Lenkijos nekilnojamojo turto rinka išlieka dinamiška, o kainos - nuolatiniu diskusijų objektu. Šiame straipsnyje apžvelgiama dabartinė situacija, analizuojami pasiūlos ir paklausos veiksniai, vyriausybės programų įtaka ir ateities perspektyvos.
Būsto pasiūla ir paklausa
Iki 2023 m. lapkričio pabaigos rinkai buvo pasiūlyta 199 600 butų. Nors tai yra 7,1 proc. mažiau nei prieš metus (214 000 butų), šis rezultatas vis dar yra trečias didžiausias per šį šimtmetį. Geresni buvo tik 2022 ir 2021 m., rodo Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenys.
Iš šiemet pasiūlytų 199 000 būstų, didžiąją dalį (123 000, arba 62 proc.) pastatė vystytojai. Individualiems investuotojams teko 36,5 proc. rinkos, t. y. jų užsakymu buvo pastatyta 72,8 tūkst. naujų būstų. Likusius 4 tūkst. būstų sudarė kooperatiniai, komunaliniai ir socialiniai nuomojami būstai.
Nepaisant didelio statybų masto, būsto deficitas rinkoje vis dar jaučiamas, o tai lemia vis didėjančias nekilnojamojo turto kainas. Lenkija jau daugelį metų stato praktiškai daugiausiai Europoje, tačiau, pasak Pilietinės plėtros forumo ekonomikos analitiko Gabrielio Hawryluko, iš komunistinio režimo paveldėta tragiška būsto situacija, kai 1990 m. šalis turėjo mažiausiai butų vienam gyventojui tarp regiono šalių.
Vyriausybės programų įtaka
Šiais metais Lenkija neabejotinai peržengs 200 tūkst. pristatytų naujų būstų ribą, kuri iki 2019 m. buvo absoliučiai nepasiekiamas rezultatas šalies statybos pramonėje. Tačiau didelė butų pasiūla nebūtinai lems nekilnojamojo turto kainų mažėjimą.
G.Hawrylukas abejoja, ar tokia didelė butų pasiūla lems nekilnojamojo turto kainų mažėjimą. „Žinoma, daugiau būstų statyba padeda būsto kainoms augti lėčiau nei pajamoms, tačiau tokios schemos kaip „2 proc. saugi paskola“ arba būsimoji „0 proc. paskolos“ programa tik didintų paklausą ir keltų kainas, o pasiūla ne taip greitai prisitaiko prie paklausos“, - aiškina jis.
Lenkijoje veikia Vyriausybės programa, kurios metu pirmą kartą nekilnojamojo turto (NT) objektą savo gyvenime perkantys asmenys dešimtmečiui gali fiksuoti 2 proc. palūkanas. Mažėjant būsto įperkamumui, o palūkanoms išaugus iki aukščiausio lygio per pastaruosius porą dešimtmečių, Lenkijos valdžia nusprendė sukurti programą, siekiantiems įsigyti pirmąjį būstą.
Kaip neseniai pranešė Lenkijos bankų asociacija, 2023 ir 2024 m. programai „Saugus 2 proc. kreditas“ subsidijoms skirtos lėšos jau išnaudotos. Bankai pasirašė 52 000 sutarčių už 959 mln. zlotų, o dvejų metų programos biudžetas - 941 mln. zlotų.
Atsigavimo ženklai ir ateities perspektyvos
Centrinė statistikos tarnyba taip pat renka duomenis apie išduotų leidimų statyti naujus butus ir pradėtų statybų skaičių. Tai leidžia labai tiksliai įvertinti, kiek būstų bus baigta statyti per artimiausius kelerius metus. Sausio-lapkričio mėn. investuotojai pranešė apie norą pastatyti 219 000 naujų būstų (net 21,1 proc. mažiau nei prieš metus), o apie pradėtas statybas - 175 000 būstų (8,3 proc. mažiau).
Tačiau teigiamai vertintinas paties lapkričio mėn. rezultatas. Praėjusį mėnesį investuotojai pradėjo statyti 16 100 būstų (net 32,9 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį) ir gavo leidimus statyti dar 20 700 būstų (6,8 proc. daugiau nei prieš metus).
Rinkos atsigavimui, be kita ko, įtakos turi gerėjanti ekonomika, mažėjančios palūkanų normos ir geresnės vartotojų, t. y. būsimų būsto pirkėjų, perspektyvos. Pasak G.Hawryluko, tikimasi, kad ši tendencija išliks ir artimiausiais mėnesiais.
Pagrindiniai duomenys
| Rodiklis | 2023 m. (saus.-lapkr.) | Palyginimas su praėjusiais metais |
|---|---|---|
| Pasiūlytų butų skaičius | 199 600 | -7,1% |
| Vystytojų pastatytų butų skaičius | 123 000 (62%) | - |
| Individualių investuotojų pastatytų butų skaičius | 72 800 (36,5%) | - |
| Noras statyti naujus būstus | 219 000 | -21,1% |
| Pradėtos statybos | 175 000 | -8,3% |
tags: #nekilnojamas #turtas #lenkijoje