Mokytojų Sveikata ir Gerovė: Emocinės Paramos Svarba Švietimo Sistemoje

Pedagogai, patiriantys didelį emocinį ir psichologinį krūvį darbe, dažnai susiduria su nepakankama specialios emocinės pagalbos pasiūla. Pradinių klasių mokytojai pabrėžia, kad tenka susitvarkyti ne tik su emociniu krūviu dirbant su vaikais, bet ir su iššūkiais bendraujant su tėvais bei administracija, kartu atliekant įvairias kitas užduotis.

Šiuo metu Vilniuje veikia mokytojų palaikymo ratai, kurių skaičių planuojama didinti. Ne didesnėse nei 10 žmonių grupelėse pirmieji susitikimai vyksta kartu su mentoriumi, o vėliau - savarankiškai. Juose dalyvauja įvairūs pedagogai - nuo pradinių klasių auklėtojų iki pavaduotojų.

Profesinės sąjungos pirmininkas taip pat atkreipia dėmesį į mokytojų emocinę ir psichologinę gerovę kaip didelę problemą. Pasak jo, mokytojai patiria emocinį sunkumą ne tik dėl didelio fizinio darbo krūvio, bet ir dėl psichologinio spaudimo, bendravimo iššūkių ir kitų veiksnių. Susidūrus su spaudimu iš kolegų, vadovų ar kitų asmenų, mokytojai kartais neatlaiko.

„Pažinimo medžio“ fizikos mokytoja pažymi, kad psichologų prieinamumas mokyklose mokiniams yra nepakankamas, o apie mokytojus net nekalbama, nes net mokiniams neužtenka pagalbos. Be to, psichologo pareigybėse oficialiai nėra numatyta valandų, skirtų specialiai mokytojams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad švietimo įstatyme numatyta, jog mokyklų psichologai turi teikti pagalbą ir konsultuoti mokytojus su darbu susijusiais klausimais. Vis dėlto, situacija yra sudėtinga, ir ne visos mokyklos gali rasti psichologų.

Iniciatyvos Mokytojų Gerovei Stiprinti

Vaikai ir jaunuoliai mokykloje praleidžia daug laiko, todėl svarbu, kad mokykla būtų vieta, kurioje formuojama bendra jų savijauta, apimanti socialinius, fizinius ir emocinius aspektus. Mokinių sveikata ir gerovė prisideda prie jų sugebėjimo pasinaudoti kokybišku mokymu ir išnaudoti visą mokymosi potencialą.

Europos Sąjungos Programa „Daphne“

ES programa „Daphne“ skirta jaunuolių krizių įveikimo gebėjimams didinti, derinant socialinį ir emocinį mokymąsi (SEL) su tarpusavio paramos strategijomis. Programa buvo skirta 11-14 metų amžiaus mokiniams, kurie geriau supranta savo emocijas ir išbando savarankiškumą. ENABLE metodika buvo integruota daugiau nei 100 mokyklų, ir ja galėjo pasinaudoti daugiau negu 15 000 mokinių iš šešių šalių.

„Mokyklos Sveikatai Europoje“ Tinklas

„Mokyklos sveikatai Europoje“ - tai 45 šalis jungiantis tinklas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama sveikatai mokyklose stiprinti. Sveikatą skatinančios mokyklos rūpinasi visų mokinių ir darbuotojų sveikata ir gerove. SHE tinklas skatina mokslinius tyrimus ir platina gerąją sveikatos skatinimo mokyklose patirtį.

Projektas „Atidumas“

Mokytojams gali praversti vadovai ir priemonės, kuriuose pateikiama informacijos apie sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir vaikystės nutukimo prevenciją. Įrodyta, kad projektas „Atidumas“ daro teigiamą poveikį šiose srityse ir aktyviai naudojamas mokyklose. Tai praktika, kuri padeda susitelkti į dabarties akimirką, pripažinti ir priimti kito asmens jausmus, mintis ir fizinius pojūčius. MiSP (projektą „Atidumas mokyklose“) vykdo labdaros organizacija, kurios tikslas - lavinant atidumą stiprinti jaunų žmonių gebėjimą įveikti krizes ir skatinti jų gerovę.

Psichikos Sveikatos Sąmoningumo Mėnuo

Gegužė - psichikos sveikatos sąmoningumo mėnuo. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. EBPO tyrimas parodė, kad 2018-2022 m. paauglių, jaunesnių nei 20 metų, nerimo ir depresijos atvejų padaugėjo apie 20 procentų. Šie sutrikimai tiesiogiai veikia mokymosi rezultatus, todėl svarbu kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaučiasi saugūs, girdimi ir vertinami.

TŪM Programa: Investicijos į Emocinę Gerovę

Artėjant valstybiniams brandos egzaminams, daugelio mokinių ir mokytojų kasdienybėje tvyro įtampa. TŪM programos vadovė Judita Šarpienė teigia, kad būtina keisti požiūrį į pasiekimų vertinimą, kad mažinti įtampą dėl rezultatų. Remiantis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų patirtimi, psichikos sveikatos stiprinimas ugdymo procese gali tapti natūralia kasdienybės dalimi.

Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje prieš atsiskaitymus pamokose taikomos atsipalaidavimo technikos, kurios moko vaikus pasirūpinti savimi stresinėse situacijose. Jaunuoliai išmoksta pritaikyti šias technikas individualiai - prieš PUPP, valstybinius brandos egzaminus ar kasdienybėje. Dar svarbiau - atsipalaidavimo metodus išbando ir patys mokytojai, kuriant aplinką, kurioje emocinis saugumas tampa ugdymo dalimi.

TŪM programoje daug dėmesio skiriama emociniam raštingumui, specialių užsiėmimų metu mokiniai mokosi atpažinti bei įvardyti savo jausmus, spręsti konfliktus ir taikyti atsipalaidavimo technikas kasdienybėje.

Klaipėdos rajono savivaldybėje taikomas Asmeninės ūgties dienoraštis, padedantis mokiniams ugdyti savirefleksiją, kelti asmeninius tikslus ir atsakingai jų siekti. Dienoraštis taip pat lavina rašytinę saviraišką, formuoja emocinę ir socialinę brandą bei leidžia objektyviau stebėti asmeninę pažangą.

Kauno rajono savivaldybėje psichikos sveikata stiprinama per ankstyvą rizikingo elgesio atpažinimą. Mokyklose pradėta taikyti speciali pagalbos priemonė, skirta laiku pastebėti mokinius, kuriems gali grėsti emociniai sunkumai, savižudybės rizika, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar smurtas. Klasių vadovai du kartus per mėnesį peržiūri rizikos požymių lentelę ir, pastebėję pokyčius, kreipiasi į švietimo pagalbos specialistus. Aiškūs algoritmai ir metodikos pritaikymas konkrečios gimnazijos kontekstui leidžia veiksmingai reaguoti ir užtikrinti savalaikę pagalbą.

Didelė dalis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų kuria ramybės erdves, kur mokiniai gali pabūti vienumoje, nusiraminti ar atgauti emocinį balansą. Ukmergės r. mokyklose įrengtos ramybės ir poilsio erdvės, kurios tapo saugia vieta atsitraukti po įtemptų situacijų. Taip pat skatinamas erdvių, aplinkos pakeitimas į labiau atpalaiduojančias. Ignalinos rajono mokyklose kūno kultūros pamokos vyksta ir baseine - plaukimas pasitelkiamas ne tik kaip fizinio aktyvumo priemonė, bet ir kaip būdas atsipalaiduoti, mažinti stresą bei ugdyti pasitikėjimą savimi.

Mokyklos emocinė atmosfera nėra atsitiktinė - ją formuoja lyderystė ir bendruomenės santykiai. Tyrimai rodo, kad palaikanti, į įvairovę orientuota kultūra mažina stresą tiek mokiniams, tiek mokytojams, ir stiprina atsparumą sunkumams (EBPO, 2025).

TŪM programoje dalyvaujančiose Druskininkų, Pakruojo, Plungės, Telšių, Rokiškio savivaldybėse pedagogams organizuojamos supervizijos, kuriose aptariami ne tik darbo iššūkiai, bet ir stiprinamas bendruomeniškumas, dalijamasi patirtimis. Pakruojo rajone vienoje tokioje grupėje dalyvavę pedagogai įvardijo, kad iš supervizijų išsineša drąsą reikšti mintis, mokėjimą klausytis ir girdėti, ir svarbiausią suvokimą: mokytojas su savo problemomis nėra vienas.

Tuo pačiu plečiamos ir mokytojų profesinės kompetencijos - nuo individualios pažangos vertinimo iki socialinio-emocinio ugdymo, lyderystės, skaitmeninių ir dirbtinio intelekto įrankių naudojimo.

Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose.

Jauno asmens savijauta rūpi visiems: tėvams, mokytojams, mokyklos bendruomenei, psichologams ir patiems mokiniams.

„STAYWELL“ Projektas: Mokinio Gerovės Įgūdžių Stiprinimas

2020 metų pabaigoje startavo Vilniaus kolegijos inicijuotas „Erasmus+“ strateginių partnerysčių projektas „STAYWELL“. Mokiniai ne visada išdrįsta atskleisti savo būseną ir kalbėti apie savijautą, ypač apie savo psichinę sveikatą. Projekte kuriami mokinių geros savijautos įgūdžių įsivertinimo įrankiai, kurie padės mokiniui pažinti save ir stipriąsias savybes bei jomis pasinaudoti.

Sukurtas geros savijautos žemėlapis leidžia suprasti veiksnius ir įgūdžius, skatinančius mokinio gerovę. Jis formuojamas pagal 4 komponentus: psichologinę, pažintinę, socialinę ir fizinę gerovę. Baigiamas kurti psichinės sveikatos įgūdžių rinkinys, suteiksiantis galimybę mokiniams suprasti psichinės sveikatos ir gerovės svarbą. Elektroninėje erdvėje veiks skaitmeninė mokinio gerovės laboratorija, kuri sukurs virtualią iššūkiais grįstą mokymosi aplinką, skirtą stiprinti ir lavinti mokinio gerovės įgūdžius bendradarbiaujant tarpusavyje.

MO Muziejaus Iniciatyvos Darbuotojų Gerovei

Ryški įmonių personalo valdymo tendencija - darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas darbo vieta priklauso nuo to, kiek organizacija skiria jiems dėmesio ir kaip sprendžia žmonių gerovės klausimus. Pastaraisiais metais darbuotojų gerovės kryptyje bene labiausiai dominuoti pradėjo emocinės sveikatos tema. Ji tapo dar svarbesnė koronaviruso pandemijos kontekste. Naujai paskelbtas tyrimų ir konsultavimo bendrovės „Gartner“ tyrimas atskleidė svarbiausius personalo valdymo prioritetus ir tendencijas 2022 metais. Kelios iš tendencijų - blogėjanti darbuotojų emocinė sveikata ir naujų „minkštųjų” įgūdžių bei kompetencijų ugdymas.

Todėl vis daugiau įmonių ieško naujų būdų, kaip prisidėti prie darbuotojų gerovės, o tuo pačiu ir kelti motyvaciją, darbuotojų tikėjimą ir pasitikėjimą savo įmone.

MO muziejus siūlo įvairias opcijas įmonėms: muziejaus bilietus, metines narystes, grupinius užsiėmimus „Skirtingos perspektyvos“, ciklą „be neriMO: 4 patyrimai“, ekskursijas po parodas ir kitas veiklas. Visos jos gali būti skirtingai pritaikomos, individualizuotai pateikiamos įvairioms įmonėms, atsižvelgiant į jų poreikius ir tikslus.

Drauge su psichologe, MO edukatore Simona Košinskaite, parengta speciali programa, kuri padeda atpažinti ir pradėti sąmoningai valdyti nerimą, stresą ir kylančią emocinę įtampą. Užsiėmimų „be neriMO: 4 patyrimai“ metu dalyviai susipažįsta su skirtingomis meditacijos technikomis, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness), atjautos (angl. compassion) praktikomis. Žvelgdami į skirtingus MO parodose eksponuojamus meno kūrinius, dalyviai analizuoja savo reakcijas į stresą.

Komunikavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimams stiprinti bei puoselėti muziejus siūlo užsiėmimus „Skirtingos perspektyvos“, grįstus vizualinio mąstymo strategija. Tai - MoMA muziejaus (JAV) edukatoriaus ir psichologės sukurtas metodas, kuris MO muziejuje taikomas nuo pat atidarymo. Jo metu tyrinėjami skirtingi žmonių matymai į tą patį reiškinį ar meno kūrinį, skirtingos perspektyvos, turinčios įtakos abipusiam susikalbėjimui ir bendradarbiavimui.

Greta tikslinių „be neriMO: 4 patyrimai” ir „Skirtingos perspektyvos“ užsiėmimų, galima rinktis ir muziejaus gidų vedamas ekskursijas po MO muziejuje eksponuojamas parodas, taip pat virtualias ekskursijas po jau įvykusias parodas.

Svarbu rūpintis darbuotojais, visų pirma, kaip asmenybėmis, nes kiekvienas darbuotojas prisideda prie įmonės rezultatų, taigi ir kiekvieno iš jų gerovė yra svarbi. Juk būtent žmonės veda sėkmės link. MO muziejus yra pasiruošęs parengti individualius, kiekvienai įmonei aktualius užsiėmimų paketus.

Ankstyvasis Ugdymas ir Sveikatos Stiprinimas

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintos Ikimokyklinio ugdymo programos gairės pabrėžia ankstyvosios vaiko raidos svarbą. Kiekvieno vaiko raida ir ugdymasis pasižymi unikaliais bruožais, o darnų vaikų vystymąsi užtikrina vaiko raidą skatinantis ugdymas.

Vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sričių įgyvendinimas (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Visuminis ugdymas yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi.

Ugdymosi veiklose modeliuojamas integralus, vientiso pasaulio vaizdo kūrimąsi sąlygojantis vaikų ugdymosi procesas, užtikrinamas balansas ir dermė tarp atskirų ikimokyklinio ugdymo sričių, tarp ugdymosi ir ugdymo procesų.

Kauno lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ pripažintas sveikata stiprinanti mokyklos tinklas ir įgyvendinama sveikatos stiprinimo programa „Fizinis aktyvumas - sveikata. Judame daugiau ir išradingiau“.

Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste, taikant universalaus dizaino mokymuisi principus. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.

Mankštomis lavinama vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėjo žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant.

Vaikų judrus patirtinis ugdymasis vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Mokyklos aplinkoje kuriami vaikų emocinį ir fizinį saugumą užtikrinantys ugdymo(si) kontekstai, kurių bendrakūrėjai yra vaikai. Skatinamas vaikų kasdienis judrumas, didinant judraus mokymosi galimybes.

Gimnastikos pamokos Kauno sporto mokykloje STARTAS lavina fizines savybes: lankstumą, koordinaciją, jėgą. Stiprėja kaulai, prajudinamas visas kūnas, gerėja refleksai ir motoriniai įgūdžiai. Sportas praverčia ir psichologinei būsenai. Vaikai, atėję į gimnastikos pamokas, atsipalaiduoja, stiprina pasitikėjimą savimi, lavina koncentraciją, išmoksta nugalėti baimes.

Atliekant tam tikrus elementus (pvz. laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais), vaikams būna nedrąsu - jie bijo nukristi, susižeisti, jog nepavyks atlikti pratimo ar pan.

2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką.

Mokytojų Linos Černienės ir Rasos Pralgauskienės „Pinvinų“ gr. Socialinių partnerių DEMO šokių studijos ir vaikų mados teatro veiklos. Choreografė Vasarė supažindina vaikus su visą pasaulį užvaldžiusia stilinga gatvės šokio ir šou kultūra. Kiekvienas vaikas aktyviai mokosi, turi sumanymų, nuolat ieško naujų veiklų ir iššūkių, padedančių tobulėti. švietimo pagalbos specialistai - spec.

tags: #musu #vaiku #labui #mokytoja #turi #buti