Pastaruoju metu, kylant energijos išteklių kainoms, vis daugiau daugiabučių namų gyventojų susimąsto apie galimybę atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir įsirengti individualias šildymo sistemas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios galimybės atsiveria bendrijoms atsijungus nuo centralizuoto šildymo, kokie iššūkiai laukia ir kokios yra specialistų rekomendacijos.
Atsijungimo nuo centralizuoto šildymo privalumai ir trūkumai
Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo gali atnešti nemažai naudos gyventojams. Visų pirma, tai galimybė patiems reguliuoti šildymo intensyvumą ir temperatūrą butuose, taip užtikrinant didesnį komfortą ir taupymą.
Palangos Vytauto g. 122 esančio daugiabučio gyventojai yra pirmieji šalyje atsisakę centralizuotų „Litesko“ paslaugų - jie šilumai įrengė dujų katilą. Atsijungus nuo šilumos monopolininko, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėjo perpus.
Vytauto g. 122 namo bendrijos pirmininkas Vytautas Ajauskas sako, kad visi namo gyventojai džiaugiasi nusikratę centralizuotos šilumos tiekėjo. Mano butas yra dvejų kambarių. Kai šilumą tiekė „Litesko“, žiemos mėnesiais šildymo sąskaitos per mėnesį siekdavo 600-700 litus, o spalį - 350 litų. Pertvarkius šilumos sistemą į dujinę, šį šildymo sezoną sąskaita už du mėnesius tesiekė 350 litų.
Kitas namo gyventojas Kazys Paulius, taip pat džiaugiasi atsikratęs „Litesko“. „Anksčiau už 68 kvadratinių metrų trijų kambarių buto šildymą, „gyvatuką“ ir elektrą gruodžio mėnesį mokėdavau šiek tiek daugiau kaip 900 litų, šį gruodį - pusę šios sumos. Puiku, kad esi tikras šeimininkas namuose - šilumą reguliuoji pats“, - sakė K. Paulius.
Tačiau, prieš priimant sprendimą atsijungti, svarbu įvertinti ir galimus trūkumus, tokius kaip pradinės investicijos į individualią šildymo sistemą, priežiūros išlaidos ir galimi nesklandumai.
Teisiniai aspektai
Prieš pradedant atsijungimo procesą, būtina išsiaiškinti teisinius aspektus. Palangiškiai dar 2000-aisiais parengė reikalingą techninę dokumentaciją atsijungti nuo centralizuotų „Litesko“ šilumos tinklų ir įsirengti dujinį autonominį butų šildymą. Bet tokiems gyventojų ketinimams Palangos miesto savivaldybė pritarė tik po dešimtmečio.
KAAT teisėja Eglė Kiaurakytė pažymėjo, kad, priėmus naujosios redakcijos Statybos įstatymą, pastatų inžinerinių sistemų rekonstravimo procedūra tapo liberalizuota. Priešingai negu numatė ankstesnis Statybos įstatymas, dabar tokie pertvarkymai laikomi paprastuoju remontu, kuriam jau nebereikalingas net statybos leidimas, pakanka tik savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo. Naujajame įstatyme nurodyta, kad tokiam pertvarkymui nebūtinai reikalingas netgi projektas; kai kuriais atvejais pakanka turėti tik pastato paprastojo remonto aprašą pertvarkant pastato inžinerines sistemas.
Svarbu išsiaiškinti, ar nėra jokių apribojimų, nustatytų savivaldybės ar kitų institucijų. Taip pat būtina gauti visų namo gyventojų sutikimą, jei atsijungimas paveiks bendras namo šildymo sistemas.
Energijos taupymo priemonės ir renovacija
Vienas iš šiuo metu labiausiai propaguojamų būdų taupyti brangstančią šilumos energiją - daugiabučių namų renovacija.
Kylant energijos išteklių, reikalingų šilumai pagaminti kainoms, gyventojai suskubo atnaujinti senas, neefektyvias daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemas: šilumos punktus bei vamzdynus. Aiškėja, kad gyventojų poreikis sumažinti būsimas sąskaitas už šildymą - didžiulis.
Prieš atsijungiant nuo centralizuoto šildymo, verta apsvarstyti galimybę atnaujinti šildymo sistemą. Gyventojai gali pasinaudoti mažosios renovacijos priemonėmis, tokiomis kaip: 1) patenkanti šiluma būtų panaudota kuo efektyviau, šilumos suvartojimą pastate galima sumažinti iki 25 proc. 2) ventilius butuose, pasikeisti į taupesnę, gyventojai. 3) šilumos kiekis, paskirstoma tolygiai, punktą bei šildymo sistemą, šiluma butuose paskirstoma tolygiai, sumažinamas. Todėl pastatas neperkaitinamas, į jį tiekiama šiluma išnaudojama efektyviai. Padidėja namo vertė, energinis pastato efektyvumas, reguliuoti individualiai investicijų išsimokėjimo sąlygas - išsimokėti galima dalimis per 36 mėn. pabrangimo. 4) dydžio bei darbų apimties, specialistai atsako į realiu laiku kylančius klausimus, dalyvauja diskusijose. 5) atliktus darbus galima dalimis per 36 mėn. be pabrangimo, nereikia turėti kaupiamųjų lėšų ar skolintis pinigų projektui įgyvendinti gyventojams nereikia. 6) karšto vandens sistemų modernizavimą. Šiais metais paramos dydis siekia nuo 45 iki 80 proc. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki 2023 liepos 27 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Paramą inicijavo Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija. 7) anksčiau. Geriausia - pavasarį, vos šildymo sezonui pasibaigus, tikri, kad visi darbai bus atlikti laiku. Mažajai renovacijai galima ruoštis ir vasarą, bendrijos susirinkimų metu, todėl tai gali užtrukti, ruošimas, derinimas su būstų savininkais.
Tokios priemonės padės sumažinti šilumos nuostolius ir efektyviau naudoti energiją, o tai leis sutaupyti ir sumažinti sąskaitas už šildymą.
| Renovacijos priemonė | Poveikis šilumos suvartojimui | Parama |
|---|---|---|
| Šilumos punkto modernizavimas | Sumažina iki 25% | Nuo 45% iki 80% |
| Radiatorių keitimas | Priklauso nuo radiatorių tipo | Nėra tiesioginės paramos |
| Karšto vandens sistemos modernizavimas | Priklauso nuo sistemos tipo | Nuo 45% iki 80% |
Alternatyvūs energijos šaltiniai
Atsijungus nuo centralizuoto šildymo, galima apsvarstyti alternatyvius energijos šaltinius. Pasak Vėjo energetikų asociacijos prezidento Stasio Paulausko, Lietuvos valdžia ir energetikos monopolininkai iki šiol nesupranta (teisingiau pasakius, nenori pripažinti), kad elektra, taip pat ir šiluma, karštas vanduo, tiekiami iš vieno „centrinio” šaltinio (atominės jėgainės, stambių šiluminių elektrinių), yra ekonomiką smukdantis pažangos stabdis.
Atsinaujinanti energetika, branduoliniai reaktoriai ar vandenilis. Kur krypsta energetikos ateitis?
„Apskaičiuojama, kad apie trečdalis elektros energijos „išparceliuojama” centralizuotuose tinkluose, kol pasiekia vartotojus. Vienintelė išeitis - decentralizuoti energetiką, kuo daugiau vėjo, saulės, geoterminių įrenginių statyti arčiau vartotojų. Tik taip mes galime atpiginti elektros energiją”,- tikina S.Paulauskas.
Tai gali būti saulės kolektoriai, geoterminis šildymas, biokuras ar kitos atsinaujinančios energijos formos. Svarbu įvertinti kiekvieno varianto privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir finansines galimybes.
Kaip rašo karaliaus Mindaugo II vaikaitis, kunigaikštis Inigo von Urachas: „Paskaičiavus, kiek mokesčių mokėtojų pinigų skiriama atominės energetikos tyrimo darbams, jėgainių apsaugai nuo avarijų, paaiškėtų, kad tokiu būdu gaunama elektra nėra tokia jau pigi, o alternatyvioji - saulės, vėjo, bangų mūšos - energetika ne per brangi. Nėra kitos išeities - privalome keisti įstatymus, kad žmonės galėtų patys apsirūpinti energija, imtis iniciatyvos, upeliuose statytis mažas hidroelektrines - elektros energijos šaltinius sau ir kaimynams. Kiekvienas žingsnelis šia kryptimi yra teisingas”.
tags: #namu #bendrija #atsiskirti