Žymūs žmonės apie Vilnių: Miesto istorija ir dvasia

Vilnius - miestas, turintis turtingą istoriją ir savitą dvasią. Jį apibūdino daugybė žymių žmonių, kurių mintys atskleidžia įvairius miesto aspektus. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurių iš jų pasisakymus apie Vilnių.

Vilnius - Europos Meka

Kirilas Atamančikas teigia: "Vienas miestas - dešimtys tautybių. Vienas miestas - dešimtys istorijos variantų. Vilnius būtent tas miestas, kuris vienija lietuvius ir gudus, rusus ir lenkus, žydus ir vokiečius, taip pat ir kitas tautas. Man regis, Viešpats Dievas tyčia sukūrė šį miestą, kad gretimos tautos suprastų, kad turime daugiau bendra nei atskira. Vilnius yra Europos Meka, senovės LDK gyventojų ir iš jų kilusių tautų miestas."

Vilnius - tragisko likimo erdvė

Rasa Antanavičiūtė teigia: "Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai, kad miestas neturi atminties savo gyventojų istorijoje, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams." Ji taip pat pabrėžia: "Vilniaus istorija nėra patogi. Nėra patogu sakyti, kad Vilnius buvo žydiškas ir lenkiškas, kad lietuvių čia praktiškai visai nebuvo. Ir kad žydų ir lenkų neliko per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Kita vertus [...] dar išlikusi baimė, kad jei kalbėsi, kad Vilnius nebuvo lietuviškas, tai tarsi pripažinsi, kad neteisėtai jame gyveni. Bet man tokia logika neveikia."

Vilnius - Lietuvos širdis ir galva

Pasak Kazio Bradūno, "Visas miestas man mielas. Patinka kaip visuma - ir sena, ir nauja. Vilnius - tai Lietuva, įvairi, nepasikartojanti. Tai respublikos širdis ir galva. Svečias senąjį ir naująjį Vilnių turi pamatyti pats, vienas pavaikščioti po miestą, susipažinti su jo grožybėmis. Tai ir Gedimino kalnas, raudoni čerpių stogai, ir naujų statybų ritmai... Čia kiekviename žingsnyje jauti lietuvišką dvasią, dvelkiančią istorine praeitimi."

Vilnius - vieta, kur gimė valstybės galybė

Teigiama, kad "Čia gimė, išaugo, sutvirtėjo mūsų valstybės galybė. Vilnius mūsų didybė. Vilnius Lietuvos praeitis: išplėšti Lietuvai Vilnių - palikti ją be praeities. […] Vilnius mūsų saulė. Vilnius visos Lietuvos brangusis turtas. Iš čia ėjo ir ateityje turi eiti bangos, kurios gaivintų įvairiais žvilgsniais mūsų šalį."

Vilnius - miestas šmėkla, miestas haliucinacija

Ričardas Gavelis teigia: "Vilnius - tai miestas šmėkla, miestas haliucinacija. Jo neįmanoma susapnuoti ar įsivaizduoti - jis pats yra sapnas arba vaizduotės tvarinys. Vilniuje vaikšto lietuvių kunigaikščių dvasios, sveikinasi su pažįstamais, užkabinėja merginas ir nykiai stumdosi troleibusų stotelėse. Čia plevena ir maišosi lenklaikių kvapai, gaisrų bei marų kvapai ir banaliausias prasto benzino tvaikas. Čia naktimis gūdžiai kaukia, šaukiasi pagalbos Geležinis Vilkas. Čia netikėtai gali sutikti numirėlį, kitados gestapo ar saugumo nukamuotą, vis kartojantį išdaviko vardą, kurio niekas nenori girdėti. Prahoje ar Lisabonoje senovė tvyro greta nūdienės bedvasybės. Vilniuje kiekvienas namas, kiekviena siaurų gatvelių sankryža yra sykiu ir senosios gyvybės, ir nūdienės katalepsijos vieta. Vilnius - tai daugybė miestų, suklotų vienas ant kito. Archeologiniais sluoksniais čia sugulė ne tik žemė - ir laikas, ir oras, ir kalba. Toje pat vietoje glūdi ir virsta vienas kitu Rytų ir Vakarų kultūros sluoksniai. Vilnius - tai riba, kur susikovė rusų ekspansija ir Europos dvasia. Čia susidūrė ir susimaišė visui viskas. Vilnius - tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų. Jei miestas galėtų egzistuoti vienišas, be žmonių, Vilnius būtų visų miestų Miestas."

Vilnius - unikalus miestas

Pasak vieno iš šaltinių, "Vilnius […] yra unikalus. Visų pirma jis unikalus tuo, kad visi didieji Europos miestai, ypač sostinės, buvo kažkiek internacionalinės, bet niekur nebuvo taip, kaip Vilniuje, kurį europiečiai ne veltui vadino Babilonu. Čia klestėjo ir prekyba, ir amatai, pynėsi religijos ir tautybės. Tačiau ne visi atvykėliai galėdavo tapti miestiečiais - pirmiausiai jie turėdavo įrodyti, kuo galėtų būti naudingi miestui."

Vilnius - kraštovaizdis, sielos būsena

Teigiama, kad "Ne iš sykio galima pajusti, kuo ir kodėl išsiskiria Vilnius, nes elementarūs dalykai kartais sunkiausiai suvokiami. Priežastis paprasta: Vilnius iš esmės nėra miestas ir niekada juo nebuvo. Vilnius tik apsimeta, bando, stengiasi, bet paneigdamas laiko tėkmę ir dvasią, pasilieka kaimu... Vilnius - visų pirma kraštovaizdis, tai sielos, kurią nuskaidrina saulėta gamtos malonė, būsena... Čia daug erdvės - slėnių, vandenų. [...] kalvų, natūralaus kraštovaizdžio, kuris jungiasi su tauriais žmogaus intelekto kūriniais. Miestas driekiasi plačiai, visur ramybės, tylos, gobiančios žalumos įspūdis... Vilnius prašnekina ne kiekvieną, nes kalba pusbalsiu, nesugeba šūkauti kaip mugėje, nemoka girtis savo verte - ir laukia to, kas pats ją suvoks... Vilnius moko žvelgti aukštyn į dangų..."

Vilnius - dvaro požymius turintis miestas

Janas Bulhakas teigia, kad "Vilnius, laimė, nėra miestas, nes turi visus dvaro požymius - didelio poniško dvaro su prabangia architektūra ir natūraliu gamtos grožiu. Jis išsidriekęs kalvotame, vandeningame slėnyje ir pasipuošęs natūraliu gamtovaizdžiu, susilieja su tauriais žmogaus intelekto kūriniais."

Vilnius - miestas, kuriame klestėjo kavinių įvairovė

Edmundas Gedgaudas rašo: "Vilniuje anuomet klestėjo kavinių įvairovė. Gal prieš pusšimtį metų bandyta atgaivinti Rudnickio kavinę, prieškariu kaip jokia kita telkusią literatus ir laikraštininkus. Ją, gan dailiai atnaujintą, taip ir pavadino - „Literatų kavinė“."

Šios ištraukos atskleidžia, kad Vilnius yra daugiabriaunis miestas, turintis turtingą istoriją, kultūrą ir dvasią. Jis yra ir Europos Meka, ir tragiško likimo erdvė, ir Lietuvos širdis bei galva. Vilnius - tai miestas, kuriame susipina įvairios kultūros, religijos ir tautybės. Jis yra unikalus savo kraštovaizdžiu, architektūra ir dvasia. Vilnius - tai miestas, kuris įkvepia ir žavi.

tags: #namu #planu #redaktorius #paprastesnis #budas #sukurti