Daugiabučių namų savininkų bendrijų paramos panaudojimo tvarka Lietuvoje

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) Lietuvoje gali gauti paramą iš įvairių šaltinių, įskaitant savivaldybių biudžetus ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Ši parama skirta daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remontui, rekonstrukcijai ir atnaujinimui (modernizavimui). Svarbu žinoti, kokia tvarka reglamentuoja šios paramos gavimą ir panaudojimą.

Paramos gavimo sąlygos ir tvarka

Vilniaus rajono savivaldybė, pavyzdžiui, kviečia teikti paraiškas paramai gauti nuo 2025 m. kovo 12 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Parama teikiama nuo 2017 m. pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo tvarkos aprašą. Šis aprašas reglamentuoja skiriamą iš Savivaldybės biudžeto lėšų paramą daugiabučių namų butų savininkams remontuojant bendrojo naudojimo objektus, tokius kaip stogas, sienos, pamatai, statinio inžinerinės sistemos (šildymo, vandentiekio) ir t. t.

Paraiškas gali teikti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų atstovai: daugiabučio namo bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis įgaliotas asmuo, bendrojo naudojimo objektų administratorius, veikiantys teisės aktu nustatyta tvarka. Teikiant paraišką Aprašo 5.2. papunktyje nurodytam finansavimui - gali būti asmuo, įgaliotas pavedimo sutartyje. Paraiškos priimamos Savivaldybės interesantų aptarnavimo langelyje arba siunčiamos paštu Vilniaus rajono savivaldybės administracijai.

Pažymėtina, kad darbai atliekami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bei Savivaldybės lėšomis.

Finansavimo prioritetai

Finansavimo prioritetas teikiamas energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir avarinės būklės objektams.

Daugiabučių namų renovacija ir modernizavimas – patikima statyba su Ilgas amžius, UAB

Maksimalios finansavimo sumos

Nustatyta maksimaliai leistina finansavimo suma visų atliktų remontų vienam daugiabučiam namui pagal namo naudingą plotą:

  • Iki 1000 kv. m. - 20000 Eur
  • Nuo 1000 iki 2000 kv. m. - 30000 Eur
  • Virš 2000 kv. m. - 40000 Eur

Kaupiamosios lėšos ir jų apskaita

Bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai - kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko - buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka.

Svarbu pasitikrinti, ar bendrija įregistruota kaip paramos gavėja ir gali gauti paramą. Tai galima padaryti VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.

Bendrijos pirmininko atsakomybė ir narių teisės

Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. Būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra, gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.

Bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos sąskaitomis faktūromis ir banko išrašais, pažiūrėti kaip leidžiami bendrijos pinigai, nes buvo įtarimų kad švaistomos lėšos. Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis.

Bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir remontas

Jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.

Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio.

Mokesčių paskirstymas bendrijoje

Civilinio kodekso 4.76 str. "Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo.

Naudingas plotas

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Kiti svarbūs klausimai DNSB veikloje

  • Triukšmas ir viešoji tvarka: Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių.
  • Bendro naudojimo patalpų užėmimas: Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų. Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.
  • Šildymo sistemos renovacija: Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.

Ši informacija padės daugiabučių namų savininkų bendrijoms efektyviau valdyti gautą paramą ir užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą.

tags: #namo #savininku #bendrijos #gautos #paramos #panaudojimas