinti ir skaidrius valdymo mechanizmus, ir apskaitos mechanizmus, ir miško pardavimo priemones. Dėl to, žinodami bendrą kontekstą ir kad sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug.
Aplinkos ministro nurodymu rengiamame valstybinių miškų konsolidavimo vienoje valstybės įmonėje įstatymo projekte nepateikti jokie siūlymai ką daryti su 3 tūkstančiais atleisti planuojamų miško darbuotojų. Iš viso miškų sistemoje šiuo metu dirba beveik 4 tūkstančiai darbuotojų, kurių tris ketvirtadalius planuojama atleisti.
„Mes nesipriešiname valstybinių miškų valdymo efektyvinimui ir veiklos optimizavimui. Tačiau negirdime jokių argumentų kokiais skaičiais ar faktais remiantis reforma vykdoma. Pranešimas žiniasklaidai.
Signataras J. „Miškai yra vienas iš valstybės stabilumo objektų. Po 25 metų iškilo pavojus, kad valstybinių miškų valdymas gali atitekti į mums kol kas nežinomas rankas. Tvirtiname, kad tam tikros grupuotės nuolat siekia paveikti miškų ekosistemą savanaudiškais tikslais, tas siekis kartojamas po kiekvienų Seimo rinkimų naudojantis naujų Seimo narių patirties ir informacijos stoka“, - teigia J.
„Negaliu grupuotės įvardyti, bet tai labai stambios grupės.
Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra pateikia savo įžvalgas. - Pokalbį pradėkime apie miškų išteklius ir jų naudojimą. - Pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje - 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai.
Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas“ didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų - artėja iki 2 proc.
Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. Jeigu pokariu šalies miškuose turėjome 125 mln. m3 medienos, tai šiandien perkopėme 500 mln. m3. Lietuva pagal miško išteklių plėtrą šiuo metu užima trečiąją vietą Europoje. Dėl ateities nerimauti nėra pagrindo.
Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje siekė 113,8 Eur/ha. Kaimyninės šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje - 84,6 Eur/ha, Estijoje - 80,6 Eur/ha, Švedijoje - 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo.
Pažvelkime į statistinius duomenis. Šiuo metu Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1000 ha miškų plotui tenka 7-10 miškininkystės darbuotojų, Latvijoje, Čekijoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje - 5-6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje - 4 darbuotojai. Yra šalių, kuriose miškininkų dirba daug mažiau, pavyzdžiui, Brazilijoje, Suomijoje, Argentinoje, Norvegijoje, Rusijoje, kur 1000 ha miškų tenka 1 ir mažiau darbuotojų, tačiau dideliuose šių šalių miškų plotuose iš viso nevykdoma miškininkystės veikla.
„Socialdemokratai pasisako už reformą, bet ne už tokį centralizavimą, vienintelės įmonės planavimą ir tam tikra prasme ženklų regiono susilpninimą“, - aiškino J.
Trečiadienį Aplinkos ministerijos vadovybė į susitikimą dėl valstybinių miškų pertvarkos išsikvietė visų miškų urėdijų vyr. miškininkus. „Tikėjomės diskusijos, tačiau vyko ministerijos monologas. Bandėme užduoti klausimų ministerijos vadovams ar parengta kaštų ir naudos analizė, kodėl nesilaikoma vyriausybės numatytos miškų ir regioninės politikos programų. Rinkiminiai pažadai buvo priešingi nei dabar daroma. Susitikimas inicijuotas Aplinkos viceministro Martyno Norbuto ir reformą rengiančio gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio. Vyr.
„Ministerijos vadovai nesugeba pateikti kaštų ir naudos analizės - kiek ekonominės naudos valstybė gaus po reformos ir kiek valstybei kainuos įsipareigojimai naujiems bedarbiams.
Anot jos, svarbiausia, kad Seimas pavasario sesijoje pritartų projektams dėl minėtų reformų. „Mes matysime, pavasario sesijoje prasideda rimtų reforminių projektų teikimas, balsavimas parodys, ar dauguma pakankamai tvirta, ar reikia flirto su dar kažkuo.
Patenkinsiu smalsumą - tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš. Gal saugokime ne tik atogrąžų miškus, gal pasirūpinkime ir savuoju? Beje, apie šiame sektoriuje dirbančius žmones niekas nekalba, tik žadama, kad jie bus perkvalifikuojami. Į ką? Miškininkas yra daugiau negu profesija. Tačiau Lietuvoje tokia jau tradicija - tavo problema, kur tu pasidėsi, ką veiksi. Jau girdėjau ne iš vieno jaunesnio kolegos, kad neatmeta emigracijos.
Pagrindinė susitikimo tema - Lietuvoje planuojamas centralizuoto valdymo modelis. Kimmo Tiilikainen‘as pasidalijo savo šalies patirtimi. Suomijoje valstybinius miškus valdo valstybės įmonė „Metsähallitus“.
„Valstiečiai“ ruošia dar vieną reformą: vietoj 9 institucijų liktų viena. „Valstiečių“ paskirtas aplinkos ministras Kęstutis Navickas planuoja dar vieną ankstesnės kadencijos Seime užstrigusią reformą. Šiandien Seime buvo pritarta Aplinkos ministerijos parengtam pasiūlymui pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Planuojama, kad artimiausiu metu bus sukurta viena efektyviai dirbanti įstaiga - Aplinkos apsaugos departamentas.
Lietuvos miškininkų sąjunga (LMS), Aplinkos ministerijai paskelbus apie urėdijų reformą, šeštadienį Raudondvaryje susirinko į neeilinį suvažiavimą. Miškininkai teigė palaikantys permainas, tačiau siekia Lietuvos interesus geriausiai tenkinančios valstybės miškų politikos. 2017 m. 2017-02-25 Raudondvaryje įvyko Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas, kuriame buvo aptarta LR Aplinkos ministerijos parengta valstybinių miškų valdymo reforma.
Lietuvos urėdijų atstovai, savaitgalį susirinkę į neeilinį suvažiavimą Raudondvaryje, pasisakė už per...
Turto areštas ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai
Trakų r. sav. Parduodamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas Traku rajono savivaldybėje, Slabados kaime. Plotas - 1,18 hektaro, kadastrinis numeris 7938/0003:236, unikalus numeris 4400-1084-0452. Šios varžytynės yra nemokumo administratoriaus iniciatyva, o objektas yra areštuotas. Pradinė kaina, už kurią prasideda aukcionas, yra 3328 EUR. PVM objektas nėra. Administratorius, atsakingas už pardavimą, yra Lorena Paškūnaitė-Lickan.
📍 Trakų r. sav. Parduodamas 1,18 hektaro (11800 kv.m) miškų ūkio paskirties žemės sklypas Slabados kaime, Trakų r. Kadastrinis numeris yra 7938/0003:236.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad neteisėtas miškų kirtimas gali būti susijęs su įvairiais nusikaltimais, įskaitant turto pasisavinimą, sukčiavimą ir neteisėtą praturtėjimą. Tokiais atvejais teisėsaugos institucijos gali taikyti turto areštą, siekdamos užtikrinti galimą žalos atlyginimą ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą.
Šios varžytynės yra nemokumo administratoriaus iniciatyva, o objektas yra areštuotas. Pradinė kaina, už kurią prasideda aukcionas, yra 3328 EUR.
Teisės aktai ir atsakomybė
Lietuvoje miškų kirtimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Miškų įstatymą ir kitus poįstatyminius aktus. Už neteisėtą miškų kirtimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
Priverstinis dingimas BK 100 str. Vaikų atskyrimas BK 100 str. Aplaidus vado pareigų vykdymas BK 113 str. Tarptautinių sankcijų pažeidimas BK 123 str. Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms BK 147 str. Naudojamasis asmens priverst. darbu ar paslaugomis BK 147 str. Neteisėtas žmogaus persekiojimas BK 148 str. Nepilnamečio asmens išžaginimas BK 149 str. Mažamečio asmens išžaginimas BK 149 str. Nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas BK 150 str. Mažamečio asmens seksualinis prievartavimas BK 150 str. Nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti BK 151 str. Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą BK 151 str. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas BK 152 str. Vaiko įtraukimas girtauti BK 161 str. Grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla BK 170 str. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų ar šiurkštus menkinimas BK 170 str. Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas BK 175 str. ženkl. Didelės vertės turto vagystės BK 178 str. Vagystė BK 178 str. Automobilių vagystės BK 178 str. Lengvųjų automobilių vagystės BK 178 str. Sukčiavimas įgyjant didelės vertės turtą BK 182 str. Sukčiavimas įgyjant nedidelės vertės turtą BK 182 str. Manipuliavimas sporto varžybomis BK 182 str. Turto pasisavinimas BK 183 str. Turto pasisavinimas BK 183 str. Turto iššvaistymas BK 184 str. Turto iššvaistymas BK 184 str. Turtinės žalos padarymas apgaule BK 186 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas BK 187 str. Neteisėtas praturtėjimas BK 189 str. Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos BK 198 str. Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitais duomenimis BK 198 str. Muitinės apgaulė BK 199 str. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestintomis prekėmis BK 199 str. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamyba BK 201 str. Kyšininkavimas BK 225 str. Prekyba poveikių BK 226 str. Kyšininkavimas BK 225 str. Neteisėtas teisių į daiktą registravimas BK 228 str. Grupių, kurių tikslas - daryti teroristinius nusikaltimus, kūrimas ir veikla BK 249 str. Teroristinių nusikaltimų kurstymas BK 250 str. Verbavimas teroristiniai veiklai BK 250 str. Grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą BK 250 str. Teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas BK 250 str. Teroristų rengimas BK 250 str. Vykimas teroristiniais tikslais BK 250 str. Piratavimas BK 251 str. Neteisėtas tarpininkavimas dėl karinės įrangos perdavimo BK 253 str. Grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisėtai įgyti branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius BK 256 str. Įrenginių sprogstamosioms medžiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medžiagoms gaminti gaminimas arba jų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas ar platinimas BK 257 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti BK 259 str. Nepilnamečio lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas BK 264 str. Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas. Biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo BK 267 str. Neteisėta prekyba ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis ar jų mišiniais BK 270 str. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną BK 270 str. Jūros teršimas iš laivų BK 270 str. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas BK 271 str. Neteisėtas disponavimas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti BK 276 str. Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų platinimas nepilnamečiams BK 276 str. Lenkimas vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas BK 276 str. Kelių transporto eismo saugumo pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus BK 281 str. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo BK 281 str. Lietuvos Respublikos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbas BK 292 str. Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas gabenimas, siuntimas ar realizavimas BK 302 str. Transporto priemonės ridos suklastojimas BK 306 str. Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos BK 307 str. Disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose atvaizduoti vaikai BK 309 str. Mobilizacijos ar karo padėties metu būtinų funkcijų neatlikimas BK 316 str. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis pakeista švelnesne bausme (BK 77 str. 2 d. Asmens amžius 60 m. LR BPK 220 str. LR BPK 418 str. LR BPK 426 str. Nutraukta LR BPK 3 str. LR BPK 3 str. 1d. 2 p. LR BPK 3 str. 1d. 5 p. LR BPK 3 str. 1d. 7 p. Nutraukta LR BPK 212 str. LR BPK 212 str.5 p. LR BPK 212 str.6 p. LR BPK 212 str.7 p. LR BPK 212 str.8 p. Nutraukta LR BPK 3 str. 2 ž. 2d. IT sustabdytas LR BPK 3 str. 1 ž. 1 d. LR BPK 234 str. 2 d. LR BPK 234 str. 3 d. LR BPK 403 str. 1 d. 5 p. LR BPK 432 str. 2 d.
- Miškų įstatymas
- Administracinių nusižengimų kodeksas
- Baudžiamasis kodeksas
Miškų ekonomikos rodikliai
Pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje - 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai.
Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas“ didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų - artėja iki 2 proc.
Jeigu pokariu šalies miškuose turėjome 125 mln. m3 medienos, tai šiandien perkopėme 500 mln. m3. Lietuva pagal miško išteklių plėtrą šiuo metu užima trečiąją vietą Europoje. Dėl ateities nerimauti nėra pagrindo.
Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje siekė 113,8 Eur/ha. Kaimyninės šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje - 84,6 Eur/ha, Estijoje - 80,6 Eur/ha, Švedijoje - 87,1 Eur/ha.
| Šalis | Pajamos iš 1 ha (Eur) |
|---|---|
| Lietuva | 113,8 |
| Latvija | 84,6 |
| Estija | 80,6 |
| Švedija | 87,1 |
Šiuo metu Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1000 ha miškų plotui tenka 7-10 miškininkystės darbuotojų, Latvijoje, Čekijoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje - 5-6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje - 4 darbuotojai. Yra šalių, kuriose miškininkų dirba daug mažiau, pavyzdžiui, Brazilijoje, Suomijoje, Argentinoje, Norvegijoje, Rusijoje, kur 1000 ha miškų tenka 1 ir mažiau darbuotojų, tačiau dideliuose šių šalių miškų plotuose iš viso nevykdoma miškininkystės veikla.
Išvados
Miškų kirtimas ir turto areštas Lietuvoje yra susiję klausimai, reikalaujantys nuolatinio dėmesio ir efektyvaus teisėsaugos institucijų darbo. Tik užtikrinus skaidrų ir tvarų miškų valdymą, galima apsaugoti Lietuvos gamtos turtus ir užkirsti kelią neteisėtai veiklai.