Savo esme nesudėtingi civiliniai sandoriai gali būti susiję su PVM skaičiavimo problematika. Šiame straipsnyje aptarsime PVM susigrąžinimo sąlygas perkant butą, nuomos apmokestinimo ypatumus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto (NT) sandoriais Lietuvoje.
Rygos vaizdas vakare
Esminiai rinkos veiksniai ir investicijų aplinka
2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys.
Ypač rinkos sulėtėjimas juntamas Estijoje, kurios ekonomika po nedidelio nuosmukio 2022 metais, 2023 metais susitraukė net 3%. Ir skirtingai nuo Latvijos ir Lietuvos, Estijos ekonomikos atsigavimo neprognozuojama ir šiais metais.
Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį.
Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus laikotarpio.
„Pakankamai stabili situacija darbo rinkoje, vėl pradėję augti realūs atlyginimai, sukauptos solidžios gyventojų santaupos ir žemas bendras įsiskolinimo lygis apsaugojo nekilnojamojo turto rinkos dalyvius nuo skubotų ar priverstinių sprendimų ir tuo pačiu nuo neigiamų kainų pokyčių.
Tačiau akivaizdu, kad per pastaruosius kelis metus pirkėjų pozicijos rinkoje reikšmingai sutvirtėjo ir dažnu atveju jau jie, o ne pardavėjai diktuoja savo sąlygas.
Todėl sudėtingesnėje situacijoje išlieka tie pardavėjai, kuriems turimą turtą reikia realizuoti skubiau“, - teigia R. Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Analizuojant įvykusius būsto sandorius, matyti, kad nedidelė dalis potencialių pirkėjų sugeba pasinaudoti tokia situacija ir būstą įsigyja net šiek tiek žemesnėmis kainomis nei įprastai matome rinkoje.
Bendrovės „Newsec“ investicinių sandorių grupės vadovas Baltijos šalyse Andrius Švolka atkreipė dėmesį, jog geopolitinė rizika išlieka reikšmingu neigiamu veiksniu priimant sprendimus investuoti.
Vis dėlto, palyginti su Vakarų Europa, Baltijos šalių investicijų rinka, kalbant apie sandorių apimtis, 2023 m. išliko pakankamai aktyvi.
„Verta pabrėžti didėjančią vietos investuotojų svarbą skatinant investicinę veiklą Baltijos šalyse. Kadangi tarptautiniai investuotojai yra kur kas atsargesni ir orientuojasi į savo šalies rinką, prognozuojame, kad artimiausiais metais Baltijos šalių kapitalas išliks pagrindine sandorių apimties varomąja jėga“, - sako A. Švolka.
Pasak „Newsec“ generalinio direktoriaus pavaduotojo ir konsultavimo skyriaus vadovo Makso Barklėjaus, Šiaurės ir Baltijos šalių NT verslas išgyvena transformacijos laikotarpį - jo atsparumas atitinka galimybes.
„Stovėdami pokyčio taške, stebėdami laipsnišką pakilimą iš neapibrėžtumo, dar kartą prisimename, kad tamsiausios naktys dažnai būna būtent prieš šviesiausias dienas.
Prognozės ir galimybės
Šių metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto rinkos dalyvių taip pat nenuteikė didesniam optimizmui, kadangi pagrindiniai rinkos rodikliai išlieka pastarųjų kelių metų žemumose ir nekilnojamojo turto rinkai susigrąžinti rinkos dalyvių pasitikėjimą gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau.
„Todėl akivaizdu, kad 2024 metais tiek pirmojo būsto pirkėjai, tiek stambesni investuotojai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje dar galės rasti patrauklių pasiūlymų.
Svarbu tik nepraleisti šios galimybės, nes nekilnojamojo turto rinka nesustojo ir geriausių variantų ieškančių rinkoje tikrai netrūksta“, - atkreipia dėmesį R. Reginis.
Lietuvos ekonomikos įtaka NT rinkai: 2023 metais Lietuvos ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau 2024-aisiais prognozuojamas 1,5 proc. augimas.
2023 metais teigiamai nustebino atliktų statybos darbų pokytis. Lyginamosiomis kainomis Lietuvoje jų buvo atlikta 11,9 proc. daugiau negu 2022-aisiais.
Sąlyginai neblogai atsilaikiusią nekilnojamojo turto rinką stimuliuos augantis gyventojų skaičius, mažėjančios palūkanos ir gerėjantis įperkamumas.
Vienu didžiausiu iššūkiu būsto rinkai gali tapti suspausta paklausos spyruoklės, kuriai „iššovus“ rinka vėl prarastų balansą.
Komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje aktyvesnė plėtra vyko tik sostinėje. Vakansija ir kainos keitėsi nežymiai.
„Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo nelengvi. Šalies BVP lyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,3 proc., arba labiausiai nuo 2009 metų.
Tiesa, toks nuosmukis nebuvo staigmena. Ekonomikos aktyvumas labiausiai smuko metų pradžioje, o vėliau, įsibėgėjant metams, padėtis stabilizavosi.
Šoktelėjusios palūkanų normos, sumažėjusi kai kurių eksportuojamų produktų paklausa ir karas Ukrainoje paliko randus šalies ekonomikoje.
2023 metais BVP nuosmukis Lietuvoje buvo toks pat kaip ir Latvijoje, bet gerokai mažesnis negu Estijoje. 2024 metais prognozuojame 1,5 proc. realiojo Lietuvos BVP augimą, kurį labiausiai turėtų paskatinti atsigausiantis namų ūkių vartojimo mastas. Manome, kad eksportas veikiausiai liks stabilus dėl planuojamo minimalaus pagrindinių eksporto rinkų atsigavimo. Didžiausią grėsmę augimo prognozei ir toliau kels geopolitinių įvykių lemti iššūkiai“, - sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Didžiausią teigiamą įtaką statybų sektoriaus rezultatui turėjo net 20,5 proc. didėjusi inžinerinių statinių statybos apimtis. Tai labiausiai susiję su augusiomis investicijomis į transporto ir elektros tinklų infrastruktūrą.
Tačiau ir negyvenamųjų pastatų statyba augo gana nemažai - 8,7 procento. Gyvenamųjų pastatų statybos apimtis smuko tik 0,4 proc. dėl baigiamų statybos darbų pagal tuos projektus, kurie buvo pradėti įgyvendinti dar 2021 ir 2022 metais. Šiemet inžinerinių statinių statybos apimtis gali išlikti labai panaši, tačiau negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų turėtų būti atlikta mažiau.
Demografiniai pokyčiai ir jų įtaka
Demografija - pagrindinis nekilnojamojo turto (NT) rinkos variklis. Remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais nuolatinių šalies gyventojų skaičius išaugo 1 proc., iki 2 886 515. Nemaža dalimi - dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Taip pat pastebimas nedidelis gimstamumo padidėjimas Latvijoje, kas rodo jaunesnę populiaciją, anksčiau įžengiančią į būsto rinką. Ši tendencija reiškia, kad daugiau jaunų žmonių nori anksčiau pirkti namus, o tai padeda paaiškinti, kodėl pirmą kartą perkančiųjų amžius mažėja.
Būsto pardavimai ir vystytojų strategijos
2023 metais „Inreal“ Vilniuje fiksavo 2189 naujo būsto pardavimus (1018 pirmąjį pusmetį, 1171 antrąjį pusmetį), 2 proc. mažiau nei 2022 metais (2234 iš viso, 1611 pirmąjį pusmetį, 623 antrąjį pusmetį), tačiau tiek ketvirtiniai, tiek pusmetiniai duomenys rodo nuosaikų rinkos atsigavimą, kurį 2024 metais turėtų paskatinti mažesnės būsto paskolų palūkanos bei augantys atlyginimai.
Per metus vystytojai pasiūlė 2924 naujus būstus, beveik tiek pat, kiek 2022 metais (2946).
„Vertinant rinkos aktyvumo ir gyventojų prieaugio santykį galima daryti prielaidą, kad formuojasi paklausos spyruoklė, kuriai rinka gali būti ne pilnai pasiruošusi. Vangi rinka neskatina siūlyti daugiau projektų, o pradėtų ir leistų statyti būstų santykis išlieka neigiamas.
Prie to pridėjus keletą tūkstančių karių ir jų šeimų narių iš Vokietijos galima vėl susidurti su būsto pasiūlos trūkumu.
2023 metais Vilniaus biurų rinka pasipildė apie 100 000 kv.m nuomojamo ploto, o per artimiausius keletą metus rinką papildyti turėtų dar nemažiau 150 000 kv.m. Kaune ir Klaipėdoje verslo centrų plėtra išliko vangi, tačiau per keletą metų numatyta išplėtoti naujo biurų ploto apie 40 000 kv.m Kaune ir apie 25 000 kv. m. Klaipėdoje. Biurų nuomos kainos reikšmingai nesikeitė. Sandėliavimo patalpų segmente fiksuota ūgtelėjusi vakansija. Vilniaus regione ji siekė apie 3 proc., Kaune ir Klaipėdoje - apie 4 proc. Tai rodo atsiradusią nuomininkų galimybę rinktis nelaukiant naujų patalpų statybos.
„Didelių palūkanų kontekste ir 2023 metų antrąjį pusmetį turėjome sąlyginai mažai naujų gyvenamųjų projektų. Didesni projektai startavo laiko patikrintose populiariose vietose ir nedideliais etapais - Vilniaus Pilaitėje, Naujamiestyje.
Kita vertus, pirkėjų reakcija parodė, kad jie seka rinką ir sugeba įvertinti naujas idėjas ir lokacijas, kuriose trūko pasirinkimo.
Vystytojai, turintys platesnį projektų portfolio, šiuo metu gali labiau patenkinti išrankių pirkėjų poreikius“, - sako NT platformos „CityNow“ kūrėjas ir vadovas Vilius Visockas.
Anot jo, ryškiausi 2023 metų nauji projektai - komerciniai. Rinkos sąlygos reikalauja tvarių, modernių pastatų, tad į pajamų srautą generuojančius ilgalaikius projektus nukreipta didžioji dalis vystytojų resursų.
Iš dalies dėl to galime stebėti situaciją, kai dalis mažesnių gyvenamųjų projektų parduodami rinkoje ar bent atidedami. 2024-ieji metai turėtų būti išskirtiniai dėl suplanuoto ar jau vykdomo plataus prestižinio būsto pasirinkimo.
Pagrindiniai nekilnojamojo turto vystytojai Latvijoje
Štai keletas žinomų nekilnojamojo turto vystytojų, veikiančių Latvijoje:
- UAB „Rinvest“ - sėkmingai plėtojanti gyvenamosios paskirties pastatų projektus, kuriuose ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai - ją kaskart stengiasi maksimaliai pritaikyti klientų gyvenimo būdui.
- „Tarptautinės investicijos“ - nuo 2018 m. sėkmingai vysto ir valdo nekilnojamąjį turtą, kuriame vertę savo klientams sostinėje ir pajūryje. Jų specializacija - NT nuoma ir pardavimas, siūlo tik kruopščiai atrinktus projektus - nuo modernaus būsto mieste iki išskirtinių objektų prie jūros.
- #CitusDNR - išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai, miestų miestuose kūrėjai, interjerų magai.
Šie vystytojai nuolat tobulėja, siekdami patenkinti klientų poreikius ir pasiūlyti aukštos kokybės būstą.
Teisėkūros pokyčiai
„Kaip įprasta, teisėkūros procesas 2023 metais, ypatingai antrojoje pusėje, buvo aktyvus. Statybos įstatymas ir vėl buvo populiarus pokyčių taikinys.
Reikšmingi pakeitimai, įsigaliosiantys nuo lapkričio 1 d., žada jei ne perversmą, tai bent jau turbulenciją projektavimo procese. Pakeitimais stiprinama projektinių pasiūlymų stadija, vietoje buvusių trijų projektavimo etapų pasiūlomi du - projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto.
Kaip tai atsilieps praktikoje? Esama nuogąstavimų, kad toks, iš pirmo žvilgsnio darantis projektavimo procesą paprastesniu, pakeitimas iš tiesų komplikuos procesą.
Esminių statinio architektūros reikalavimų patikslinimas teikiant nuorodą į Architektūros įstatymą nuteikia labiau optimistiškai ir žada didesnį skaidrumą lyginant su iki šiol buvusia įstatymo formuluote, paliekančia derinančioms institucijoms subjektyviai nuspręsti, ar techninio projekto sprendiniai dera prie kraštovaizdžio.
Visgi, mūsų vertinimu, neišvengta ir pakeitimų, kurių nauda abejotina. Vienas tokių - savivaldybės vyriausiojo architekto teisė spręsti dėl poreikio papildomai konsultuoti su visuomene ir todėl pratęsti specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminą. Teritorijų planavimo įstatymas vėl gręžiasi į savivaldybės administracijos direktorius. Pakeitimais, įsigaliojusiais nuo sausio 2 d.
Nekilnojamas turtas Rygoje
Kainų tendencijos ir rinkos apžvalga
Latvijos nekilnojamojo turto kainos parodė tvirtą augimą iki 2024 m. Dabartinės kainos labai skiriasi priklausomai nuo vietos ir nekilnojamojo turto tipo. Rygos miesto centre butų vidurkis siekia 2577,81 EUR/m², o už centro ribų - prieinamesni variantai už 1622,75 EUR/m².
2024 m. butų kainos Rygoje šoktelėjo 5-7%, o tokiuose miestuose kaip Daugpilsas ir Liepaja kainos pakilo apie 3-4%. Šis augimas rodo didėjantį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu, galimai apimančiu ir geidžiamus būstus su jūros vaizdu.
Žvelgiant į ateitį, ekspertai prognozuoja nuosaikų, bet stabilų 3-7 % metinį augimą, ypač urbanizuotose vietovėse, kur paklausa ir toliau lenkia pasiūlą.
Nekilnojamojo turto tipai ir kainos
Latvija siūlo įvairias nekilnojamojo turto galimybes - nuo 50 tūkst. EUR kainuojančių kaimo butų iki 500 tūkst. EUR prabangių vilų Jūrmaloje.
- Butai: Dominuoja urbanistinėse rinkose, tokiose kaip Ryga ir Jūrmala, paprastai randami daugiabučiuose, nuo kompaktiškų studijų iki erdvių kelių miegamųjų butų.
- Namai: Apima atskirus namus, pusiau atskirus miesto namus ir prabangias vilas, daugiausia esančias priemiesčiuose, tokiuose kaip Pieriga, ar kaimo vietovėse.
- Žemė: Pirkimas leidžia vykdyti individualią plėtrą, tačiau užsienio pirkėjams kyla reikšmingų biurokratinių kliūčių.
Pagrindinis skirtumas yra investicijų lankstumas: butai siūlo likvidumą ir lengvesnį valdymą, namai suteikia gyvenimo būdo privalumus ir žemės vertės augimo potencialą, o neapdirbta žemė siūlo plėtros galimybes, tačiau reikalauja naršyti sudėtingas taisykles.
Pavyzdžiai:
- Už 50 000 EUR galite įsigyti mažus butus regioniniuose miestuose, tokiuose kaip Daugpilis ar Liepoja, paprastai 30-40 m² sovietinės eros vienetus, kuriems reikalinga renovacija.
- 150 000 EUR biudžetas atveria kokybiškas galimybes, įskaitant modernius 1-2 miegamųjų butus Rygos pakraščiuose ar gerai prižiūrimus objektus mažesnių miestų centruose.
- Už 300 000 EUR ir daugiau prieinami aukščiausios klasės objektai, įskaitant modernius butus pagrindinėse Rygos vietose, erdvius šeimos namus patraukliuose priemiesčiuose, tokiuose kaip Pieriga, ar renovuotus istorinius objektus. Šis kainų diapazonas apima objektus, tinkamus rezidencijos pagal investicijas programai.
Nekilnojamas turtas Jūrmaloje
Vaizdas į Jūrmalos paplūdimį
Jūrmalos paplūdimys
Pirkimas ar nuoma?
Sprendimas tarp pirkimo ir nuomos Latvijoje priklauso nuo jūsų planų ir finansinės situacijos. Nekilnojamojo turto pirkimas finansiškai prasmingas, jei planuojate likti Latvijoje penkerius metus ar ilgiau. Su 8 % metiniu nekilnojamojo turto kainų augimu ir stabilia rinka pirkimas siūlo tiek kapitalo vertės augimą, tiek galimybę gauti ES rezidenciją per 250 tūkst. EUR investicijų programą.
Nuoma tinka tiems, kurie planuoja trumpesnį buvimą ar vertina lankstumą, ypač skaitmeniniams klajokliams ir laikiniesiems emigrantams. Dabartinis nuomos pajamingumas, siekiantis 2,8-5,5 % per metus, yra vidutinis, tačiau Rygoje šiek tiek mažėja dėl padidėjusios pasiūlos.
Finansinės sąlygos ir paskolos
„Visose Baltijos šalyse galioja tokia pat taisyklė - būsto kreditas nekilnojamam turtui įsigyti gali būti suteiktas asmeniui, kuris gyvena, dirba ir perka būstą toje šalyje, kurioje skolinasi. Pavyzdžiui, jeigu lietuvis norėtų pasiskolinti lėšų iš banko Latvijoj...
Nekilnojamojo turto apskaita ir mokesčiai
Nupirktas nekilnojamasis turtas apskaitoje registruojamas pagal numatomą jo paskirtį. Mokesčiai notarui ir Registrų centrui (RC), kaip tiesiogiai susiję su NT įsigijimu, turėtų būti įtraukiami į NT savikainą.
NTM (nekilnojamojo turto mokestį) moka NT savininkai, neatsižvelgiant į tai, ar NT savininkas yra Lietuvos ar užsienio juridinis asmuo. NTM už 2021 m. NTM mažinamas 25 proc., jeigu nuomininkai vykdo tam tikrą Vilniaus m.
PVM aspektai
Buto, esančio Latvijoje, nuoma yra Latvijos PVM objektas, net jeigu butas nuomojamas lietuviams. Savo esme nesudėtingi civiliniai sandoriai gali būti susiję su PVM skaičiavimo problematika.
Patalpų nuomos veikla nėra apmokestinama PVM. Pagal PVMĮ 31 str. PVM tikslais esminio pagerinimo darbų išlaidos perparduodamos. Gyvenamųjų patalpų trumpalaikė nuoma (iki 2 mėn.) yra apmokestinama 21 proc.
Jeigu LPF (labdaros ir paramos fondas) nėra PVM mokėtojas, patalpų savininkas (UAB) neturi teisės nuomos paslaugų apmokestinti PVM. Įmonė neturi teisės atskaityti viso nuomos pirkimo PVM, nes dalį patalpų pernuomoja be PVM. Nuomojant dalį patalpų be PVM, faktiškai vykdoma mišri veikla.
Biurų centro nuoma ne PVM mokėtojui PVM neapmokestinama. Nuomos PVM turėtų būti skaičiuojamas, jeigu taip buvo susitarta nuomos sutartyje arba nuomos sutartis keičiama. Patalpas su PVM išnuomojusi įmonė nepraras teisės į PVM atskaitą. Net ir pasirinkusi nuomą apmokestinti PVM, įmonė jo skaičiuoti negalės, nes nuomininkai yra ne PVM mokėtojai. Kai įmonė pradeda nuomoti patalpas taikydama PVM, ji apie tai privalo pranešti VMI.
Svarbu: PVM sąskaitos faktūros atgaline data nėra rašomos. Jeigu pardavėjas išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodė ne 9 proc., o 21 proc., tai reikia išsiaiškinti.
Paprastojo remonto PVM atskaitomas iš karto. Pagal PVMĮ atskaityti 100 proc. Patalpų nuoma be PVM, nesavarankiškos komunalinės paslaugos ir 5 proc.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Nuolatinio LT gyventojo pajamų mokesčio objektas yra visos Lietuvoje ir užsienyje gautos pajamos. GPM tarifas, taikomas turto nuomos pajamoms, nuo 2020-01-01 nesikeičia ir išlieka 15 proc. Gyventojui už patalpų nuomą išmokėtas avansas buvo apmokestintas GPM kaip nuomos pajamos. Gyventojui išmokėti avansai laikomi pajamomis, apmokestinami kaip nuomos pajamos ir deklaruojami GPM deklaracijose.
Nuoma iš gyventojo
Turto nuoma iš gyventojo. Kai UAB išsinuomoja NT iš akcininko ar direktoriaus, pranešti apie tokį sandorį VMI nėra prievolės. Iš gyventojo perimtų patalpų nekilnojamojo turto mokestį moka įmonė, net jeigu remonto nebaigė.
Verslo liudijimas ir individuali veikla
Gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimas nesuteikia teisės teikti paslaugas juridiniam asmeniui. Patalpų nuoma, kitaip nei kaimo turizmo ar apgyvendinimo paslaugos, nėra laikoma gyventojo individualiąja veikla. Gyventojas, turintis verslo liudijimą, gali nuomoti gyvenamąsias patalpas tik kitiems gyventojams. Pradėjusi nuomoti butą be PVM, įmonė turi tikslinti pirkimo PVM.
Nekilnojamojo turto nuomos veikla nelaikoma individualia veikla, todėl registruoti veiklos nereikia. Jeigu nuomojate kitą turtą ir tokio turto nuoma yra vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio ar pasyvaus pobūdžio, tuomet individualios veiklos registruoti neprivalote. Jeigu nuomojant kitą turtą (pvz., automobilius, įrangą, įrankius) atsiranda veiklos požymiai, tokie kaip: savarankiškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas, tuomet turite įregistruoti individualią veiklą.
Kitos pastabos
- Su kita įmone pasidalijus nuomos išlaidas, turėtų būti mažinamos įmonės pripažintos nuomos sąnaudos.
- Atliktus išsinuomotų patalpų remonto darbus įmonė vertina ir sprendimą priima pati.
- Mokestiniai nuostoliai - tai iš esmės praėjusių metų leidžiami atskaitymai.
- Pernuomotų patalpų registravimas apskaitoje priklauso nuo sandorio tikslo.
- Nuomininko kompensuojami remonto darbai.
- Nors sutartyse dažniausiai šalys susitaria dėl užstato grąžinimo, vis dėlto jie grąžinami retai.
- Asocijuotajai įmonei pritaikė 100 proc.
- Įmonei, kuri gavo 100 proc.
- Nuomininko sugadinto kilimo keitimo išlaidų kompensavimas laikomas žalos atlyginimu.
- Įmonė už gyventoją moka žemės mokestį, jeigu šalys taip susitarė.
- Nors šalys sutartyje susitarė, kad NTM mokės gyventojas, vis dėlto pagal NTMĮ mokesčio mokėtoja laikoma įmonė.
- Jeigu pelno nesiekianti įmonė yra ne PVM mokėtoja ir patalpos bus nuomojamos be PVM, t. y.
- Gyvenamojo namo pardavimui ir nuomai taikomos skirtingos PVM taisyklės.
- Akcininkas gali nuomoti visas patalpas savo įmonei, o ši pernuomoti kitiems, arba pats vykdyti nuomos veiklą.
- Nuoma tarp susijusių asmenų nėra draudžiama, tačiau ji turi atitikti rinkos kainą.
- Nuomotojas neturi teisės skaičiuoti PVM, jeigu nuomininkas nėra PVM mokėtojas.
- Prievolė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą pagal PVMĮ atsiranda nedelsiant, kai paslauga suteikiama.
- Nuomoja patalpas ir balansuoja ant 95 proc.
- Jeigu nuomos sutartis sudaryta iki AGPRĮ įsigaliojimo, t. y.
- Kai nuomininkas yra ne PVM mokėtojas, skaičiuoti nuomos PVM nėra galimybės.
- Negyvenamųjų patalpų nuoma PVM neapmokestinama, o automobilių stovėjimo vietų - apmokestinama.
- Jeigu pagal nuomos sutartį įmonė patalpas perėmė 2017 m.
Situacijos
- Veikla uždrausta ir nevykdoma.
- Darbuotojai dirba nuotoliniu būdu.
- Turto nuomos kaštų kompensavimas.
- Metų eigoje keičiasi vienas iš nuomininkų.
- Nuomotojas išnuomoja pastatą nuomininkui, nuoma neapmokestinama PVM.
- Kai įmonės pajamų proporcija leidžia taikyti 5 proc.
Pajamų mokesčio tarifų palyginimas
| Pajamos | 2020 m. | 2021 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2024 m. | 2025 m. |
|---|