Kodėl gali būti neskiriama kompensacija už namo renovaciją?

Šildymo sezonui įsibėgėjus, daugelis gyventojų domisi galimybėmis gauti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Tačiau ne visi prašymai patvirtinami. Aptarsime, kokios priežastys gali lemti, kad kompensacija už namo renovaciją nebus skirta.

Šį šildymo sezoną kompensacijas už šildymą bei karštą vandenį norintys gauti gyventojai turės pateikti duomenis ir apie savo nekilnojamąjį turtą. Mat Seimas vėl grąžino nuo 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kuri laikinai buvo atšaukta dėl pernai labai išaugusių kainų.

Šiemet, energetikos kainoms sumažėjus ir Europos Tarybai rekomendavus, per šildymo sezoną kompensacijas gaus tik labiausiai nepasiturintys - apie 200 tūkst. ar 18 proc. mažiau Lietuvos namų ūkių nei pernai.

Vilniaus miesto savivaldybė, dalindama kompensacijas už šildymą, ketina įvesti dar vieną naujovę. Anot administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, kompensacijų už šildymą gali negauti tie vilniečiai, kurie nesutiko, kad jų gyvenami daugiabučiai būtų renovuoti. Ar ši vilnietiška naujovė neprieštaraus žmogaus teisėms?

A.Bužinskas sako, jog savivaldybė turi duomenis, kurie daugiabučių gyventojai prieštaravo, kad jų namas būtų apšiltintas, tačiau gavo kompensacijas už šildymą.

Anot A.Bužinsko, taip viena ranka skatinama renovacija, energetikos išteklių taupymas, o kita ranka duodamos kompensacijos tiems, kurie atsisako taupyti.

Daugiabučio gyventojai, pritariantys renovacijai, tampa kelių nepritariančių kaimynų įkaitais.

Sprendimą dėl renovacijos priima butų savininkai. Pakanka, kad balsuotų savininkų dauguma. Pvz., 50 proc. ir dar vienas balsas. O tvirtinant jau parengtą investicinį planą, kad jį finansuotų finansuotojas, jau reikia ne mažiau kaip 55 proc. savininkų balsų. Nebūna, kad visi 100 proc. pritaria.

Nors valstybė mažas pajamas turintiems žmonėms 100 proc. „Tie asmenys, - aiškino R.Klimavičius, - kurie turi teisę į socialinę paramą ar šildymo kompensaciją, jeigu jie atsisako renovacijos, balsuoja prieš ir dėl to sprendimas dėl renovacijos nebūna priimtas, pirmus metus netenka 50 proc.

Jei turi teisę į šildymo kompensaciją, tu per renovaciją nieko nemoki - nei palūkanų, nei kreditų. Pvz., jauna šeima. Žmona nedirba, augina du mažus vaikus. Tokia šeima gauna kompensaciją už šildymą, už renovaciją nieko nemoka. Bet žmonai pradėjus dirbti, šeimos pajamos tampa didesnės, jie praranda teisę gauti kompensacijas.

Per karantiną nebuvo skaičiuojama, kiek kompensacijų prašytojai turi nekilnojamojo turto. Dabar, grįžus senajai tvarkai, kompensacijų gavėjų skaičius sumažės, nes kas žemės sklypą turi, kas sodą.

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėjas Edmundas Mališauskas sakė negalintis komentuoti Vilniaus savivaldybės ketinimų, nes tik dabar apie tai išgirdo.

„Net svarstymų tokių nėra, - pabrėžė E.Mališauskas. - Gražiuoju stengiamės viską daryti, pasitardami su gyventojais. Dabar įgyvendiname daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų sutvarkymo programą. Tikrai žmonės nori patys prisidėti, ir savivaldybė finansiškai prisideda. Žmonės tvarkosi kiemus, aikšteles bendras įrenginėja. Reikia žiūrėti kompleksiškai, nes daugiabučių renovavimas, netvarkant kiemų, tai tik pusė darbo. Aišku, problema yra tas renovavimas. Vieni nori, kiti -ne, labai sunku rasti sprendimą, bet kaip kitaip jį rasi, jei nesitarsi su žmonėmis?

„Mes specialiai, be jokio įstatyminio pagrindo niekam kompensacijų nemažiname ir neatiminėjame. Aišku, būna, kad žmonės priešinasi renovacijai. (Utenoje šiuo metu renovuoti 54 daugiabučiai, esantys Vaižganto, Taikos, Aušros, Užpalių, Bažnyčios, Rinkos, Sėlių, J.Basanavičiaus ir Maironio gatvėse - aut. past.). Viskas priklauso nuo būsto administratoriaus - kiek jis sugeba žmonėms paaiškinti. Be to, šildymo kaina Utenoje eilę metų išlieka viena mažiausių Lietuvoje. Tai yra vienas iš veiksnių, kuris galbūt neskatina Utenos žmonių savo namus renovuoti, apšiltinti.

Kodėl Utenoje šildymas pigesnis? Todėl, kad savo laiku įgyvendintas atsiskyrimas nuo „Panevėžio energijos". Mes vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome šildytis biokuru, pastatytos biokuro katilinės. Jos padarytos tokios, kad ne tik biokurą - tas medžio drožles „valgo", bet pernai išbandėme ir grikių lukštus. Buvo santykinai labai geras efektyvumas. Ir dabar artėjančiam šildymo sezonui jau esame 80 proc. apsirūpinę biokuru.

O vilniečiai, kaip matau, tikrai vadovaujasi teisės aktais. Tikrai jokia savivaldybė kompensacijų žmonėms neatiminėja, kada tik panorėjusi. Renovuoti pastatai daug tvarkingesni, šiltesni. Aš tai už renovaciją. Jeigu gyvenčiau daugiabutyje, tikrai sutikčiau, kad namas būtų sutvarkytas. Kiek teko girdėti, žmonės, jau gyvenantys renovuotuose būstuose, yra patenkinti.

Aš nežinau, kokios priežastys, kad žmonės renovacijos bijo. Kai kurie sako, kad nenori to „rarato", to triukšmo, dulkių. Senas žmogus gal nori pailsėti. Gal jau ligotas, pavargęs nuo įvairių triukšmų. Juk pensininkai dažniausiai namie būna, ypač žiemą. Gal žmogus galvoja - kiek man čia dar gyventi liko - apsieisiu ir be renovacijų. O kad už šildymą kompensacijų nemokės, jei žmogus renovacijos bijo, jai nepritaria, tai čia jau būtų neteisinga. Čia jau būtų visiškas absurdas. Čia jau būtų per žiauru. O kad Vilnius taip grasina, tai kiekvienas turi savo nuomonę.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių gali būti neskiriama kompensacija:

• Atsisakymas renovuoti daugiabutį: Vilniaus savivaldybė svarsto galimybę neskirti kompensacijų tiems, kurie atsisako renovacijos.
• Nekilnojamojo turto turėjimas: Grįžus senajai tvarkai, kompensacijų gavėjų skaičius mažėja dėl turimo nekilnojamojo turto (žemės, sodo ir pan.).
• Padidėjusios pajamos: Šeimos pajamoms padidėjus, prarandama teisė gauti kompensacijas.

Svarbu atidžiai išnagrinėti visas sąlygas ir reikalavimus, norint gauti kompensaciją už namo renovaciją. Taip pat reikėtų pasidomėti savivaldybės sprendimais dėl kompensacijų skyrimo tvarkos.

tags: #namo #renovacijos #kompensacija #neskirti