Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą. Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.
Šiame straipsnyje aptarsime esminius aspektus, susijusius su pastatų energinio naudingumo klasėmis, renovacijos reikalavimais ir valstybės parama, ypač atkreipiant dėmesį į B klasės pastatus 2026 metais.
Energinio Naudingumo Klasės: Kas Tai?
Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.
Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikatas dažniausiai galioja iki 10 metų, jei pastate nebuvo atlikta darbų, kurie keičia energinį naudingumą (pavyzdžiui, renovacija, šiltinimas, šildymo sistemos keitimas). Rekuperacija. Tokie pastatai dažniausiai yra seni, neapšiltinti arba minimaliai pagerinti. D klasės pastatai dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus (pakeisti langai, apšiltintas stogas ar viena siena), tačiau visuma vis dar neefektyvi. B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais. A klasės pastatai - labai taupūs ir šilti. A+ klasės pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (dažniausiai - saulės elektrinės ar kolektoriai). A++ klasės pastatai - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.
B Klasės Pastatai 2026 Metais: Ar Tai Vis Dar Aktualu?
Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje. Tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu. Vis dėlto 2026 metais ji vis dar aktuali - ypač tiems, kurie užbaigia senesnius projektus arba vykdo pastatų rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus techninius sprendinius.
2026 metais klausimas dėl B klasės statinių tebėra aktualus tiems, kurie pradėjo projektus prieš keliolika metų ar paveldėjo statybas iš senesnio laikotarpio. Kadangi teisės aktai dėl energinio naudingumo buvo palaipsniui griežtinami, vis dar egzistuoja išimtys, leidžiančios pabaigti statybas pagal senesnius reikalavimus.
Pagrindiniai B Klasės Reikalavimai 2026 Metais
Nors 2026 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo. Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu.
- Šiluminė varža: Turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K).
- Langų ir durų šiluminės savybės: Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K.
- Vėdinimas: Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu.
Ar 2026 m. B Klasės Pastatas - Tai Energinio Naudingumo Lygis, Apibrėžiantis Vidutinį Šiluminį Efektyvumą?
Tai reiškia, kad toks namas užtikrina pakankamą komforto lygį, tačiau energijos taupymo požiūriu jis nusileidžia A ir A+ klasės pastatams. Pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016, B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai. Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100-120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato.
Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas - U ≤ 1,3 W/m²K. Tuo tarpu pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių.
Pastato Renovacija: Minimalūs Reikalavimai ir APVA Parama
Pagal dabar galiojantį STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, modernizuojami pastatai turi atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus. Jei modernizavimo kaina viršija 25 procentus pastato vertės, energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C, bet ne žemesnė negu pastato energinio naudingumo klasė iki modernizavimo.
Minimali energinė klasė rekonstrukcijos atveju yra B.
Renovuotų daugiabučių namų auditas: ką parodė šių metų rezultatai? (2025-03-25)
Kompensacinė išmoka apskaičiuojama naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto 75 Eur/kv. m. Maksimali kompensacinė išmoka gyvenamajam namui - 14 500 Eur. Pagal priemonę kompensacinė išmoka gali būti mokama vieną kartą (įskaitant ir anksčiau gautas paramas). Paraiškos teikiamos per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).
APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų.
Paraiškos Teikimo Reikalavimai
Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais:
- Energinio naudingumo sertifikatas renovacijai.
- Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais.
- Namo nuotraukos iš visų pusių prieš renovaciją.
- Visų atliekamų darbų nuotraukos.
Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo.
Dažniausiai Užduodami Klausimai apie APVA Paramą
- Ar suteikiama parama tik apšiltinus stogą? Ne, tik apšiltinus stogą ši parama nėra suteikiama. Kad gautumėte paramą, reikia pasiekti ne mažiau kaip 40 % energijos sutaupymą, lyginant su dabartine namo klase.
- Ar suteikiama parama vien tik pakeitus šildymo šaltinį? Ne, vien tik šildymo šaltinio pakeitimas nesuteiks galimybės gauti paramą, nes nebus pasiektas reikalingas 40 % energijos sutaupymas.
- Ar visus darbus reikia atlikti iš savų lėšų? Taip, visus darbus reikia atlikti iš savų lėšų.
Daugiabučių Renovacija: Iššūkiai ir Perspektyvos
Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui. Tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, vis dar apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energiškai neefektyvūs.
Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų. Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti.
Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų.
Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20-25 proc. - per langus, o dar 10-20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą.
Energinio Naudingumo Klasės Daugiabučiams: Kaip Pasirinkti?
Anksčiau šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė atliktos analizės rezultatus. Modeliavimui ir analizei buvo pasirinktas realus 1981 m. statytas tipinis penkių aukštų surenkamųjų gelžbetonio plokščių daugiabutis pastatas.
Skaičiavimai rodo, kad per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą sutaupytų 200 tūkst. eurų, o įmokos išaugtų nežymiai. Pasirinkus A energinio naudingumo klasę, įmoka siektų nuo 1,60 iki 1,72 euro už m2, B klasės - nuo 1,36 iki 1,44 euro už m2, o C klasės - nuo 1,32 iki 1,40 euro už m2.
Modernizuojant daugiabutį iki B energinio naudingumo klasės, išlaidos su projekto parengimu, statybos technine priežiūra bei projekto administravimu padidėtų beveik 3 proc., palyginti su C energinio naudingumo klase. Norint pasiekti A energinio naudingumo klasę palyginti su C energinio naudingumo klase - išlaidos padidėtų 23 procentais. Tačiau dėl didėjančių energijos išlaidų sutaupymų, galutinis kainos keitimasis būtų neženklus.
Investicijų Atsipirkimo Laikas
Investicijų atsipirkimo laiką lemia daug veiksnių, tiek miestas, kuriame modernizuojamas daugiabutis, tiek modernizuojamo pastato būklė, tačiau didžiausią įtaką lyginant skirtingos energinės naudingumo klasės pastatų renovaciją turi šiluminės energijos kaina. Taigi šis dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiame mieste bus renovuojamas daugiabutis ir kokia šilumos energijos kaina bus rengiant investicijų planą - kuo mažesnė šilumos energijos kaina, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas.
Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės, palyginti su B klase, yra pranašesnis, nes leidžia kasmet sutaupyti nuo 10 iki 20 proc.
Kaip Pradėti?
Pirmiausia - energinio naudingumo sertifikatas ir profesionali konsultacija. Statinio energinio naudingumo klasė - tai ne tik formalus reikalavimas ar skaičius dokumentuose.
Jei turite klausimų dėl energinio naudingumo sertifikato ar renovacijos, kreipkitės į Sertifikatas24.lt komandą.
tags: #namo #renovacijos #skirstomos #i #klases