Nekilnojamojo turto plėtotojų komercinių pastatų statyba Lietuvoje

2015 metai nekilnojamojo turto plėtotojams Vilniuje buvo itin aktyvūs, o ekspertų prognozės, kad pardavimai dėl euro įvedimo grįš į 2013 metų lygį nepasiteisino. Pernai parduota beveik 3450 naujos statybos butų, t.y. 18 % daugiau nei ankstesniais metais. Įmonės „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra sėkmingus metus nekilnojamojo turto plėtotojams aiškina tuo, kad pirkėjai turėjo didžiules pasirinkimo galimybes visose klasėse. Metų eigoje pasiūla buvo nuolat papildoma naujais projektais - per metus rinką papildė apie 3500 naujų butų, t.y. beveik tiek pat, kiek buvo parduota.

Pasak T.Žiaugros, 2015 metais rinką užplūdo investicijos. Nekilnojamojo turto vystytojai įkvėpti 2014 metų viduryje fiksuoto pirkėjų aktyvumo drąsiai investavo į gyvenamųjų namų plėtrą, o būsto pirkėjai, įsitikinę, kad euro įvedimas būsto kainoms įtakos nepadarė, drąsiai leido santaupas - daugiau negu pusė naujos statybos butų buvo nupirkta nuosavomis lėšomis.

Naujų butų pardavimų tendencijos Vilniuje

2015 metais populiariausias rajonas sostinėje pagal naujų butų pardavimus buvo Naujamiestis (550 butų), pakeitęs daug metų pirmoje vietoje buvusią Pilaitę, kurioje pernai parduota 350 butų. Trečioje vietoje pagal populiarumą - Pašilaičiai (313 butų). Didžiausia pardavimų dalis 44 %, Vilniuje teko ekonominės klasės butams, tačiau sandorių skaičius per metus sumažėjo 7 %, o jų dalis pernai atiteko vidutinei klasei. Šios klasės pardavimai sudarė40 % parduotų naujos statybos butų arba 26 % daugiau nei ankstesniais metais. Didžiausias šuolis įvyko prabangių būstų segmente, kuriame per metus parduota net 550, t.y. beveik 3 kartus daugiau negu ankstesniais metais.

Per metus vidutinė naujos statybos butų kaina Vilniuje augo 1,2 % ir šiuo metu siekia 1600 eurų kvadratiniam metrui. „Kainų kitimas rinkoje vyko dėl pasikeitusios naujo būsto pasiūlos struktūros. Ieškantiems būsto pasiūlyta daugiau aukštesnės klasės projektų, todėl bendra rinkoje esančių butų kaina šiek tiek padidėjo. Per 2015 metus pasiūla labiausiai išaugo vidutinėje klasėje 21 % - nuo 1460 butų iki 1770 butų, o prestižinėje klasėje - 17 %, nuo 390 iki beveik 460 butų. Bendra pasiūla Vilniuje per metus išaugo vos 5 % ir šiuo metu siekia 3800 butų. Didžiausias naujos statybos butų pasirinkimas šiuo metu pirkėjų laukia Naujamiestyje (680 butų), šiek tiek mažiau - Šnipiškėse (550 butų), kur šiemet nekilnojamojo turto vystytojai pradėjo net keletą didelių projektų.

„Praėjusiais metais pirmiausia naujuose projektuose buvo parduoti 1-2 kambarių arba 28-50 kv. metrų ploto naujos statybos butai, kuriuos perkantys nuosavomis lėšomis rinkosi kaip pelningesnę alternatyvą mažoms indėlių palūkanoms. Ši tendencija buvo pastebima visuose segmentuose. Populiariausio investicijai įsigyjamo būsto turto vertė buvo iki 90 tūkst.

Ekspertų prognozės ir rinkos perspektyvos

Eksperto teigimu, 2016 metais nekilnojamojo turto plėtotojai atidžiau rinksis savo investicijų kryptis. Pamažu augant neparduotų butų sandėliui, rinkoje liks mažiau patrauklių butų, todėl vystytojai bus priversti didinti likvidumą, tikėtina, mažindami kai kurių butų kainas. „Eika“ atstovas prognozuoja, kad šiemet naujos statybos butų pardavimai neviršys 3200 butų ribos. Vidutiniškai bus parduodama po 250-270 butų per mėnesį, t.y. pirkėjų aktyvumas išliks panašus kaip 2015 paskutinį ketvirtį, kai rinkai įtakos neturėjo naujų projektų efektas. Pasiūla sostinės pirminėje rinkoje 2016 metais išliks apie 4000 naujų butų.

1992 m. įkurta bendrovė „EIKA“ yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus, kurianti naują gyvenimo ir darbo kokybę. Įmonė jau pastatė daugiau nei 3000 butų ir 270 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų.

Konkurso „Už darnią plėtrą“ apžvalga

Statiniams keliama aukšta kartelė Matyti architektūros ir planavimo evoliuciją matyti ir apie ją diskutuoti galima stebint Lietuvoje kasmet vykstantį geriausių NT projektų konkursą „Už darnią plėtrą“, kurį šiemet jau keturioliktą kartą organizuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Darnios plėtos akademija. Šiųmetis konkursas jau artėja link kulminacijos - geriausių projektų paskelbimo: spalio 15 dieną architektų, energetikų ir NT ekspertų komisija aplankė paskutiniuosius konkurse dalyvaujančius objektus. Šiemet konkurse dalyvauja net 29 NT projektai: 9 paraiškos, pretenduojančios į Ateities projekto prizą, ir 20 į „Už darnią plėtrą 2021“ pagrindinio prizo laimėtojus. Paraiškos pateiktos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.

Ekspertai, aplankę jau įgyvendintus ir dar tik planuojamus projektus nedaugžodžiauja: vystytojai jau mąsto šiuolaikiškai, yra linkę siekti darnos su aplinka ir vietos bendruomene. Žinoma, visada yra, kur tobulėti. Architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Linas Naujokaitis sako, kad šių metų konkursas išsiskiria dalyvių ir pristatomų darbų gausa, bet svarbiausia, kad pristatomi objektai kurti ne vienerius metus ir netgi dešimtmečius.

„Tai yra didelės apimties kompleksiniai projektai, demonstruojantys išaugusias Lietuvos nekilnojamo turto vystytojų galimybes ir potencialą. Tai ištisi kvartalai ar pastatų grupės su profesionalia kokybiška architektūra, preciziškai sutvarkyta ir išbaigta aplinka. Tokie pavyzdžiai rodo, kaip išaugo mūsų vystytojų, statybininkų ir architektų prestižas ir atliekamo darbo lygis“, - pažymi ekspertas.

„Swedbank“ NT klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis taip pat pažymi, kad šiemet konkurse dalyvaujantys projektai yra ne tik pavieniai pastatai, bet ir ištisi sutvarkyti, apželdinti gyvenamieji ar komercinių patalpų kvartalai.

Kiek įkaito Lietuvos NT rinka: kuo skiriasi situacija skirtinguose miestuose

„Smagu, kad šiemet tarp konkurso dalyvių turime ne tik atskirų pastatų, bet ir daug pastatų kompleksų. Tai rodo aukštą projektų ir plėtotojų brandą bei kelia konkurso kartelę. Be to, pastebėjau, kad vystytojai vis daugiau investicijų, dėmesio bei išradingumo skiria pastatus supančios aplinkos funkciniam ir estetiniam sutvarkymui. Taip pat matau subrendusį konkurso dalyvių požiūrį į komercinių projektų tvarumą. Jei anksčiau vystytojai dėdavo daug papildomų pastangų, kad atitiktų tarptautinių tvarumo sertifikatų reikalavimus, tai dabar kai kurių plėtotojų projektai, atrodytų, šiuos reikalavimus atitinka natūraliai, nes tvarumas jau persismelkė į šių vystytojų DNR. Apibendrinant, šių metų konkursas tikrai išsiskiria stiprių projektų gausa visose kategorijose ir bus nelengva išrinkti laimėtojus“, - sako M. Trimonis.

Apie dėmesį energiniam tvarumui kalba ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis. Jo teigimu, dėmesys statybos darbų kokybei ir energiniam efektyvumui sumažėjo, tačiau dėl to, kad šiandien statybų sektoriuje tai jau tavo savaime suprantamais dalykais. „Man pasisekė, kad jau eilę metų turiu galimybę matyti, susipažinti, kaip kuriami pastatai Lietuvoje. „Kuriami“ galimai platesne prasme. Nuo investuotojų, plėtotojų ir architektų idėjų derinimo projektuose, jų pripažinimo kaimyninėse bendruomenėse, kokybiškos ir sparčios statybos, gamtinės aplinkos tausojimo iki išradingai darbui ir poilsiui įrengtų patalpų, meninį lygį siekiančio gerbūvio, dėmesio naujakurių bendruomeniškumo pradmenims. Praktiškai be išimčių tokie vis drąsesnių, brandesnių, toliaregiškesnių idėjų rezultatai yra tiek pastaruoju metu, tiek ir šiemet konkurso komisijos lankomi pastatai. Sumažėjo dėmesys statybos darbų kokybei ir energiniam efektyvumui. Ne, čia nieko blogo. Tiesiog tai savaime suprantami ir išspręsti dalykai. Nebent diskutuojama dėl vienos ar kitos technologinės naujovės tarp įvairių pasitaikančių. Norisi tikėti arba vertėtų įsitikinti, kad ir konkurse nedalyvaujantys pastatai Lietuvoje kuriami panašiai“, - pažymi mokslininkas.

Urbanistinės tendencijos ir NT projektų kokybė

Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie Lietuvoje vystomus NT projektus urbanistiniu požiūriu. Architektė dr. Dalia Bardauskienė sako, kad būtent urbanistika šiandien tampa vis svarbesnė visuomenei, todėl, natūralu, prioritetą tam turi teikti ir NT vystytojai. „Šiemet konkurse dalyvauja išskirtinai daug objektų, todėl galima pastebėti bendrą tendenciją - dauguma objektų pasižymi įdomiais, kokybiškai įgyvendintais architektūriniais urbanistiniais sprendimais. Ypač augo ir tobulėjo aplinkos želdinimo ir interjerų, kuriuos sukūrė patyrę Lietuvos ir užsienio profesionalai, darbų kokybė. Išskirtinai estetiški, originalūs biurų interjerai, čia panaudoti ir meno kūriniai ir aukštosios technologijos. Želdinimo darbų kokybe išsiskiria gyvenamųjų namų teritorijos, vaikų žaidimo aikštelės. Maloniai nustebino gamybinės paskirties objektai. Matosi, kad užsakovams svarbus ne tik optimalus gamybos proceso organizavimas, bet ir tai, kaip objektai dera prie miesto aplinkos, ar kraštovaizdžio. Mūsų matytų gamybinių objektų sprendimai įdomūs, džiugina pravažiuojančių akį“, - komentuoja architektė.

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad šių metų konkursas, pritraukęs itin gausų dalyvių būrį, iš dalies atspindi po pandemijos pažadintą ir dar taip neseniai netikrumo suvaržytą nekilnojamojo turto rinką. „Vertinant konkurso projektus, stebime drąsių konversijų tendenciją būsto sektoriuje: teritorijų ir pastatų atnaujinimai šalia centrinių miesto zonų, keli „pionieriai“ projektai atrakinantys plėtrai potencialias naujas teritorijas Vilniuje ir Kaune. Džiugina itin aukštai iškelta komercinio turto projektų - biurų, logistikos ir gamybos centrų - kokybės kartelė. Tai yra stiprus prioritetų signalas: dėmesys darbuotojui, aplinkai, tvarumo siekiui, nes jau daugeliui statytojų BREAAM ar kiti tarptautiniu mastu pripažinti tvarumo sertifikatai tampa ne privilegija, o būtinybe“, - pabrėžia NT ekspertas.

Aplankiusi konkurse dalyvaujančius projektus, komisija jau netrukus diskutuos apie tai, ką pamatė, ir kiekvienas komisijos narys balsuos už, jo manymu, geriausią šių metų NT projektą. Tačiau komisija nelems nugalėtojų - balsuoti galės kiekvienas iš jūsų. Visų projektų aprašymus ir naujienas apie balsavimo pradžią sekite „Delfi“ portalo „Delfi būstas“ rubrikoje ir nepraleiskite galimybės atiduoti savo balsą.

Konkurso „Ateities projekto prizas“ dalyviai:

  • „Ogmios grupė“ Vilnius Outlet
  • „Citus“ Pajustis
  • „Citus“ Radio city
  • „Omberg“ Skylum
  • „Inreal“ Marių vėtrungės
  • „YIT“ Naujasis Skansenas
  • „SBA Urban“ Nemunaičiai
  • „Baltic Asset Management“ Ramu du
  • „Baltic Asset Management“ Storyline

Konkurso „Pagrindinio prizo kategorija“ dalyviai:

  • „Merko“ Vilnelės slėnis
  • „Lithome“ Platinum48
  • „Omina bona“ Ąžuolyno SC klinika
  • „Omberg“ Bajorų lajos
  • „Inreal“ Žalgirio 94
  • „Realco“ Žvėryno panoramos
  • „YIT“ Šilo namai
  • „YIT“ Juta
  • „Eika“ Eika namai Pilaitėje
  • Namų pynės, Vytauto 35
  • „Rewo“ sklypai Kalnėnuose
  • „Realinija“ Sierakausko 25
  • „Galio Group“ S7, Wave Savanorių 5
  • „Eta projektai“ Liv in Vilnius
  • „SBA Urban“ BLC, Green hall slėnis, Industrinių inovacijų slėnis
  • „Jung“ „Jung Vilnius“ biuras

tags: #nekilnojamo #turto #vystytojai #statomi #nauji #komerciniai