Kartu su bendraturčiu valdote nekilnojamąjį turtą (namą ir (ar) žemės sklypą), bet įvairiais klausimais tarp jūsų nuolat kyla kivirčai? Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės aspektus. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl situacijos sprendimo būdas priklauso nuo tam tikrų bendro turto savybių ir (ar) su bendraturčiais susijusių specifinių aplinkybių. Siekiant išsiaiškinti individualią situaciją, visada patariama konsultuotis su teisininkais.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra svarbi civilinės teisės dalis, apibrėžianti, kaip keli asmenys gali valdyti tą patį turtą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įgyvendinamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės, kokios yra jų ypatybės, ir kaip sprendžiami ginčai tarp bendraturčių.
Nuosavybės teisė laikoma bendrąja, kai nuosavybės teisės objektą (turtą) valdo, juo naudojasi bei disponuoja du ar daugiau savininkų. Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys (CK. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Taigi kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią bendraturčių pareigą, yra nurodęs, kad bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią, nesiekti tik savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti paties priimtiniausio sprendimo būdo dėl bendro turto.
Siekiant sumažinti konfliktų tarp bendraturčių tikimybę arba visiškai nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės santykius, atitinkamai gali būti nustatoma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (kitaip - realiųjų nuosavybės dalių nustatymas bendrojoje dalinėje nuosavybėje) arba turtas atidalijamas.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. CK 4.81 str. 1 d. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 str. 2 d.). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis.
Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką.
Naudojimosi Nekilnojamuoju Daiktu Tvarkos Nustatymas
Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo esmė - aiškiai nurodyti, kuria nekilnojamojo turto dalimi ir kuris bendraturtis gali naudotis. Pavyzdžiui, įsivaizduokime situaciją, kad bendraturčiams priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Šiuo turtu bendraturčiai naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką, bet nuolat kyla ginčai dėl keleto patalpų ir tam tikrų žemės sklypo zonų.
Jei bendraturčiams pavyksta susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pasirašoma sutartis. Tais atvejais, kai santykiai tarp bendraturčių yra konfliktiški, paprastai nepavyksta pasiekti bendro sutarimo jokiais klausimais, įskaitant ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymą.
Spręsdamas tokio pobūdžio bylas, teismas vertina, ar nustačius naudojimosi tvarką, bus užtikrinta savininkų teisių ir interesų pusiausvyra. Teismui pateikiamas projektas (planas), pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, turi būti parengtas taip, kad jame būtų suprantamai ir aiškiai apibrėžtos bei lengvai identifikuojamos bendraturčiams naudotis priskiriamos dalys, t. y. Jei byloje pateikiamas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas (planas) yra netinkamas ir ydingas, teismas turi teisę jį atmesti.
Svarbu pažymėti, kad nustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, šis daiktas vis tiek išlieka bendru ir bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta.
Atidalijimas Iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės
Įstatymas numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir atsidalijusio bendraturčio turtas tampa asmeninės nuosavybės objektu.
Pavyzdžiui, trys bendraturčiai turi žemės sklypą, vienas iš jų nori vystyti komercinę veiklą, kitas - statyti gyvenamąjį namą, o trečias apskritai nieko nenori daryti. Bendraturčiai nuolat konfliktuoja dėl skirtingų nuomonių.
Atidalijimą galima įgyvendinti bendraturčių sutarimu, o jo nesant - teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto padalijimas natūra yra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas - išimtiniu.
Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. Teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.
Nagrinėjant bylą teisme gali būti pateikiami keli atidalijimo projekto (plano) variantai. Tokiu atveju teismas parenka optimaliausią ir geriausiai savininkų teisių bei interesų pusiausvyros principą atitinkantį variantą. Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškinyje nurodyta suma, teismas pagal bylos duomenis vertina, koks piniginės kompensacijos dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus ir užtikrinantis jų pusiausvyrą.
Spręsdamas kompensacijos priteisimo klausimą, teismas taip pat vertina, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti tokio dydžio piniginę kompensaciją. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai vienas bendraturtis reikalauja atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas pageidauja nustatyti naudojimosi tvarką.
Esminiai Reikalavimai Atidalijant Daiktą Natūra
Esminis įstatyme nustatytas reikalavimas atidalijant daiktą natūra yra draudimas daiktui padaryti neproporcingą žalą ir nors įstatymo formuluotė tam tikrą žalos padarymą numato, tačiau bet kuriuo atveju tokia žala privalo būti proporcinga. Žalą neproporcinga galima laikyti tada, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, beveik nelieka daikto naudojimo pagal paskirtį galimybės.
Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau padaryta tokia žala pateisinama, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Jeigu daikto atidalyti natūra neįmanoma be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Teismas vertina:
- ar bendraturčio prašomas atidalijimo būdas yra racionalus, procedūriškai ir techniškai įmanomas įgyvendinti, ar juo nebus padaroma neproporcinga žala daiktui, ar nebus fizinių kliūčių naudoti daiktą pagal paskirtį;
- ar bendraturčio prašomu atidalijimo būdu yra įmanoma suformuoti atskirą nuosavybės teisės objektą, t. y. ar ieškinyje ir projekte (plane) aiškiai įvardijama, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašoma suformuoti, ir ar jo suformavimo būdas yra pagrįstas bei atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., statybą, kadastrinių objektų formavimą ar teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų);
- ar bendraturčio prašomu atidalijimo būdu suformuoti atskiri daiktai dėl savo dydžio, kaip įmanoma labiau, atitiks bendraturčių nuosavybės dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje;
- ar įgyvendinus bendraturčio prašomą atidalijimo būdą, nebus sudarytos prielaidos kilti ginčams ateityje, ar nuosavybės teisių įgyvendinimas po atidalijimo nebus apsunkintas įvairiais suvaržymais (pvz. servitutais).
Mūsų teisės specialistai specializuojasi nuosavybės teisių gynimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ginčuose. Dažnai tokie ginčai baigiami taikos sutartimi.
Gyvenamųjų Namų Butų ir Patalpų Savininkai
Bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo formos priklauso nuo objekto, kuriame yra daiktas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vienaip bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininkai, o kitaip - žemės sklypo, priklausančio keliems bendraturčiams, savininkai.
Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai turi absoliučias nuosavybės teises į atskirus turto objektus (butus, kitas patalpas). O bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal CK 4.82 straipsnį jiems priklauso namo bendrijos naudojamos patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bendrąją daline nuosavybe savininkams priklausančios bendrojo naudojimo patalpos laikomos butų priklausiniais.
Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) vienoje bylų pažymėjo, kad, kaip nurodyta CK 4.19 str. 1 dalyje, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. CK 4.19 str. 1 dalies prasme daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos iš tikrųjų pripažintinos priklausiniais, tačiau ne kurio nors vieno ar kelių, o visų (arba esančių atskiroje namo dalyje, pavyzdžiui, vienoje laiptinėje) butų savininkų, nes jos yra skirtos tarnauti pagrindinėms patalpoms - butams - ir tenkina visų butų savininkų interesus.
Tai, kad bendrojo naudojimo patalpos priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, reiškia, jog patalpos nėra atidalytos, yra tik kiekvienam bendraturčiui priklausančios idealiosios nuosavybės teisės dalys (CK 4.72, 4.73 str.).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų dalies negalima pripažinti vieno buto priklausiniu, išskyrus atvejus, kai bendrojo naudojimo patalpas yra įmanoma atidalyti taip, kad tai netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį (CK 4.82 str. 2 d., 4.90 str. 1, 2 d.).
Lėšų kaupimas namo atnaujinimui:
Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Įgyvendindami pareigą bendro naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, savininkai gali steigti savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Steigdami bendriją savininkai jai perduoda teisę valdyti ir naudoti bendrąją dalinę daugiabučio namo savininkų nuosavybę.
Jeigu savininkai nusprendžia butų savininkų bendrijos nesteigti ar ji nustoja veikti dėl kitų priežasčių, savivaldybės sprendimu gali būti skiriamas namo administratorius. Jis privalo įgyvendinti visas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (administratoriaus veiklai taikomos CK XIV skyriaus nuostatos).
Žemės Sklypų Savininkai
Žemės sklypų valdymas, naudojimasis juo bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra sudėtingesnis nei pastatuose esančių patalpų, nes žemės valdymas yra specifinis - natūroje nėra paprasta atriboti, kuri žemės sklypo dalis kuriam savininkui turėtų tekti jiems priklausančiame žemės sklype. Dėl to įgyvendinant bendrąją dalinę nuosavybę į žemę praktikoje labai dažnai kyla problemų.
Perleidimo Teisė
Viena iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo formų - bendrosios dalinės nuosavybės teise disponuojamų nekilnojamų daiktų perleidimas. Kaip ir bet kuris civilinės teisės objektas, nekilnojamasis daiktas gali būti įvairių sandorių objektas. Laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų savininkas gali jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą parduoti, išmainyti, dovanoti, perduoti pagal paveldėjimą ir t. t.
CK 4.78 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio teisė perleisti kitiems asmenims visą savo idealiąją dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Kadangi bendrąją nuosavybės teise priklausančios objekto dalies perleidimas yra reikšmingas visai bendrosios nuosavybės teisei, įstatymas įtvirtina pirmumo teisę bendraturčiams pirkti bendrąją nuosavybe esančią dalį ta kaina ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji parduodama, išskyrus, kai daiktas parduodamas iš viešųjų varžytinių.
Šios normos paskirtis - ginti bendraturčių interesus ir mažinti bendraturčių skaičių siekiant užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir disponavimą juo, nes kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daiktą valdyti yra efektyviau.
CK 4.79 str. 2 dalis nustato, kad savininkas, ketinantis parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje ne bendraturčiui, privalo raštu apie tai pranešti kitiems bendraturčiams ir nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama nekilnojamojo daikto dalis, apie tai pranešama per notarą. Kitiems bendraturčiams atsisakius pasinaudoti savo pirmumo teise pirkti parduodamą dalį, pardavėjas turi teisę savo dalį parduoti bet kuriam trečiajam asmeniui.
Pirmumo Teisės Pažeidimas
Jeigu dalis bendrąja nuosavybe priklausančio daikto (objekto) parduodama pažeidžiant pirmumo teisę ją pirkti, bendraturtis turi teisę per tris mėnesius kreiptis į teismą su ieškiniu reikalaudamas, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Dažnai būna, kad pardavėjai neįspėja kitų bendraturčių apie ketinimą parduoti daiktą ir perleidžia jį be jų žinios.
Norint palengvinti tokių problemų sprendimą, teismų praktikoje buvo suformuluota taisyklė, kad perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės normų pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista kito bendraturčio pirmumo teisė pirkti šią dalį ir teismo sprendimu tokiam bendraturčiui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos.
Be to, pagal CK 4.79 str. 3 dalį perkeliant pirkėjo teises ir pareigas neatsižvelgiama į asmens įgijusio turtą, esančio bendrąja daline nuosavybe, sąžiningumą. Dėl to visiškai nėra svarbu, ar dalį įsigijęs asmuo žinojo apie tai, kad kitų bendraturčių pirmumo teisė pažeidžiama, ar nežinojo.
Pažymėtina, kad pirmumo teise bendraturčiai ginami tik parduodant nekilnojamojo daikto dalį. Jeigu dalis, esanti bendrosios dalinės nuosavybės objektu, ne bendraturčiui perleidžiama mainų arba dovanojimo sutartimi, ši bendratučių apsauga nebetaikoma. Tokį teisinį reguliavimą lėmė esminės aplinkybės, kad mainų esmė yra apsikeitimas daiktais, o pirkimo-pardavimo sutartimi daiktas perduodamas kito asmens nuosavybėn už sutartą pinigų sumą (kainą).
Tai yra esminis mainų skirtumas nuo pirkimo-pardavimo. Mainų sandorio šalių pagrindinis siekis - ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos.
CK 4.79 straipsnis, nustatantis bendrosios nuosavybės dalies perleidimo specialiąsias sąlygas, kitiems bendraturčiams suteikia pirmumo teisę šią dalį įgyti tik tais atvejais, kai jis turi galimybę pasiūlyti tas pačias sandorio sąlygas. Tokiu atveju daikto perleidėjo interesas sudaryti sandorį jį tenkinančiomis sąlygomis, gauti norimą ir sulygtą atlyginimą, lieka nepažeistas, o bendraturčio galimybė pasiūlyti mainų sutartimi sulygtas daikto perleidimo sąlygas dažniausiai yra ribota arba neįmanoma.
Dėl to vienam bendraturčiui nekilnojamųjų daiktų mainų sutartimi perleidžiant bendrosios nuosavybės dalį, kitas bendraturtis neįgyja pirmumo teisės įgyti perleidžiamą dalį, nes toks pirmumo teisės taikymas prieštarautų mainų sutarties esmei.
Teisė Savo Lėšomis Padidinti Bendro Turto Vertę
Be bendrąja daline nuosavybe esančios dalies perleidimo, CK 4.77 str. 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę savo lėšomis padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę. Laikydamasis CK 4.75 straipsnyje įtvirtinto principo, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutikimu, tai padaryti jis gali tik gavęs kitų bendraturčių sutikimą.
Vieno bendraturčio daromi bendro daikto pakeitimai savaime pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, dėl to tokie pakeitimai negali tapti kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo priežastimi. Pagerinti ar pakeisti daiktą bendraturtis gali tik aptaręs tai su kitais bendraturčiais ar bendro turto valdymo organizacija - bendrija.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiui siekiant įgyvendinti įstatymu suteiktą statybos teisę, susijusią su bendru daiktu, kitų bendraturčių duodami sutikimai yra skirti ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti, dėl to bendraturtis, kreipdamasis į kitus bendraturčius dėl sutikimo gavimo, privalo juos tinkamai informuoti apie veiksmus, ketinamus atlikti su bendrai naudojamu daiktu.
Tam bendraturčiams turi būti pateikta gana išsami informacija apie planuojamus atlikti statybos darbus (projektiniai pasiūlymai - eskiziniai projektai, išreiškiantys statinio architektūros ir kitus pagrindinius sprendinius, galimus statinio rekonstrukcijos, naujus statybos variantus), juose turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys (vieta, aukštis, plotis ir pan.), pakankami bendrasavininkiams nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
Ar bendraturčiams pateikiama informacija išsami, vertinama pagal tai, ar yra pakankamai duomenų nuspręsti, ar būsima statyba nepažeis jų, kaip bendraturčių, teisių. Teisės aktai įsakmiai nenurodo, kokiu konkrečiu būdu turi būti pateikiama tokia informacija, dėl to planuojami statybos darbai galėtų būti detaliai aptarti susitikime su bendrasavininkiais arba informacija apie planuojamus statybos darbus gali būti pateikta kiekvienam iš bendrasavininkių asmeniškai.
Kadangi sutikimo davimas yra laisvos asmens valios išraiška, kiekvienas bendraturtis gali savo nuožiūra duoti arba atsisakyti duoti sutikimą atlikti bendrosios nuosavybės pakeitimo darbus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai yra įpareigoti bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai derinti savo interesus, atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas.
Atsisakymo Motyvai
Protingais motyvais vadovaujantis teismų praktika gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtina, kad daikto pagerinimas nepakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygų, buvusių iki rekonstrukcijos, kitaip nei nurodo statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Vadinasi, bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio, siekiančio didesnės nuosavybės, veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus.
Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą pagrindų, bendraturtis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl trukdymo įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės pašalinimo.
Kalbant apie įrodinėjimo pareigą teisminio nagrinėjimo metu, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai informavo bendraturčius apie ketinamus daryti bendrosios nuosavybės daikto pakeitimus, o atsakovas privalo įrodyti, kad tokie pakeitimai pažeis jo, kaip bendraturčio, nuosavybės teises.
Teismas, išnagrinėjęs faktinių aplinkybių visumą, gali bendraturčio atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Pažymėtina, kad teismas, pripažindamas, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą didinti bendrąją nuosavybę nepagrįstas, savaime nepripažįsta ieškovo teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės didinimo darbus, kitaip toks teismo sprendimas reikštų teisės atlikti statybos darbus, negavus statybos leidimo, sutikimą.
Dėl to teismas, spręsdamas bylą dėl nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tik konstatuoja atsisakymą kaip nepagrįstą ir pripažįsta bendrasavininkiui teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statyti be bendraturčių sutikimo.
Šis straipsnis yra skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra teisinė konsultacija. Dėl konkrečios teisinės situacijos patartina kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
tags: #namo #naudojimo #tvarkos #tarp #bendrasavininku #nustatymas