Planuojantys statybas Lietuvoje dažnai susiduria su klausimais dėl statybos leidimų, projektų rengimo ir galimų statinių skaičiaus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokie reikalavimai taikomi ir ką būtina žinoti prieš pradedant statybas.
Ar Statybai Reikalingas Projektas Ir Leidimas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsime į šią kategoriją.
Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyriuje. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa, verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Statybos Leidimai Reikalingi Šiais Atvejais:
- Statant ypatinguosius ir neypatinguosius pastatus.
- Statant nesudėtingus statinius saugomose teritorijose (kultūros paveldo, gamtos paveldo objektų teritorijose ir pan.).
- Statant gyvenamuosius namus nuo 2017 metų.
Kiek Vienbučių Namų Galima Statyti Viename Sklype?
Pagal dabar galiojantį Teritorijų planavimo įstatymo reglamentą, viename sklype galima statyti tik VIENĄ vienbutį arba dvibutį namą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo namų ploto, viename sklype negalima statyti kelių atskirų gyvenamųjų namų.
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų paskirties žemėje galima statyti VIENĄ vieno buto gyvenamąjį namą arba VIENĄ dviejų butų gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus, jei teritorijų planavimo dokumentai nenumato kitaip (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis 8 dalis).
Vis dėlto, galima statyti vieną gyvenamąjį namą ir kelis pagalbinius ūkio pastatus. Svarbu atsižvelgti į sklypui galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, užstatymo tankį, intensyvumą ir kitus rodiklius.
Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. m, leidimas vis tiek nereikalingas.
Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo vertybės teritorijoje ar jo apsaugos vietoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose. Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo vertybės, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos vietoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Statyba be galiojančio statybą leidžiantį dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. eurų. Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo sumanymu tikrindama statybas.
Sklypo Dydis ir Užstatymo Tankis
Planuojate statyti namą ir ieškote tinkamo sklypo? Prieš pirkdami pasidomėkite, koks mažiausias sklypo dydis, kuriame galimos individualaus namo statybos. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sklypo dydis gali skirtis. Apskritai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2. Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m2.
Planuojant gyvenamojo namo statybą reikėtų įvertinti ir maksimalų sklypo užstatymo tankį, pavyzdžiui, 400 m2 dydžio žemės sklypo užstatymo tankis negali viršyti 40 proc., o 600 m2 - 35 proc.
Jei sklypui galioja detalusis planas, tai privaloma laikytis detaliojo plano sprendinių (užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, aukštingumas, statybos zona, statybos linija, statybos riba ir t.t.). Jei sklypui negalioja detaliojo plano sprendiniai, tuomet būtina laikytis bendrojo plano nustatytų rodiklių arba jei rodikliai bendrajame plane nenustatyti, laikytis teisės aktų nustatytų maksimalių rodiklių (STR 2.02.09:2005 9 priedas).
Kai bendrasis planas nenustato užstatymo rodiklių, tai maksimalus užstatymo tankis 1600m2 ploto sklypui 24,5%, t.y. 1600*0.245=392m2 - toks maksimalus leistinas visų sklype statomų pastatų užstatymo plotas kartu sudėjus; maksimalus užstatymo intensyvumas 40%, t.y. 1600*0.4=640m2 - tai maksimalus leistinas visų sklype statomų pastatų vidaus bendras plotas.
Minimi pastatai bus priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jų vidaus bendras plotas neviršyja 80m2, aukštis neviršija 8,5m, tarpatramis ne didesnis kaip 6m.
Maksimalus užstatymo tankis ir intensyvumas (pavyzdys 16 arų sklypui):
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Maksimalus užstatymo tankis | 24,5% (392 m2) |
| Maksimalus užstatymo intensyvumas | 40% (640 m2) |
Įvertinus teritorijoje vyraujančią ir (arba) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūrą ir visumą teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatomas žemės sklypo (-ų) užstatymo tipas (sodybinis užstatymas, vienbutis blokuotas užstatymas, perimetrinis užstatymas ir pan.).
Užstatymo procentą apibrėžia gyvenamųjų namų įstatymas, ten surašyti visi procentai pagal sklypo plotą. Dėl antro gyvenamo namo statybos sklype yra naujienų tačiau ne visos savivaldybės į šį įstatymo pakeitimą sureagavo. Įstatymuose nebėra griežto sakinio dėl antro gyvenamojo namo tame pačiame sklype. Taigi, teoriškai įmanoma įsiteisinti antrą gyv. namą. Tačiau turiu įspėti, kad greičiausiai nepavyks, nes viršysite leistiną užstatymo tankumą arba intensyvumą, arba neišlaikysite priešgaisrinių atstumų tarp pastatų.
Statyti 2 namus galima. Gyvenamo namo statybą reglamentuoja LR statybos įstatymai ir kiekvienu atveju statant gyvenamą namą reikalingas statybų leidimas. Jeigu norima statyti sodo namą sodo paskirties žemėje, kuriame norima gyventi tai galima daryti ir be statybos leidimo, bet tai bus sodo namas, tai nebus gyvenamas namas. Statybų leidimas yra būtinas bet kokio dydžio namams, todėl ar planuojate mažo modulinio namo statybas, ar kelių aukštų namą, jis bus būtinas. Tiesa iki 80 kv.m.
Minimalūs Atstumai Nuo Sklypo Ribų
Statybos procesas Lietuvoje griežtai reglamentuojamas teisės aktais, o vienas iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų - statyba nesilaikant nustatytų minimalių atstumų nuo sklypo ribų.
Paprastai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Jeigu statinio bet kurių konstrukcijų aukštis didesnis kaip 8,5 m, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, numatytas minimalus 1 metro atstumas.
Tvora ant sklypo ribos gali būti tik su kaimyninio žemės sklypo savininko rašytiniu sutikimu. Jo taip pat reikės, jeigu statyti tvorą norima arčiau kaip 1 metras iki žemės sklypo ribos ir neišlaikomi teisės aktuose numatyti tvoros akytumo (šviesos pralaidumo) arba aukščio reikalavimai.
Norint teisės aktuose numatytus minimalius atstumus sumažinti, tai padaryti galima tik gavus gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.
Jei statyba vykdoma nesilaikant minimalių atstumų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) gali pripažinti statybą neteisėta.
Statyba Žemės Ūkio Paskirties Sklypuose
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko sodyba - tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
„Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tai būtina parengti šį projektą“, - statybų žemės ūkio paskirties sklypuose taisykles aiškina VTPSI.
„Kai priklausomai nuo statinio paskirties ir kategorijos pagal teisės aktus statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tokio statinio statybą galima pradėti tik gavus SLD. Pvz., gyvenamojo namo ir neypatingųjų ar ypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Statinio statyba neturint SLD, kai jis privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka. Kai SLD neprivalomas, teisės aktų pažeidimu būtų laikoma ir kitos, nei galima žemės ūkio paskirties žemėje, paskirties statinių statyba, taip pat statyba pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikalavimus dėl atstumų iki sklypo ribų, kitus teisės aktų reikalavimus“, - galimus pažeidimus vardija VTPSI.
Pvz., naujo nesudėtingojo statinio (plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m) savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia 150-300 eurų baudą, o tokio statinio statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje - 300-560 eurų. Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia 50-1000 eurų baudą.
Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galės būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.
Statyba Be Statybos Leidimo Namų Valdose Sklypuose
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m2.
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m2 ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo.
Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Sodo Sklypai: Ar Galima Statyti Gyvenamąjį Namą?
Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype. Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.
Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau, kaip minėta, šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms.
Gyvenamojo namo statyba sodo paskirties sklype gali būti galima ir be paskirties keitimo, jei tai leidžiama pagal teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ar detalųjį planą). Visgi, jei tokios galimybės nėra - paskirtį gali tekti keisti į gyvenamąją. Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.
Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus. Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.
Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.
Lietuvoje statybos teisės aktai nuolat keičiasi, todėl prieš pradedant bet kokius statybos darbus, labai svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir architektais, kad išvengtumėte teisinių problemų.
Statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties žemėje Lietuvoje yra įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir žinių apie teisės aktus. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų atlikti visi reikalingi žingsniai - nuo paskirties keitimo iki statybos leidimo gavimo.
Jei nusprendžiama nekeisti sodo paskirties žemės ir statyti statinius, galima statyti tik tam tikro dydžio ir paskirties objektus. Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m. Sodo namelis iki 50 kv. m ploto - pagal naująsias taisykles, sodo namelis laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų. Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas.
Nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv. m. Pirmiausia žinotina, kad sodo sklype, jeigu nerengiami teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai ir nekeičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas - nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
Sodo namas - tai nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, ne didesnis kaip 80 kv. m bendrojo ploto, neįskaičiuojant rūsio ploto, ir ne aukštesnis kaip 8,5 m. Jam statyti nereikia statybą leidžiančio dokumento (SLD), išskyrus atvejus, kai jis statomas ar rekonstruojamas kultūros paveldo teritorijoje. Jeigu viršijamas bent vienas iš nurodytųjų parametrų, toks pastatas nelaikytinas sodo namu. Tai galėtų būti vienbutis gyvenamasis namas, kurio statybai ar rekonstravimui taikomi neypatingiems statiniams keliami reikalavimai. Šiuo atveju būtina parengti statinio projektą ir gauti leidimą statyti.
Sodo sklype ne aukštesni kaip 8,5 m pastatai turi būti stato...
Gyvenamiems namams statybos leidimas reikalingas bet kuriuo atveju. Yra atvejų, kai statiniui, pavyzdžiui sodo nameliui iki 5m aukščio ir 50 m2 pločio, statybos leidimas nereikalingas, bet tai nereiškia, kad galite laisvai statyti, tiesiog derinimo procedura yra paprastesnė. Tuo atveju reikalingas supaprastintas projektas ir savivaldybės tarnautojų pritarimai tam projektui.
Toks namukas galėtų būti derinamas supaprastinta tvarka, kaip II kategorijos nesudėtingas statinys. T. y. derinama tik su teritorijos architektu, savivaldybėje. 60 m2 dydžio namukas priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau projektą jam vistiek reikia rengti. Statybos leidimas tokiam statiniui nereikalingas, bet parengus projektą, jį reikia derinti tik su rajono architektu, kuris turi pasirašyti ant planų, kad jie suderinti ir Jūsų planuojama statyba bus legali bei užregistruota.
II grupės nesudėtingi statiniai laikomi iki 80m2, viršyjant šį plotą statinys gauna vienbučio gyvenamojo namo statusą ir jo projektui rengti reikia gauti sąlygų sąvadą iš savivaldybės, reimiantis sąvadu parengti techninį projektą (būtinos projekto dalys bus: architektūrinė, inžinerinė - vanduo, nuotekos, elektra) ir apginti jį nuolatinėje statybų komisijoje, kad būtų išduotas statybos leidimas. Tai gi Jūsų atveju, jei pasirenkate namą iki 80m2 atkrenta daug laiko ir piniginių sąnaudų. Jums nebūtina rengti nuotekų bei vandentieko projektų ir nereikia laukti, kol bus ruošiamos sąlygos.
Kalifornijos statybos leidimų išdavimo procesas ir reikalavimai --- 1 dalis iš 2