Namo stogo konstrukcijų tipai: pasirinkimo gidas

Stogas - tai nemažos išlaidos, todėl prieš tai, kai pasirinksite jo formą, būtina yra išanalizuoti skirtingų stogo tipų privalumus ir trūkumus įrengimo metu, išsirinkti norimą stogo dangą bei kuo tiksliau apskaičiuoti reikalingą jos kiekį. Taip pat privalu yra atkreipti dėmesį į tokius dalykus kaip klimato sąlygos, kurios ypatingai svarbios yra rudenį ir žiemą. Kiekvienas stogas privalo būti įrengtas atsargiai bei kruopščiai, todėl geriausia būtų tuo atveju, jeigu visa tai atliktų patyrę specialistai.

Stogo tipas nustatomas dar rengiant namo projektą, tad idealu būtų jį uždengti taip, kaip buvo numatyta. Nors kiekvienam statytojui jo nuosavo namo estetika svarbi, prieš priimant sprendimą verta atsakyti į keletą praktinių klausimų: koks bus stogo nuolydis ir ar reikės palėpės? Nors sakoma, kad frazė „stogas - namo vizitinė kortelė“ yra labiau rinkodaros šūkis, tačiau tai nereiškia, kad joje nėra tiesos.

Stogo kaina priklausys nuo to, kiek komplikuota bus jo forma, todėl kad nuo jos priklauso naudojamų medžiagų kiekis. Stogo forma nurodo tam tikrą jo konstrukciją, ir kuo jis yra labiau komplikuotas, tuo labiau išauga būtinu konstrukcinių bei izoliacinių detalių kiekis. Taip pat būtina žinoti, jog ne ant kiekvienos santvaros galima uždėti tos pačios rūšies stogo dangą, todėl kad įtakos turi ir jos svoris.

Pagrindiniai stogo tipai

Šlaitiniai stogai - populiariausias konstrukcijos tipas.

Plokšti stogai

Plokšti stogai - tai alternatyva stogams su daug nuolydžių. Plokštieji stogai yra paprasčiausias ir bene pigiausias sprendimas, dažniausiai pasirenkamas pramoniniuose, visuomeniniuose pastatuose arba statant daugiabučius. Tačiau šiais laikais ir individualioje statyboje plokštieji stogai vis populiaresni. Jie ne tik modernaus, avangardinio dizaino bruožas - dažnai tokio stogo paviršius panaudojamas kaip terasa.

Pavadinimas „plokščias stogas“ nereiškia, jog jo paviršius yra idealiai horizontalus. Plokščia stogo danga yra palinkusi nedideliu kampu (5-20 laipsnių), tam, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti į stogvamzdžius. Plokščias stogas pasižymi ganėtinai paprasta konstrukcija, kurios yra išskiriamos dvi rūšys: vėdinama ir nevėdinama.

Kai stogas yra plokščias, žymiai lengviau yra suplanuoti, koks bus reikiamos stogo dangos kiekis, todėl kad paviršius nėra komplikuotas. Taigi, pasirinkę plokščią stogą, išvengsite klaidų, susijusių su perkamos medžiagos kiekiu. Plokščiųjų stogų trūkumas tas, kad žiemą tenka valyti sniegą - nepaisant to, kad klimatas šyla ir mums nuolat prognozuojamos šiltos besniegės žiemos, tačiau žiema yra žiema, ji prognozių neskaito ir kartais užverčia mus sniegu.

Vienšlaitis stogas

Vienšlaitis stogas atrodo panašiai kaip plokščias stogas, charakterizuojasi jis tuo, jog turi tik vieną nuolydį. Vienšlaičiai stogai yra panašūs į plokščiuosius, tačiau turi didesnį nuolydžio kampą (dažnai 7-14°, o kartais ir gana didelį). Iš pažiūros toks stogas yra labai lengvas įrengti, tačiau tai yra tiesa tik tuo atveju, kai stogo palinkimo kampas yra nedidelis. Šis sprendimas puikiai tinka namo priestatams arba siauresniems, bet ilgesniems namams.

Dvišlaitis stogas

Dvišlaičio stogo skiriamasis ženklas - du nuolydžiai. Dviejų šlaitų stogai yra gana paprasta ir bene dažniausiai sutinkama konstrukcija. Tokio stogo konstrukcija yra viena paprastesnių. Dengiant tokius stogus daug sunkumų neiškyla, nereikia atlikti sudėtingų, daug laiko reikalaujančių darbų, galima efektyviai naudoti įvairių rūšių stogo dangas.

Stogo šlaitai gali kurti naudojamą palėpę, tačiau visa tai taip pat priklauso nuo nuolydžio kampo. Jeigu yra planuojama, jog palėpė bus naudojama, būtina pasirūpinti tuo, kad būtų paliktas vėdinimo tarpas tarp izoliacinės medžiagos ir stogo dangos.

Stogas su valmiais

Stogas su valmiais, tai keturi nuolydžiai (dažniausiai pasižymintys tuo pačiu nuolydžio kampu), kurie suformuoja palėpę su daugiau nuožulnumų ir mažesniu naudojamuoju plotu. Keturių šlaitų stogai, kurių nuolydis paprastai būna vienodas, irgi labai populiari konstrukcija. Šis stogo modelis dažnai yra apibūdinamas kaip itin tvirtas. Šiais laikais du didesnio ploto šlaitai yra trapecijos formos, o du mažesni - trikampio. Ankstesnės statybos namuose keturių šlaitų stogus dažnai formuoja keturi trikampiai.

Tokį stogą charakterizuoja daug trapecijų, trikampių bei lygiagretainių formos stogo dangos plokštumų. Visi tokio stogo šlaitai privalo turėti vienodą nuolydžio kampą. Tokio tipo stogas dažniausiai yra naudojamas pastatams, kurių plotas yra labai didelis, kuriuose yra daug skirtingų patalpų.

Daugiašlaitis stogas

Daugiašlaičiai stogai paprastai pasirenkami statant didesnio ploto ir daug patalpų turinčius, gana sudėtingos architektūros pastatus. Ant tokių stogų sudėtinga montuoti saulės elektrines. Tam, kad erdvės po daugiašlaičiu stogu būtų naudingos ir patogios naudoti, stogo plokštumos privalo remtis ant statramsčių, o jų praktiškas aukštis privalo būti bent jau 115 cm.

Piramidinis stogas

Tokio tipo stogas turi keturias trikampio formos plokštumas, primenančias piramidę. Tokio tipo stogai dažniausiai yra naudojami kvadratiniams - horizontaliems arba daugiakampiams namams, dėl ko visi tokio stogo šlaitai yra vienodi.

Dvišlaitis stogas su pusvalmėmis

Beveik identiškas dvišlaičiam stogui, skirtumas tik tas, jog yra nukirpta ne visa plokštuma, o tik nedidelė jos dalis, kuri formuoja taip vadinamas pusvalmes. Priklausomai nuo plokštumų nuolydžio kampo, dvišlaičio stogo su pusvalmėmis palėpė gali būti naudojama arba ne.

Mansardinis stogas

Toks stogas gali turėti dvi arba keturias plokštumas, iš kurių kiekviena turi kitą nuolydžio kampą (viršutinė yra labiau plokščia, apatinė statesnė). Mansardinio stogo konstrukcijoje kiekvieną šlaitą sudaro dvi dalys: viršutinė dalis su mažesniu nuolydžio kampu ir apatinė - stačioji stogo dalis. Mansardiniai stogai leidžia labai funkcionaliai įrengti palėpę, nes jūsų neriboja statesni stogo šlaitai.

Mansardinis stogas dažniausiai yra įrengiamas tuomet, kai palėpė bus naudojamas. Taip yra todėl, kad tokio tipo stogas leidžia maksimaliai išnaudoti palėpės erdvę. Po mansardiniu stogu esančios patalpos turi labai mažai „žemos erdvės“. Žiūrint į tokį stogą gali atrodyti, jog jį įrengti nėra sunku, tačiau iš tikrųjų tai yra viena iš sudėtingiausių konstrukcijų statybų metu, pavaldi daugeliui svarbių kriterijų, kurie apima stogo tvirtumą, jo sandarumą ir šilumos izoliaciją. Tokie stogai leidžia įgyvendinti savitus ir įdomius sprendimus, pavyzdžiui, įrengti langus statesnėje šlaito dalyje, kuri labiau tarnauja kaip siena, o ne kaip stogo šlaitas.

Ką svarbu žinoti renkantis stogo tipą?

Visos stogo įrengimo detalės privalo būti aptartos jau projektavimo etapo metu. Renkantis stogą svarbu atsižvelgti ir į tokius kriterijus kaip: vietovė (reljefą, apstatymą, šalia esančius pastatus), stogo funkcionalumas, ypač planuojant palėpę, viršutinių aukštų komfortą (pavyzdžiui, parinkti izoliaciją ir dangą, kuri veiksmingai slopintų lietaus garsą), galimybę įsirengti saulės elektrinę (kuo stogo geometrija sudėtingesnė, tuo sudėtingesnis ir elektrinės įrengimas).

Jei namas statomas gamtoje, šalia miško, verta pagalvoti apie tokias dangas, kurios natūraliai įsilies į aplinką. Tačiau vietovėse, kur iškrenta daug nuosėdų, nederėtų rinktis bituminių čerpelių. Miestuose, individualių namų kvartaluose dažnai rekomenduojama rinktis tokią dangą, kuri derėtų su aplink esančiais namais. Individualių namų kvartalo stogai neturi būti vienodi, tačiau estetikos vientisumo išlaikymas duoda geresnį vizualų rezultatą.

Atviros vietos namas bus veikiamas įvairių krypčių vėjų, tad tokiam namui naudinga rinktis atsparesnes stogo dangas. Kartais teigiama, kad pajūryje statomiems namams plieninės dangos netinka, bet tai netiesa - modernios, garsių gamintojų plieninės dangos turi patikimą, gerai nuo korozijos saugantį padengimą. Kita vertus, kam rizikuoti ir nervintis, ar ir kiek atlaikys, kai yra įvairiausių alternatyvų.

Stogo nuolydis ir stogo danga

Tvirtas sienas turinčiam mūriniam namui tinka bet kokia stogo danga. Žinoma. Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo mažesnis pasirinkimas: pavyzdžiui, plokščiajam stogui rekomenduojama tik prilydomoji danga. Nedaug dangų tinka ir tiems stogams, kurių nuolydis nėra didelis. Nerekomenduojama ant mažo nuolydžio stogų montuoti skardinio čerpinio profilio ar šiferio dangos. Jei šlaitinis stogas status, ant jo galima montuoti bet kokią dangą.

Šioje lentelėje nurodyti stogo šlaito pasvirimo laipsniai yra tik orientaciniai. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti skirtingų skaičių.

Kaip matote, jei stogą laikančioji konstrukcija nėra itin patvari, betoninės ir keraminės čerpės arba akmens skalūno plokštelės nebus geras sprendimas: 1 m2 tokio stogo sveria apie 50 kg (nepamirškite sniego ir vėjo), taigi 200 m2 stogas svers apie 10 tonų.

Biudžetas

Stogo statybos kaina priklauso nuo pasirinktos konstrukcijos. Taisyklė paprasta: kuo paprastesnė stogo konstrukcija, tuo pigiau ją įrengti. Sudėtingų konstrukcijų stogai reikalauja daugiau medžiagų (tam pačiam plotui padengti medžiagų sąnaudos būna didesnės nei paprasto stogo atveju), jam reikia daugiau įvairių elementų (lietvamzdžių, latakų ir kt.). Nepamirškite, kad stogo dangos kaina padidės ir dėl daugybės įvairių papildomų dekoratyvių ir konstrukcinių elementų.

Renkantis stogo tipą ir jo dangą visada naudinga pasitarti su keliais specialistais. Vienas jų - architektas, kuris patars ir dėl pačios dangos pasirinkimo, ir dėl spalvų. Svarbu pasikonsultuoti ir su stogdengiais, nes jų ir gamintojų atstovų nuomonės (ypač dėl dangos tinkamumo konkrečios formos ir nuolydžio stogui) kartais išsiskiria.

tags: #namo #stogo #konstrukcijos