Namo Pamatų Statyba: Technologijos ir Svarbūs Aspektai

Nuo pamatų priklauso būsimo namo ilgaamžiškumas, stabilumas ir tvirtumas. Pamatai - svarbiausias pastato konstrukcinis elementas, apsaugantis nuo įtrūkimų ir netolygaus nusėdimo. Pamatų betonavimo kokybė nulems, ar namas bus saugus gyventi, ar bus stabilus. Norint, kad namas būtų ilgaamžis, jie turi būti stabilūs, gerai įrengti.

Daugiau nei dvidešimties metų patirtį statybų sektoriuje turintis darbų vadovas Robertas Gaivenis sakė, kad norint įrengti ilgaamžius pamatus tenka atsižvelgti į daugelį veiksnių. Atrodytų, pagrindai - tie patys, bet kiekviena situacija skirtinga. Jeigu statomasi visam gyvenimui, reikalingos nemažos investicijos. Jei ne - pamatai gali būti ir paprastesni.

Pamatų Tipai: Juostiniai, Poliniai ir Plokštiniai

Pamatai yra trijų tipų: juostiniai, poliniai ir plokštiniai. Koks sprendimas bus ekonomiškai naudingiausias, priklauso nuo namo tipo, grunto stiprumo. Tačiau pagal statybos techninį reglamentą nėra nustatyta, kada reikia įrengti plokštinius, polinius ar juostinius pamatus. Šiuos dalykus, priklausomai nuo aplinkybių, derina konstruktoriai. Anot R. Gaivenio, populiarus pasirinkimas tarp daugiau statybinės patirties turinčių specialistų - gręžtiniai arba juostiniai pamatai.

Plokštiniai Pamatai

„Jei gruntas silpnas - geriau plokštiniai. Plokštiniai pamatai pastatą laiko visa plokštuma, o ne atskirais segmentais“, - paaiškino ekspertas. Plokštiniai pamatai - tai vientisa konstrukcija. Įrengiant plokštinius pamatus klojinių funkciją gali atlikti ir šilumos izoliacija, tiesiai ant jos yra klojamas armuotasis sluoksnis ir liejamas betonas.

Plokštiniai pamatai - tai vientisa, nešanti pamato konstrukcija, įlieta į specialias putplasčio formas, kurios visiškai izoliuoja pamatinę plokštę nuo tiesioginio kontakto su gruntu. Gruntas specialaus paruošimo būdu tampa nekilsnus. Tokiu būdu išvengiama šalčio tiltų, įšalo bei pamato deformacijų. Plokštiniai pamatai pastatą laiko visa plokštuma, o ne atskirais segmentais. Plokštinių pamatų įrengimo metu atliekama itin nedaug žemės darbų, nuimamas yra tik augalinis žemės sluoksnis, o aplink statybas esantis gerbūvis išlieka nesudarkytas. Toliau įvedamos visos komunikacijos (nuotekų, vandentiekio, elektros įvadai), klojamas neaustinės geotekstilės paklotas, ant kurios iki reikiamo tankio bei storio į grunta yra sutankinamas žvyro/skaldos mišinių sluoksniai.

Vėliau surenkamos specialios plokštinių pamatų putplasčio formos, dedama polietileno plėvelė, dviem sluoksniais surišama armatūra, išvedžiojami visi santechnikos taškai, išvedžiojamas pasirinktas grindinis šildymas (elektrinis, įprastinis vandeninis arba orinis), kartu grindyse gali būti įrengiamas ir šildymo elementas, vėliau išliejama vientisa betoninė plokštė (juodgrindės). Vienu metu, per pakankamai trumpą laiką (100 kv. m. Tai bene vienintelė pamatų rūšis, kurios vientisa, laikanti monolitinė plokštė neturi jokio sąlyčio su gruntu bei turinti aukštą šilumos varžos vertę. Plokštieji pamatai naudojami įvairių tipų pastatams: daugiaaukščiams, mediniams, mūriniams bei monolitiniams. Svarbu tiksliai apskaičiuoti pamatinių plokščių bei tinkamą grunto tankį.

Poliniai Pamatai

Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai. Jų gręžimo ir betono užpylimo technologija skiriasi. Gręžtinius pamatus sudaro dvi dalys - poliai ir juos jungianti antžeminė dalis - rostverkas. Atstumas tarp gretimų gręžinių centrų turi siekti 1-2,5 m. Populiariausias gręžinio skersmuo - 30 cm, bet gali būti ir 45 ar 60 cm. Gręžinys gręžiamas iki 2-3 m gylio arba giliau. Poliai armuojami virintu ar rištu erdviniu karkasu. C Jis neturi liestis prie gręžinio sienelių ir dugno. Prieš betonavimą gręžinio dugnas sutankinamas. Poliai užbetonuojami.

Viršutinė pamato dalis arba rostverkas polius sujungia į vieną konstrukciją ir poliams pastato apkrovas paskirsto proporcingai. Prie gręžinio armatūros tvirtinamas rostverko karkasas. Jį sudaro 10, 12 ar 14 mm skersmens horizontali darbinė ir 6, 8 ar 10mm skersmens konstrukcinė armatūra. Iš abiejų karkaso pusių montuojami klojiniai. Užbetonuoti jie suformuoja rostverko siją. Klojinius reikia labai gerai įtvirtinti, nes betonas gali juos deformuoti ir pamatas liks kreivas. Į sutvirtintą klojinį pilamas betonas. Jis armatūrą turi dengti saugiu 3-5 cm sluoksniu. Betonas džiūna pamažu. Labai svarbios pirmosios betono stingimo paros. Drėgmė iš jo turi pasišalinti tolygiai, todėl karštomis dienomis betoną būtina saugoti nuo perkaitimo ir drėkinti. Vėsiu metų laiku betoną reikia saugoti nuo peršalimo. Jeigu labai drėgna ir džiūvimas vyksta lėtai, rostverko siją atpalaidavus klojinius reikia ventiliuoti.

Juostiniai Pamatai

Jeigu laikantysis gruntas yra aukštai, juostiniai pamatai greičiausiai bus tinkamiausias pasirinkimas. Dėl didesnio rėmimosi ploto keliami mažesni reikalavimai pamato pagrindui. Po juostinio pamato padu esantis gruntas turi būti ne tik tvirtas, bet ir nekilsnus. Mat peršalęs drėgnas gruntas plečiasi, sukuria didžiulę į viršų nukreiptą jėgą ir žiemą pamatus bando iškelti. Pavasarį, gruntui sušilus, ledui ištirpus pamatas sėda į ankstesnę vietą.

Juostinio pamato padas visada įrengiamas žemiau peršalimo gylio. Gruntas po padu liejimo metu neturi būti permirkęs ar peršalęs. Prieš pado ar pamatų sienos be pado liejimą drėgnesėje vietoje vertėtų guldyti kelis hidroizoliacijos sluoksnius arba iš prastesnio betono suformuoti 5-10 cm storio pasluoksnį. Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkamieji. Monolitiniai pamatai suformuoja tvirtą, vienalytį pamatų rėmą. Betono liejimui reikalingi specialūs klojiniai, todėl tokių pamatų įrengimas trunka ilgiau nei surenkamų. Monolitiniai pamatai yra patys tvirčiausi, todėl gali būti įrengiami ant kilsnaus grunto. Ant monolitinio pamato vertėtų statyti mūrinį, kelių aukštų pastatą. Jo perdanga gali būti gelžbetoninė, stogas degtas masyviomis čerpėmis. Jeigu pasirenkami montuojami pamatai, betoniniai blokai išdėstomi remiantis gamintojų rekomendacijomis.

Pamatų Įrengimo Technologijos

Pamatų statyba prasideda nuo brėžinių. Prieš pradedant kloti pamatus statybvietėje turėtų pasirodyti matininkas, kuris pažymės ašis - pagrindinius pastato taškus, ordinates, pagal kurias bus planuojamas gylis. Statybai reikalingi ne tik architektūriniai, bet ir darbiniai brėžiniai. Darbinius brėžinius paruošia konstruktorius. Pamato konstrukcijai apskaičiuoti būtini geologiniai sklypo tyrimai, būsimo pastato projektas. Teisingai apskaičiuoti pastato konstrukciją galima tik žinant pastato apkrovas ir grunto sudėtį. Pastaroji dažniausiai ir lemia pamatų tipą ir dydį. Projektuotojas remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu.

Pirmasis pamatų statybos etapas yra kasimas ir klojinių paruošimas. Pamatų atramos yra reikalingos, kad atlaikytų betono svorį. Klojinius reikia gerai įtvirtinti, nes betonas gali juos deformuoti ir pamatas liks kreivas. Pamatams šiltinti galima naudoti specialiai profiliuotus elementus arba sutvirtintas termoizoliacines plokštes.

Pamatų armatūros strypų klojimas pagrindui suteikia tvirtumo. Svarbu išlaikyti reikiamus atstumus klojinyje. Armatūros strypai turi būti tinkamų matmenų, tinkamai išdėstyti. Šį statybos etapą turėtų prižiūrėti statybų vadovas. Į sutvirtintą klojinį pilamas betonas. Jis armatūrą turi dengti 3-5 cm sluoksniu. Betonas suvibruojamas ir sutankinamas giluminiu vibratoriumi, jo viršus horizontaliai užlyginamas. Betonas džiūsta pamažu. Svarbios pirmosios betono stingimo paros. Drėgmė iš jo turi pasišalinti tolygiai, tai apsaugo pagrindą nuo intensyvaus džiūvimo ir susitraukimo įtrūkimų. Sienų mūrijimo darbus galima pradėti ne anksčiau kaip po 7 dienų.

Pamatus neigiamai veikia drėgmė ir žema temperatūra. Todėl šiltinant pamatus itin svarbu pasirinkti tinkamą būdą, patikimas medžiagas. Tarp populiariausių metodų - skysti bituminiai produktai, cementinės paviršinės dangos, ekstruzinis polistirenas. Tarp polių guldomi polistirolo lakštai. Jų paskirtis nėra tik šiluminė izoliacija. Pagrindinė po rostverku guldomo polistirolo paskirtis - kilsnaus grunto jėgų amortizavimas. Mat sklypo plote įšalęs gruntas gali iš apačios pamatą kelti. Polistirolas tas ledo sukeltas jėgas slopins.

Svarbūs Aspektai ir Patarimai

Pamatai asocijuojasi su tvirtumu - juk ant jų stovės namas. Tad R. Gaivenis nerekomendavo patiems užsiimti pamatų statyba - netgi ir pagal dabartinį statybos techninį reglamentą šiam reikalui nurodoma samdyti atestuotą darbų vadovą. Tai itin aktualu statantis A+ energinio naudingumo klasės pastatą.

Pamato konstrukciją parenkama konstruktorius. Tik jis gali teisingai įvertinti pastato apkrovas į pamatų pagrindą - gruntą. Konsultacijos su draugais, pažįstamasi, statybininkais yra vertingos. Pamato konstrukcijai paskaičiuoti būtini du dokumentai: geologiniai sklypo tyrimai, būsimojo pastato projektas. Namo konstrukcija remiasi ne į pamatus, o į gruntą po pamatu. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatas sės.

Pagrindinė gręžtinių pamatų įrengimo klaida - nepakankamai tvirtas gruntas po gręžinio padu. Gelžbetoninio gaminio tvirtumas priklauso nuo betono markės ir teisingo armatūros karkaso išdėstymo. Taupyti visos antžeminės pastato konstrukcijos pagrindo - pamato sąskaita nerekomenduojame.

Visiems pamatams reikalingas geras projektas. Kartais projektuotojai tinkamai pamatus suprojektuoti vengia ir mažindami projektavimo darbų sąmatą statytojui pateikia tik bendrą pamatų planą. Statytojas džiaugiasi iš projektuotojų gavęs gražius, nebrangius fasadų piešinius, numanomą baldų išdėstymą, bet skaičiais paremtų brėžinių negauna. Rimtai statybai reikalingi ne tik architektūriniai, bet ir darbiniai brėžiniai. Darbinius, statybininkams skirtus brėžinius paruošia konstruktorius. Tai labai atsakingas darbas.

Kiekvienam statiniui būtinas individualus pamatų projektas. Tad pamatų projektui reikia skirti labai rimtą dėmesį. Pamatų projektą skaičiuojantysis projektuotojas remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu. Pradžioje konkrečiam pastatui parenkamas pamato tipas. Projektuodami individualius namus konstruktoriai paprastai siūlo juostinius, gręžtinius arba plokštuminius pamatus.

Gręžtiniai įrengiami „greitai ir pigiai“, bet išlieka rizika, kad gręžiniai remsis į skirtingą gruntą, poliai sės netolygiai, pamato konstrukcijoje atsiradę įtampos persiduos aukštesnėms statinio konstrukcijoms. Ypatingą dėmesį reikia skirti kiekvieno gręžinio dugnui. Nuo dugno kokybės priklausys polio sėdimas.

Plokštuminiai pamatai - iš Skandinavijos atkeliavusi mada. Jų privalumas - tvirta, vientisa plokštė su komunikacijomis ir grindiniu šildymu. Įsirengiantys tokius pamatus drėgnesnėse vietose rizikuoja: žiemą peršalęs gruntas plokštę (be žalos antžeminiam statiniui) gali kilstelėti, pavasarį - nuleisti. Tokio judėjimo metu gali būti nutrauktos komunikacijos. Saugus sprendimas - lanksčios jungtys grunto ir pamato plokštės susilietimo vietose. Kita plokštuminių pamatų rizika - jiems tenkančios statinio apkrovos išsidėsto labai netolygiai.

Ekonomiškam 120m2 ploto pastato gręžtiniam pamatui reikia apie 18m3 betono ir 1 tonos armatūros gaminių.

Pamatų Technologijos Koeficientai

Pamatų technologiškumas R apskaičiuojamas taip:

R=k0×k1×k2×k3×k4;

čia k0 - koeficientas, apibūdinantis pamato tūrio užpildymą (priklauso nuo tuštumų tūrio ir įdubų pamato masyve); jis randamas pagal formulę:

k=Vp/V;

čia Vp - pamato tūris pagal išorinius matmenis, t.y. su tuštumomis, V - pamato medžiagos tūris;

k1- koeficientas, rodantis, kiek pamato paviršiaus ploto tenka 1 m3 betono:

k1=fr/f;čia fr - paviršiaus ploto santykis su pamato betono tūriu m-1, f- tas pats etalono santykis (pavyzdžiui, galima imti 10 m-1);

k2 - koeficientas, rodantis armavimo laipsnį:

k2=1+qa/150; čia qa - armatūros kiekis kg/m3;

k3 - koeficientas, rodantis inkarinių varžtų kiekį pamate:

k3=1+qv/20;čia qv - inkarinių varžtų kiekis pamate kg/m3;

k4 - koeficientas, rodantis įdėtinių detalių kiekį pamate:

k4=1+qi/32;čia qi - įdėtinių detalių kiekis pamate kg/m3.

Pamatų įrengimo darbai yra labai specifiški, dažnai sudėtingi, be to, jiems sunku pritaikyti standartinius statybos darbų technologijos variantus, todėl šiems darbams paprastai sugaištama daugiau laiko negu antžeminės dalies darbams.

Pagrindinės klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto. Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą. Kiekviena medžiaga, specialistų teigimu, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus.

Jei sklype gruntinis vanduo aukštai, o žmogus vis tiek nori turėti rūsį, padaryti gerą izoliaciją, pasak specialistų, sudėtinga. Norint išvengti drėgmės, patartina ne tik gerai izoliuoti sienas ir grindis, bet ir sumontuoti drenažą, kuris nuveda gruntinius vandenis į šoną.

Namo projektuotojas privalo iš anksto numatyti galimas problemas ir rasti išeitį". Šiuolaikinės statybos tempai spartūs, todėl statybininkai pastebėjo, kad populiarėja gręžtiniai pamatai. Jie dažniausiai klojami statant individualius, ypač karkasinius, namus. Tokie pamatai įrengiami labai greitai ir yra patvarūs. Žemėje išgręžiama skylė, į kurią įleidžiamas armatūros karkasas ir užpilamas betonas. Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai, iš blokelių montuojami pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jei gruntas netvirtas, reikėtų kombinuotų pamatų - ant gręžtinių dėti juostinius.

Vieni iš tvirčiausių pamatų - poliniai. Į žemę iki 10-12 metrų gylio yra kalami poliai, suteikiantys ne tik atramą, bet ir sutankinantys gruntą. Kai kur gręžtiniai pamatai dėl tam tikrų grunto savybių negali užtikrinti tvirtumo, tokiu atveju kalami poliai, tačiau tokie pamatai yra ganėtinai brangūs. Projektuojant namą, reikia iš anksto apsispręsti, koks jis bus, ir apskaičiuoti pamatų tvirtumą, nes vėliau gali būti per vėlu. Jei pasistatę mūrinį namuką vėliau norėsite prie jo pastatyti priestatą, didelė tikimybė, kad sienos dėl skirtingo pamatų tvirtumo ims trūkinėti. Tokiu atveju reikėtų kasti duobę iki pamato apačios ir įtempti armatūrą į jau esamą pamatą. Jeigu daromi gręžtiniai pamatai, reikėtų sujungti monolitines pamatų sijas.

Jei rūsyje sugalvojote įsirengti baseinėlį, reikėtų apsispręsti prieš jį statant, nes gali neatlaikyti pamato konstrukcija. Pamatai yra apskaičiuojami tik tam tikram gyliui. O baseinas būna arba žemiau, arba pamatų lygio.

Jeigu jau pastatytame name pamatas leidžia vandenį, patariama kloti vidinę hidroizoliaciją, bet ji ne visada padeda. Išeitis - pamatus iš eilės po kiekvieną sieną iš lauko atkasti ir įrengti izoliaciją iš pamato išorės. Tokia procedūra, ypač jei jau sutvarkyta namo aplinka, nėra pati tinkamiausia. Pasak statybininkų, dabar hidroizoliacinių medžiagų spektras labai platus: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ritininės medžiagos, plastikinės membranos ir sintetinės geotekstilinės medžiagos, šiltinti naudojamas - polistirenas ir putų polistirenas. Akmens vata dėl sugeriamųjų savybių yra naudojama tik antžeminei pamato daliai šiltinti.

Statybininkai pataria klojant pamatus gerai apskaičiuoti įšalo zoną. Jei ji bus apskaičiuota netiksliai, pavasarį namo sienos gali stipriai pakrypti. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą stūmimo jėgą, todėl statydami pamatus žmonės kasdavo iki "gero grunto", kuris yra ne kas kita, o neįšąlanti grunto zona. Kiekvieno grunto įšalo gylis yra skirtingas: smėlis - iki 1,20 m, molis ar priemolis - iki 1,50 m.

Pamatų įrengimas labai atsakingas ir svarbus namo statybos etapas. Svarbu, kad prieš projektuojant pamatus, būtų atlikti grunto tyrimai. Pamatai suprojektuojami konstruktoriui skaičiavimais įvertinus namo apkrovas ir grunto savybes. Klaidos projektuojant ar įrengiant pamatus gali būti labai skaudžios. Netinkamai įrengti pamatai gali būti namo sienų ir kitų konstrukcijų skilimo priežastimi, dėl pamatų specifikos, ištaisyti klaidas gali būti labai sudėtinga, arba visai neįmanoma, jei nesiimama pačių kardinaliausių priemonių.

Pagal tipus pamatai gali būti juostiniai (monolitinio gelžbetonio, ar surenkamų gelžbetonio blokų), poliniai ir plokštuminiai. Kokius pamatus rinktis ir kokie pamatai geriausi jūsų namo statybos atveju, rekomenduojame aptarti su namo konstruktyvą projektuojančiu konstruktoriumi ir namą statysiančiu rangovu. Labiausiai paplitę Lietuvoje poliniai pamatai su juostiniu rostverku, kurie montuojami, kai laikantis gruntas palyginus yra negiliai. Juostiniai pamatai dažniausiai naudojami norint turėti rūsį. Esant aukštiems gruntiniams vandenims ar piltiniam gruntui, polinių pamatų įrengimui neapsieisite be specialios technikos.

Namo statybos kainą tiesiogiai įtakoja visi aukščiau išvardinti pasirinkimai - pamatų tipo, mūro konstruktyvo, fasado apdailos, stogo dangų, langų. Kaip matote, skirtingų pasirinkimų gali būti tikrai labai daug ir įvairių, bet tai tik “dėžutės” dalies sprendimai, kuriuos pasirinksite statydami namą.

Jei norite atsakingai pasiruošti namo statybai, kviečiame ne tik pasinaudoti šiame puslapyje nemokama sąmatos ir paskolos skaičiuokle, bet ir peržiūrėti puslapyje esančius video seminarus internetu apie namo statybą, kurie padės suprasti namu statymo etapus nuo a iki z.

Pamatų įrengimas, kaip išsirinkti tinkamus? Interesantų klausimai ir ekspertų atsakymai apie pamatų įrengimą.

Pamatai ir jų įrengimo technologija tiesiogiai priklauso nuo to, kokią paskirtį atliks statomas pastatas. ABC namo statybai naudojami plokštuminiai pamatai. Plokštuminiai pamatai - tai monolitinė gelžbetonio plokštė, išliejama polistireninio putplasčio formoje. Ši konstrukcija visiškai izoliuoja pastato atitvaras nuo tiesioginio kontakto su gruntu. Tokiu būdu vienos darbo procedūros metu atliekami keli statybų darbai: užtikrintai apšiltiname vertikalias ir horizontalias pamatų plokštumas nuo sąlyčio su gruntu, o tai leidžia greitai ir kokybiškai pasiekti maksimalią kokybę su mažiausiomis žmogiškomis sąnaudomis.

Plokštuminiai pamatai tinkamiausi tuomet, kai statomame name energetinis efektyvumas yra labai svarbus - siekiama, kad jis būtų maksimalus. Šio tipo pamatai taip pat tinkami montuoti ir ant silpno grunto.

Prieš montuojant ABC namo pamatus, daromas individualus techninis pamatų projektas, kurį rengiant atsižvelgiama į: ✔ pastato konstrukciją, ✔ grunto savybes, ✔ namo šiluminės varžos reikalavimus, ✔ tiksliai apskaičiuotas apkrovas į pamatus.

Plokštuminių pamatų montavimo darbai pradedami tokia eiga: sklype nukasamas ir sandėliuojamas augalinis žemės sluoksnis, paruošiami pamatų pagrindai iš tinkamo atvežtinio ar vietoje esančio grunto. Toks pamatų įrengimas leidžia užtikrinti tikslų pagrindo paruošimą ir sklandžią tolimesnę statybos eigą.

Statybų darbai vyksta itin sparčiai - vienu metu montuojami ir klojiniai, ir šildomos grindys, ir galutinės grindys. Skirtingai nei kitų tipų pamatuose, kur viskas vyksta etapais (klojinių montavimas, pamatų šiltinimas, grindų liejimas), plokštuminių pamatų įrengimas leidžia šiuos darbus atlikti vientisai, be ilgų pertraukų tarp etapų.

Svarbiausias plokštuminių pamatų pranašumas yra toks, kad tokie pamatai visiškai užkerta kelią per gruntą sklindančiam šalčiui ir drėgmei prasiskverbti į pastato atitvaras bei vidų. To padaryti neleidžia polistireninės putplasčio plokštės, ant kurių išliejami gelžbetoniniai pamatai.

Juostiniai pamatai surenkami iš betoninių monolitinių blokų arba monolitinių gelžbetonio konstrukcijų. Šio tipo pamatai įrengiami po laikančiomis pastato sienomis. Statybų darbai trunka ilgai, nes didelę dalį jų sudaro žemės kasimas, betoninių detalių montavimas ar betonavimas. Dėl šių priežasčių juostiniai pamatai nerekomenduojami ABC namo statymui.

Poliniai pamatai dažniausiai būna gręžtiniai ir spraustiniai. Poliniai pamatai tinkami tik tais atvejais, kai gruntinio vandens lygis yra arti žemės paviršiaus. Kita svarbi sąlyga - laikantis gruntas turi stūgsoti labai giliai. Polinių pamatų įrengimas reikalauja papildomai šiltinti jungtis tarp rostverko ir polių, kad neatsirastų šilumos tiltų, o montavimo darbams atlikti būtina speciali technika. Dėl šių pamatų savybių ABC namas yra statomas pagal kitą technologiją.

Vienbučių ir dvibučių namų atveju poliniai pamatai yra nuostolingi. Retai kas tai skaičiuoja, nes statybos pradedama skaičiuoti po taip vadinamos dėžutės pastatymo. Štai dėl ko Lietuvoje labiausiai mėgstamos profesijos yra pamatų ir mūro statytojai. Jų darbas greitas, šeimininkai dar turi pinigų, tačiau šiose srityse be įgudusio techninio prižiūrėtojo labai sunku surasti broką, nes dažniausiai viskas padaroma greitai, niekas nemato tarpinių darbų. Taip vyksta darbai mažų objektų statyboje. Sudėtingų statinių statybvietėse reikalaujama ir paslėptų darbų aktų, ir fotofiksacijų, todėl nusižengti, dirbti nesąžiningai ten kur kas sunkiau. Kai statomi plokštuminiai pamatai, to daryti neverta, nes pati technologija yra labai paprasta.

tags: #namo #statyba #pamatai