Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiemet pasiekė net 40 proc. augimą - per pirmuosius šių metų mėnesius įregistruota gerokai daugiau pirkimo-pardavimo sandorių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per pirmus šių metų mėnesius įregistruota 18,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių - 40,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Vien vasarį įregistruota 9,6 tūkst. sandorių - 37,8 proc. daugiau nei prieš metus ir 3,3 proc.
2024 m. Registrų centro duomenimis, šiemet įregistruota 5,3 tūkst. butų pardavimų - 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku, 1,7 tūkst. gyvenamųjų namų - 38,6 proc. daugiau, 9,1 tūkst. žemės sklypų - 43,4 proc.
LTNTBA vadovė J. E. Juočytė antrino, kad gyventojai jau prisitaikė prie pastaruosius trejus metus vyraujančios geopolitinės įtampos. Be to, Europos Centriniam Bankui jau šeštą kartą sumažinus bazines palūkanų normas, sąlygos paskoloms tampa tik palankesnės, o tai neabejotinai skatina rinkos aktyvumą.
Būsto kainos ir populiariausi segmentai
Pirminėje rinkoje populiariausi 40-60 kv. m butai su daline apdaila, kurių kainos siekia 150-300 tūkst. eurų. Tuo tarpu antrinėje rinkoje paklausiausi 1-3 kambarių butai, kainuojantys nuo 90 iki 300 tūkst.
Taip pat atsigavo ir nedidelio ploto vienbučių ir dvibučių namų pardavimai. Perkamiausias plotas - 80-110 kv. m. Kainos su daline apdaila svyruoja nuo 140 iki 180 tūkst. eurų.
„Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2020-2024 m.) vidutiniškai apie 65 proc. sandorių įvyksta Vilniuje, kur tiek pasiūla, tiek paklausa išlieka didžiausia. Sostinėje dominuoja antrinės rinkos būstai - per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai apie 67 proc.
Šiuo metu vidutinė senos statybos butų kaina miegamuosiuose rajonuose siekia apie 2 tūkst. Eur/kv. Naujos statybos butų su daline apdaila vidutinė kaina Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose yra apie 2,6 tūkst. Eur/kv.
Tuo metu pirminėje rinkoje pirkėjai dažniausiai renkasi ekonominės klasės butus. 2020-2024 m., tokie butai sudarė 50-55 proc. visų naujos statybos butų pardavimų.
Pirkėjų prioritetai ir ploto tendencijos
Šiek tiek mažiau perkama mažo dydžio butų - vieno ir pusantro kambario. Trijų kambarių butų populiarumas išlieka stabilus, tačiau pastebima, kad pirkėjai renkasi didesnio ploto būstus.
Labiausiai susitraukė 50-55 kv. m ploto paklausa, o išaugo 60-65 kv. m. Tuo tarpu keturių ir daugiau kambarių butų parduodama šiek tiek mažiau. Čia taip pat stebima ploto didėjimo tendencija.
Ryškiai sumažėjo iki 85 kv. m ploto būstų paklausa, tačiau išaugo didesnių, ypač 95-100 kv. m butų pasirinkimas.
Bendrai 2025 m. perkamas turtas yra apie 6 proc. didesnis nei 2024 m. Tai daugiausia siejama su pagerėjusiu įperkamumu, nes kainų kilimas dar negalėjo padaryti tokios įtakos.
A.Škarnulis apie NT rinkos dalyvių prognozes
Nuosavas būstas ir investicijos
Nuosavas būstas lietuviams itin svarbus - „Eurostat“ duomenimis, beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose ar butuose. Tai rodo gebėjimą atsakingai planuoti didelius pirkinius ir kaupti turtą.
Vis dėlto, pagrindinis būstas turi tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožų, todėl vien jo neužtenka ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria ilgalaikėms investicijoms ir reguliariam taupymui. Dauguma santaupų dažniausiai investuojamos į pagrindinį gyvenamąjį būstą ar laikomos sąskaitose.
Pagrindinė priežastis, kodėl būtina turėti atskirą finansinį rezervą yra ta, kad pagrindinis būstas pasižymi žemesniu likvidumu nei kitos investicinės priemonės. Planuojant investicijas, svarbu įvertinti, per kiek laiko prireikus galėsite turtą paversti pinigais. Naudojantis šiuolaikiniais skaitmeniniais įrankiais, akcijas ar biržoje prekiaujamus fondus įmanoma parduoti per kelias valandas, jei birža veikia ir investicinė priemonė yra paklausi.
Pagrindinis būstas išties yra vartojimo ir investicinės prekės derinys. Būsto funkcija - užtikrinti gyvenimo kokybę, todėl šiuo atžvilgiu jis yra vartojimo prekė. Tuo metu investicijos bruožai būstui priskiriami dėl to, kad istoriškai ilguoju laikotarpiu būsto vertė didėjo, kas nėra būdinga vartojimo prekėms, kurias sunaudojus vertė prilygsta nuliui.
Beje, praėjusių metų Registro centro duomenimis, Lietuvoje daugėja gyventojų turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Po du butus 2024 m. turėjo apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų - 9 proc. daugiau nei 2019-aisiais, po tris butus pernai turėjo 72,5 tūkst. (24 proc. daugiau nei 2019 m.) po keturis butus - 19,4 tūkst. (44 proc. daugiau nei 2019 m.) šeimų ar asmenų.
Investavimo esmė - įdarbinti pinigus taip, kad bėgant laikui jie generuotų pajamas bei augintų pradinio kapitalo vertę. Kaip jau minėta, nuosavas būstas turi investicinių savybių, tačiau taip pat užtikrina bazinius asmens ar šeimos poreikius. Tuo metu akcijos, obligacijos, biržoje prekiaujami fondai, trečiosios pakopos pensijų fondai, nuomai įsigytas antrasis nekilnojamasis turtas skirti būtent kapitalo auginimui.
Svarbu rinktis tokias priemones, kurių rizika atitinka jūsų toleranciją, ir investuoti tik tą pajamų dalį, kurios neprireiks kasdieniams poreikiams. Net jei šiuo metu neturite papildomo rezervo, pradėti taupyti galima nedidelėmis sumomis. Rekomenduojama kas mėnesį atsidėti apie 20 proc. šeimos pajamų, kol sukaupsite 3-6 mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę. Ją verta laikyti itin likvidžiose priemonėse.
Ekonominiai rodikliai ir rinkos įtaka
Praėjusią savaitę pagrindiniai JAV akcijų indeksai judėjo skirtingai. S&P 500, Dow Jones Industrial Average ir Nasdaq Composite pasiekė rekordines aukštumas, o mažos kapitalizacijos Russell 2000 indeksas po dviejų sėkmingų savaičių sumažėjo.
Toliau didelio investuotojų dėmesio sulaukia kriptovaliutų rinka. Bitkono kaina viršijo simbolinę 100 tūkst. USD ribą. Nuo metų pradžios populiariausia kriptovaliuta pabrango jau daugiau nei 140%. Prie kainos augimo prisidėjo naujienos apie naująjį JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) vadovą. D. Trumpas juo ketina paskirti jau anksčiau šį postą užėmusį Paul Atkins. Jis yra vertinamas, kaip palankus kandidatas kriptovaliutų rinkai.
Praėjusią savaitę įvykusio OPEC+ organizacijos susitikimo metu buvo nuspręsta atidėti gavybos apribojimų laisvinimą. Aštuonios valstybės, t.y. S. Arabija, Rusija, Irakas, JAE, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas 2023 metais savanoriškai bendrai apribojusios gavybą 1,65 mln. barelių per dieną toliau tokiu pačiu dydžiu ribos išgavimą iki 2026 metų pabaigos.
Buvo paskelbti lapkričio mėnesio JAV darbo rinkos duomenys. Praėjusį mėnesį didžiausioje pasaulio ekonomikoje buvo sukurta daugiau naujų darbo vietų nei laukta. Jų skaičius siekė 227 tūkst. Buvo prognozuojama, kad bus sukurta apie 10 tūkst. darbo vietų mažiau. Bendras nedarbas šalyje praėjusį mėnesį, lyginant su spalio mėnesiu, išaugo 0,1 proc. punkto ir sudarė 4,2%.
Euro zonoje nedarbo lygis išliko stabilus ir spalio mėnesį sudarė 6,3%. Tai atitiko ekonomistų prongozes. Europos Sąjungos šalyse nedarbo lygis siekė 5,9% ir, lyginant su rugsėju, taip pat nepasikeitė. Mažiausias nedarbo lygis buvo fiksuotas Čekijoje (2,6%). Lietuvoje nedarbo lygis sudarė 6,9% ir per mėnesį sumažėjo 0,6 proc.
tags: #nekilnojamas #turtas #cekijoje