Socialinio Būsto Prieinamumas Neįgaliesiems Lietuvoje: Reikalavimai ir Pirmenybė

Šiame straipsnyje aptariamos sąlygos ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys ir šeimos, norėdami gauti socialinį būstą Lietuvoje. Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims.

Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše. Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.

Svarbu pažymėti, kad šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams, tačiau bendrieji principai galioja visoje Lietuvoje.

Prieinamas ir kokybiškas socialinis būstas, teikiamas savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, sudaro sąlygas ilgalaikei nuomai, o tai sumažina poreikį pirkti nuosavą būstą.

Pagrindiniai Reikalavimai Socialiniam Būstui

Norint pretenduoti į socialinį būstą, būtina atitikti šiuos reikalavimus:

• Gyvenamosios vietos deklaravimas: Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste.
• Turto ir pajamų apribojimai: Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
• Būsto neturėjimas arba būsto būklė: Jeigu neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Asmenys ir šeimos, nuomojantys socialinį būstą ir laukiantys socialinio būsto eilėje, privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (iki 2019 m. gegužės 1 d.) deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas), pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už kalendorinius 2018 metus (forma FR0001).

Socialinio būsto nuomininkai teisę į socialinio būsto nuomą išsaugo, jei jų deklaruotas kalendorinių metų turtas (įskaitant gautas pajamas), viršija nurodytus ribinius dydžius teisei į socialinio būsto nuomą pagrįsti ne daugiau kaip 25 procentais.

Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv.

Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos. Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką.

Taip pat, likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų. Remiantis Molėtų rajono savivaldybės administracijos duomenimis, šeimos ir asmenys, norintys ir turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, pateikę rašyti prašymą ir dokumentus patvirtinančius teisę į socialinio būsto nuomą, registruojami Molėtų rajono savivaldybės administracijos Turto skyriuje.

Į Molėtų rajono savivaldybės administraciją besikreipiantys asmenys turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Molėtų rajone. Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo rajono Savivaldybės administracijoje datą. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal sudarytus sąrašus.

Jeigu šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali būti perrašomi į atitinkamą kitą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše metus. Išnuomojant socialinį būstą, pirmenybė teikiama šeimoms ir asmenims, įrašytiems į buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą.

Rajono Savivaldybės Socialinio Būsto Nuomos Sąrašų Eiliškumo Prioritetai

Rajono Savivaldybės socialinio būsto nuomos sąrašų eiliškumo prioritetai yra tokie:

1. Buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų.
2. Neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys.
3. Šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių).
4. Jaunų šeimų.
5. Bendrasis.
6. Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

Savivaldybė neturi specialiai judėjimo negalios kamuojamiems žmonėms pritaikytų būstų. Jei atsiranda tuščias butas pirmame aukšte, pirmiausia jį siūlome neįgaliajam. Tada jis pats sprendžia, ar tas būstas jam tinka. Atsižvelgiame ir į būsto plotą.

2011 m. socialinis būstas buvo skirtas vienam judėjimo negalią turinčiam asmeniui, šiais metais - taip pat vienam. Dar du asmenys yra pateikę prašymą, kad jiems būtų suteiktas savivaldybei priklausantis būstas.

Kasmet iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos Būsto pritaikymo žmonėms su negalia programai. Pernai pasibaigus Būsto pritaikymo žmonėms su negalia programai, šiemet sprendimai priimami vadovaujantis Neįgaliųjų būsto pritaikymo aprašu.

Jame numatyta, kad būstas judėjimo negalią turintiems žmonėms gali būti pritaikytas atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą. Visiškai nejudančiam neįgaliojo poreikiams pritaikomas būsto vidus. Kitaip pertvarkomas butas ir aplinka neįgaliesiems, kurie gali vežimėliu judėti kambaryje ir lauke. Dar kiti reikalavimai keliami būsto pritaikymui, kai asmuo juda vaikštynės pagalba.

Kasmet Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija tvirtina eilę, pagal kurią būstai pritaikomi prašymą pateikusiems neįgaliesiems. Pirmai grupei priklauso vaikai nuo 7 iki 24 metų, antrai - vyresni nei 24 metų, bet besimokantys asmenys, trečiai - dirbantys neįgalieji. Ketvirtoje grupėje yra vieniši negalią turintys asmenys.

Jeigu žmogus priklauso vienai iš jų, jam suteikiama pirmenybė. Dėl to dažnai tenka susidurti su kitų neįgaliųjų priekaištais, kad tenka net kelerius metus laukti eilėje.

Pernai neįgalių poreikiams pritaikyta 16 būstų. Šiuo metu būsto pertvarkymo laukia dar apie 75 neįgalieji. Būsto pritaikymo neįgaliesiems programą Kauno savivaldybės tarybos sprendimu vykdo Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras.

Būsto prieinamumas priklauso ir nuo pilietinės visuomenės pastangų. Per dešimt metų (2007-2017) Lietuvoje 50 proc. Skursta beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, skurdo lygis nemažėja. Didžiųjų miestų savivaldybės turi sukaupusios daugiau nei 13 milijonų eurų būstams įsigyti ar remontuoti, bet pagal paskirtį jų nenaudoja. Didelė dalis savivaldybių turimų butų stovi neapgyvendinti.

Reikalingi Dokumentai

Norint gauti socialinį būstą, reikalingi šie dokumentai:

• Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka.
• Pažyma apie asmens (šeimos atveju - visų šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą (Iš seniūnijos arba Cilinės metrikacijos skyriaus).
• Pažymą apie šeimos sudėtį (iš seniūnijos).
• Asmenys ir jų šeimos nariai deklaruoja turtą (įskaitant gautas pajamas) pateikdami mokesčio administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai). Deklaraciją su žyma, kad deklaracija pateikta vietos mokesčio administratoriui, gyventojai pateikia Savivaldybei kai kreipiasi dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti.
• Neįgalumo ar darbingumo lygį patvirtinantį dokumentą, našlaičio ar likusio be tėvų globos asmenų statusą patvirtinantį dokumentą, pažymą iš gydymo įstaigos (šią pažymą pateikia asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamą sąrašą, sunkiomis formomis).
• Asmens dokumentų ir vaikų gimimo liudijimų kopijas, santuokos liudijimo kopiją arba ištuokos liudijimo kopiją.
• Vaikų, kuriems 18 metų (moksleivių ar studentų, besimokančių dieninėse mokymosi įstaigose), mokymosi įstaigų pažymos.

Pajamų ir Turto Dydžiai

Asmens (šeimos), kuriam teikiama valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti, metinės (kalendorinių metų) pajamos ir turtas:

• prieš prašymo įrašyti į atitinkamą asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, sąrašą pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metus, prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus, neturi viršyti šių didžiausių dydžių:
• asmens be šeimos grynosios metinės pajamos - 3117,91 Eur ir turtas - 5527,21 Eur;
• dviejų, trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 6235,83 Eur ir turtas - 11054,42 Eur;
• keturių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 1870,75 Eur ir turtas vienam asmeniui - 5527,21 Eur.

Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių:

• asmens be šeimos: grynosios metinės pajamos - 40 VRP* dydžių, turtas** - 56 VRP* dydžių;
• dviejų ar trijų asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos - 80 VRP* dydžių, turtas** - 112 VRP* dydžių;
• keturių ar daugiau asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP* dydžiai ir turtas vienam asmeniui **- 56 VRP* dydžiai.

*VRP - Valstybės remiamos pajamos **Turtas - Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos

Kur Kreiptis Dėl Socialinio Būsto?

Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Svarbios Sąvokos

• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Socialinės Paslaugos

Socialinės paslaugos yra socialinės politikos sritis ir pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma. Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas yra patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.

Socialinės paslaugos - tai pagalbos silpniems visuomenės nariams suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai žymia dalimi subsiduojamos, o atskiriems asmenims ir nemokamos paslaugos. Socialinių paslaugų prigimtis lemia, kad paslaugų gavėjams dalis paslaugų kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra nemokamos.

Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės:

• Seni žmonės, kuriems reikalinga globa.
• Suaugę ir vaikai su negalia.
• Vaikai, kuriems reikalinga globa.
• Rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).

Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kuriems nereikia specialios pagalbos.

Atsižvelgiant į socialinių paslaugų teikimo vietą bei laiką, specialiosios socialinės paslaugos gali būti stacionarios ir ambulatorinės.

• Stacionarios socialinės paslaugos - paslaugos, kurias teikia stacionarios socialinių paslaugų įstaigos: senelių globos namai, suaugusiųjų psichoneurologiniai pensionatai, vaikų globos namai, vaikų psichoneurologiniai pensionatai. Šiose socialinių paslaugų įstaigose asmenys gyvena pastoviai, jiems užtikrinama globa, palaikomasis gydymas ir reabilitacija.
• Ambulatorinės institucinės socialinės paslaugos - paslaugos, teikiamos ambulatorinėse socialinės globos įstaigose: dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose ir pan., kuriose klientai yra globojami tam tikrą paros dalį.
• Pagalba namuose - tai pagalba (paslaugos), teikiama namuose seniems žmonėms, žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.
• Informacijos teikimas, konsultavimas - paslauga, skirta suteikti reikalingą pagalbos organizavimui informaciją ar ilgesnį laiką konsultuoti klientą dėl jo problemos sprendimo.

Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms - tai paslaugos, teikiamos senelių globos namuose, senelių pensionatuose. Senelių globos namai, pensionatai, slaugos namai - tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos senų žmonių ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė globa, slauga ar palaikomasis gydymas.

Į senelių globos namus priimami pensinio amžiaus žmonės, kurie negali patys apsitarnauti ir kuriems reikalinga nuolatinė globa bei slauga. Į senelių globos namus gali būti priimami ir I ar II grupės invalidai, vyresni kaip 16 metų, kuriems būtina priežiūra ir slauga. Priimant gyventi į senelių namus, įvertinamas asmens stacionarių socialinių paslaugų poreikis.

Senelių globos namai, pensionatai - tai ten gyvenančių asmenų namai, todėl gyvenimas juose turi būti organizuotas taip, kad gyventojų fiziniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai bei dvasiniai poreikiai būtų patenkinami kuo geriausiai. Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą, būtinų poreikių patenkinimą bei reikalingą globą žmonėms, kuriems nereikia intensyvaus gydymo.

Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą ir aprūpinimą bei reikalingą globą ir ugdymą vaikams, kuriems nereikia intensyvaus gydymo. Socialinio darbo paslaugos yra skirtos patenkinti kiekvieno globos namų gyventojo socialinius bei emocinius poreikius, padėti kiekvienam gyventojui prisitaikyti prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poveikio, priprasti prie naujos globos namų aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes.

Kiekvienam globos namų gyventojui pagal poreikius turi būti teikiamos medicininės bei slaugos paslaugos. Medicininių paslaugų poreikį nustato gydantis gydytojas arba vyriausioji medicinos sesuo. Slaugos paslaugas teikia medicinos seserys, slaugės, vyriausiajai medicinos sesei prižiūrint. Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai.

Senelių globos namuose turi būti teikiamos neintensyvios ir intensyvios slaugos paslaugos. Kiekvienuose senelių namuose turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,0 - 6,0 valandos slaugos laiko per parą kiekvienam intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui. Vidutiniškai vienam intensyviai slaugomam asmeniui tenka 5,6 val. Atsižvelgdamas į gyventojo fizinę ir psichinę būseną, gydantis gydytojas gali nurodyti skirti ilgesnį slaugos laiką intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui. Neintensyviai slaugomam tenka vidutiniškai 1,6 val. slaugos laiko per parą.

Socialinių paslaugų įstaigos darbo terapijos organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą. Darbo terapijos paslaugas teikiančių darbuotojų skaičius priklauso nuo globos įstaigos dydžio bei gyventojų sudėties. Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Kultūrinių paslaugų organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą.

Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos. T... Šiandien, gegužės 5 d., visoje Europoje minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Minėdami savarankiško gyvenimo dieną, kiekvienas iš mūsų pagalvokime, kuo galime prisidėti, kad žmonės su negalia gyventų visavertį gyvenimą. Dėl paslaugų trūkumo, nepritaikytos aplinkos, informacijos ar klaidingų stereotipų dalis žmonių su negalia vis dar gyvena izoliacijoje. „Tai, kas įprasta ir savaime suprantama mums, žmonėms su negalia gali būti tikras iššūkis.

Pastaraisiais metais startavo net keletas bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios suaugusiems žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia padėjo išeiti iš didelių socialinės globos įstaigų ir apsigyventi šalia mūsų. Nuo projekto pradžios, t. y. 2020 m. vidurio, paslaugų suteikta beveik 1500 žmonių su negalia, nors planuota, kad paslaugos bendruomenėje pasieks 1000 žmonių.

Apsaugotas būstas - tai gyvenamosios vietos (buto) suteikimas iš dalies savarankiškiems suaugusiems žmonėms su psichikos negalia. Nuomojamame būste (bute ar name) apsigyvena iki 4 suaugusių žmonių. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko - socialinio darbuotojo - pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje.

Kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Specialistai į apsaugotame būste gyvenančio žmogaus gyvenimą kišasi minimaliai, t. y. Tuo atveju, jei paslaugos gavėjas augina nepilnamečius vaikus, vaikai gali gyventi kartu su tėvais.

SVARBU: Už gyvenimą apsaugotame būste žmonėms mokėti nereikia - jiems iš projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšų apmokama būsto nuoma, internetas, televizija, būsto išlaikymo mokesčiai.

Pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas - pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti žmogaus su negalia gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Savarankiškas sprendimų priėmimas žmogui suteikia autonomiją ir įgalina veikti savarankiškai.

Šis žmogaus asmenybės elementas leidžia jam pačiam kontroliuoti savo gyvenimą ir dalyvauti visuomeniniuose santykiuose. Ir, priešingai, galimybės pačiam priimti sprendimus apribojimas smarkiai veikia kasdienį asmens gyvenimą.

Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Čia žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas.

Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.

Teisę į asmeninio asistento pagalbą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. Asmeninės pagalbos teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, kurias savivaldybėms paskirsto Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Jei negalią turinčio asmens pajamos didesnės nei 258 eurai, mokestis už asmeninės pagalbos teikimą negali viršyti 20 proc. asmeninės pagalbos išlaidų ir 20 proc.

tags: #neigaliojo #greitesne #teise #gauti #socialini #busta