Planuojantys įsirengti tvenkinį savo sklype, ypač žemės ūkio paskirties žemėje, turėtų žinoti esmines taisykles ir reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi kasant tvenkinį, kokius atstumus reikia išlaikyti nuo kitų objektų ir kokie leidimai reikalingi.
Ūkininko pažymėjimas ir tvenkinio kasimas
Norint kasti tvenkinį žemės ūkio paskirties sklype, nebūtina turėti ūkininko pažymėjimo. Tačiau, jei sklypas yra melioruotas, būtina pasikonsultuoti su savo rajono savivaldybės melioracijos skyriaus specialistais. Aptarkite su jais tvenkinio vietą ir pateikite bent ranka nubraižytą eskizą, kuriame būtų nurodyta tvenkinio vieta ir dydis.
Melioratoriai patikrins, ar toje vietoje nėra melioracijos sistemų. Iš esmės, tvenkinio, kuris yra iki 10 arų ploto, vietą reikia suderinti su melioratoriais. Didesniems tvenkiniams reikalingas projektas.
Reikalavimai dirbtiniams nepratekamiems vandens telkiniams
Dirbtinių nepratekiamų paviršinių vandens telkinių (kūdrų) įrengimo reikalavimai yra reglamentuoti LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583. Nors šis aktas nenustato asmenų tarpusavio santykių ir konkrečių atstumų iki kitų sklypų ir objektų, jis yra itin naudingas tiems, kurie planuoja kasti kūdrą.
Siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalūs atstumai nuo šių objektų:
- Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
- Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.
Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.
Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis reikės derinti ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.
Tvenkinio įrengimo etapai
Tvenkinio įrengimo darbai pradedami nuo tvenkinio projekto parengimo. Dirbant su tvenkinių kasimo ir įrengimo specialistais, pasiekiamas geriausias rezultatas, o tvenkinio projektas įgyvendinamas, atsižvelgiant į Jūsų poreikius, lūkesčius bei biudžetą. Jei tvenkinys nedidelis ir/arba techniškai nesudėtingas, jis, paprastai, įrengiamas be profesionalaus projekto, o tik braižant eskizą.
Jei tvenkinio dydis yra iki 10 arų ploto, vandens telkinio kasimo ir įrengimo leidimas nebūtinas. Tačiau gali būti išimčių, jei sklypas, kuriame planuojamas tvenkinio kasimas, yra valstybės saugoma teritorija, pvz.: nacionalinis ar regioninis parkas, rezervatas, draustinis ar kt.
Tvenkinio vietos parinkimas
Tvenkinio dydis ir vieta parenkama, atsižvelgiant į Jūsų pageidavimus, sklypo teritorijos plotą, landšaftą ir dirvožemį tipą. Optimalus tvenkinio dydis ir forma tiesiogiai priklauso ir nuo Jūsų sklypo specifikos. Tvenkinio vieta yra vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių tvenkinio vandens būklę.
Nepageidautina, kad vandens telkinys būtų nuolatiniame pavėsyje. Kita vertus, kaitrūs tiesioginiai saulės spinduliai visos dienos metu skatina dumblių augimą, arti tvenkinio augantys medžiai padidina šiukšlių kiekį vandenyje, todėl, siekiant išlaikyti švarų tvenkinio vandenį, reikia jį filtruoti teisingai parinkta ir našia vandens filtravimo įranga.
Jei tvenkinys kasamas namų valdos sklype, ir plotas nėra itin didelis, tuomet tvenkinį geriausia įsirengti toje sklypo dalyje, kurią galima būtų stebėti iš namo ar poilsio vietos. Visada malonu sėdint svetainėje ar kitame kambaryje pro langą stebėti tai, kas vyksta sode ar šalia tvenkinio.
Tvenkinio kasimas ir įrengimas
Tvenkinys kasamas, naudojant tinkamo pajėgumo ir funkcionalumo kasimo techniką. Atlikus pagrindinius tvenkinio kasimo darbus, sutvarkoma bei apželdinama tvenkinio pakrantė, įrengiami lieptai, pontonai, o šalia tvenkinio įrengiama terasos ir pavėsinė. Paminėtina, kad tvenkinio įranga ir medžiagos nuolat kontaktuoja su vandeniu, fauna ir flora, todėl turi būti kokybiškos ir ilgaamžės. Jei abejojate kaip pasirinkti, - pasitarkite su specialistas.
Dekoratyvinio tvenkinio rekonstrukcija | PRIEŠ ir PO | TIme Lapse | KOI Tvenkiniai Ir Kriokliai
Hidroizoliacinė danga
Suformavę tvenkinio šlaitus ir pakrantes, paklokite tvenkinio hidroizoliacine dangą (dar vadinama plėvele ar membrana). Dažniausiai naudojamos PVC (angl. Polyvinyl chloride), HDPE (angl. High-density polyethylene) ir EPDM (angl. Ethylene propylene diene monomer) hidroizoliacinės dangos.
Tvenkinių hidroizoliacijos įrengimui dažniausiai naudojamos PVC ir HDPE membranos. PVC danga gerai pritaikyta mažesniems vandens telkiniams, dekoratyviniams tvenkiniams, o HDPE hidroizoliacinė membrana skirta didelių tvenkinių hidroizoliacijai, kadangi ji yra sutankinta ir labai tvirta bei turi dvigubai ilgesnę tarnavimo trukmę (net iki 50 metų). EPDM danga naudotina, jei tvenkinys turi sudėtingą daugiapakopę dugno formą, taip pat puikiai tinka dekoratyviniams baseinams, eko baseinams ar kitiems nedideliems vandens objektams.
HDPE ir EPDM hidroizoliacinės dangos tarpusavyje yra patikimai sujungiamos vulkanizuojant, o PVC danga arba klijuojama PVC klijais arba vulkanizuojama.
Dekoruota PVC danga yra tvenkinių pakrančių įrengimui skirta speciali dekoratyvi smulkių akmenų ar žvirgždo danga, kuri atrodo labai natūraliai. Šią dekoratyvią dangą patartina kloti jau ant hidroizoliacinės membranos ir/arba tekstilės pakloto. Smulkių akmenų danga puikiai tinka ir upelio vagai, fontanui, dekoratyvinio baseino dugnui bei kitiems vidaus ir lauko objektų dekoravimui.
Geotekstilė
Geotekstilė (dar vadinama geomembrana ar tekstilės paklotu) klojama po hidroizoliacine danga, t. y. tarp dangos ir grunto. Tekstilės paskirtis - dangos veiksminga ilgaamžė apsauga nuo mechaninių pažeidimų.
Žemės gruntas nuolat juda. Net jei labai gerai išvalėte tvenkinio dugno gruntą prieš klojant hidroizoliacinę plėvele, vis tiek, metams bėgant, medžių šaknys ir jų stumiami akmenys gali deformuoti ir pradurti hidroizoliacinę dangą. Tad tekstilės audeklas yra būtinas. Jei ant hidroizoliacinės dangos bus dedami akmenys ar akmens skalda, geotekstilę būtinai paklokite iš abiejų hidroizoliacinės dangos pusių.
Vandens filtravimo sistemos
Tinkamos vandens filtravimo sistemos parinkimas ir sumontavimas yra ypač svarbus žingsnis bet kokio tipo ar dydžio tvenkiniui. Kad to išvengtumėte, įsigykite ir įsirenkite tvenkinio valymui skirtą šiuolaikinę įrangą. Vandens filtrai veiksmingai valo tvenkinio vandenį ir padeda išvengti tvenkinio vandens ekosistemos išbalansavimo.
Atstumų ir priešgaisriniai reikalavimai statiniams
Informacijos apie atstumus, priešgaisrinius reikalavimus statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros bei nuo kaimynu pravažiuojamo kelio reikia ieškoti savivaldybės teritorijų planavimo skyriuje. Taip pat, jie gali suteikti informaciją apie energetinės klasės pastatus, statomus 50 arų asmeninės rekreacinės paskirties sklype ir ar ant tokio sklypo galima statyti vasarnamį, pritaikomą gyventi ištisus metus.
Dėl įvažiavimo nuo regioninio kelio įrengimo reikėtų kreiptis į kelio savininką arba valdytoją dėl leidimo įrengti laikiną įvažiavimą statybos laikotarpiui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Klausimas: Įsigijau 30a žemės ūkio paskirties žemės prie užtvankos, kurios krantų apsaugos juosta yra 10m, norėčiau sužinoti ar galiu statyti nesudėtingą statinį, kažką panašaus kaip į vasarnamį, ar pirtį iki 80m2? Ar reikia leidimų kokių? Kokiu atstumu nuo vandens galima statyti? Ar galiu apsitverti sklypą?
Atsakymas: Apsitverti sklypą galit tik iki vandens juostos. Pastatą galit statyti tik 50m nuo apsaugos juostos, arba reikia skaičiuoti pagal šlaito kampus. Leidimo jums reikės. Ant žemės ūkio paskirties žemės statyba negalima. Ūkininku patapti negalit, nes reikia 50 arų minimum. Vienintelis kelias bandyti pakeisti paskirtį į namų valdą, bet čia reikia kreiptis į savivaldybę ir žiūrėti ar ten aplamai galima plėtra, ar urbanizuojama zona.
30 arų sklype negalite tapti ūkininkais, nes ūkininko sodybą galima kurti tik didesniame sklype. Teks keisti žemės paskirtį į gyvenamąją. Gyvenamosios paskirties žemėje galima statyti gyvenamuosius namus su priklausiniais (visi pagalbinio ūkio paskirties statiniai, tarp jų pirtis). Vasarnamis tokioje žemės paskirtyje negalimas.
Projektuojant gyvenamą namą reikalingas projektas ir statybos leidimas, nepriklausomai nuo pastato dydžio ir vietovės. Pagalbinio ūkio pastatams iki 80m² ir 8,5m aukščio nereikalingi projektai ir statybos leidimai, jei sklypas yra kaimo vietovėje ir jam nėra taikomi saugotinų teritorijų reikalavimai (regioniniai, nacionaliniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir t.t.).
Nuo vandens telkinio priklauso kokie reikalavimai taikomi, nežinant koks tai vandens telkinys neįmanoma pasakyti tiksliai.
Apsitverti galite, tik turite palikti 5 m nuo vandens telkinio šlaito - ši teritorija turi likti neaptverta ir joje galima vaikščioti pašaliniams asmenims. Už pakrantės apsaugos juostos galima statyti už 50 m. Bet žemės ūkio paskirties sklype turi būti suformuotas ūkininko ūkis per kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Arba jau pas jus esama sodyba su gyvenamuoju namu yra. Tada statiniams iki 80 m2 nereikalingas leidimas statybai. Tik gyvenamajam namui reikalingas leidimas statybai.
Sklypą galite apsitverti tik ties servitutų ir pakrantės apsaugos juostų riba. Bet taip pat reikia, kad būtų suformuota sodyba. Ir aišku turite tada turite turėti ūkininko pažymėjimą ir būti įregistravę ūkį.
Klausimas: Turiu rekreacinės paskirties sklypą prie ežero, plotas 30 arų, ilgis 80 metrų nuo apsaugos juostos linijos. Kokį pastatą galiu statyti (vasarnamis, pirtis)? Kokio dydžio/aukščio ir kokie dokumentai reikalingi susitvarkyt?
Atsakymas: Galima statyti tik poilsio paskirties pastatus. Dėl dydžio aukščio reikia žiūrėti bendrą rajono planą, apribojimus pasistudijuoti. Jei tai rekreacinis sklypas, tuomet galit statyti vasarnamį - poilsio paskirties pastatą. Priklauso kokia sklypo paskirtis? Rekreacinis - sklypo naudojimo būdas. Žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo sklype galima statyti kaimo turizmo paskirties pastatus. Jei sklypo paskirtis kita, o naudojimosi būdas - rekreacinis, tada galima projektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatą.
Dydis paskaičiuojamas pagal sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį, būtų gerai matyti sklypo dokumentus, kad paskaičiuoti tiksliai, kokio dydžio pastatą galima statyti. Dar labai svarbu vandens telkinio apsaugos juosta.
Rekreacinės paskirties žemė, tai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Pagal STR statinių klasifikavimas: 7.13. poilsio paskirties pastatai - pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).
Klausimas: Turime miškų ūkio paskirties žemės. Šiai žemei nustatytos spec. naudojimo sąlygos: melioracijos sistemos ir įrenginiai, miško naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Per šį sklypą prateka bevardis upelis. Ar yra galimybė užtvenkti šį upelį ir išsikasti tvenkinuką?
Atsakymas: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriama miškų ūkio paskirties žemei. Tvenkiniai pagal aukščiau minėtus teisės aktus, nei miškų ūkio paskirties žemei, nei miško naudmenoms nepriskiriami, todėl užtvenkti upelį ir įrengti tvenkinį miško žemėje, mūsų nuomone, negalima.
Nusprendus įsirengti dirbtinį vandens telkinį svarbu žinoti, jog nuo 2012 metų liepos 18 dienos galioja dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimai, kuriuose nurodyta, jog vandens telkinius draudžiama kasti pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis nei 1 m; nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose; potvynio metu užliejamose teritorijose; natūraliose pievose ir akmenynuose; miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte; gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kai vandens telkinys nesusijęs su draustinio paskirtimi ir didesnis nei 0,1 ha.
99 straipsnis. 2025 05 15 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 12) tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte - užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.
c) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka deklaruotas ganyklas Ūkinių gyvūnų registre įregistruotiems žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas ir (ar) įrengtas tik šių gyvūnų ganymo metu.
Šie pakeitimai numatyti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintame naujos redakcijos Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše. Aprašo pakeitimai taikomi naujai planuojamai veiklai ir įsigalios nuo 2023 m. vasario 1 d.
Kiti svarbūs aspektai
- Atski reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui.
- Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys.
- Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija.
- Atkreipiame dėmesį, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims.
Toks gruntas arba derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą šiame sklype, tačiau užtikrinant, kad nebūtų pažeistas jo hidrogeodinaminis režimas. Jei nėra galimybės to padaryti, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ar derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nepažeidžiant to sklypo hidrogeodinaminio režimo.
Taip pat iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietėse ar augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.
Pakeitimai parengti įvertinus pastarųjų metų Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo taikymo patirtį, fizinių asmenų paklausimus dėl dirbtinio vandens telkinio likvidavimo ar dydžio pakeitimo ir siekiant suvienodinti aprašo nuostatas su pakeisto Vandens įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.