Šių metų liepos 1 d. įsigaliojo naujas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, kuriame apibrėžiamos bankų ir būstui besiskolinančių klientų santykių naujovės. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (LR Būsto paskolos įstatymas) skirtas reglamentuoti būsto kreditus ir užtikrinti vartotojų apsaugą.
Šis įstatymo projektas buvo parengtas 2016 m. lapkričio 10 d., o pradėjo veikti nuo 2017 m. liepos 1 d., kita dalis dar po metų nuo 2018 m. liepos 1 d.
Įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai, 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 60, p.).
Pagrindinės Įstatymo Nuostatos
Įstatyme naujai įtvirtinta, kaip derėtų vadinti būsto kredito palūkanų normas. Be to, siekiama nustatyti, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties.
Fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus. Tam, kad vartotojai galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų ar tarpininkų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, kredito davėjai ar tarpininkai privalės jiems pateikti informaciją apie kredito sąlygas standartine forma. Taip pat siūloma įtvirtinti privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašą (kredito palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).
- Kredito davėjai / tarpininkai privalės vartotojams pateikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarčių sąlygas.
- Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, įstatyme numatytas 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 d.
- Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis.
- Įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus.
- Kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Būsto kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios kredito gavėjai dažnai neįvertina. Dėl to įstatymo projekte aiškiai nurodoma, kaip reikėtų traktuoti palūkanų sąvokas. Pavyzdžiui, fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį.
BŪSTO PASKOLA: 3 žingsniai kaip SUTAUPYTI
Kompensacija Už Paskolos Grąžinimą Anksčiau Termino
Įstatymo projekte įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos. Kompensacijos nebus galima reikalauti atvejais, kai kredito sutartyje nustatyta 12 mėn.
Netesybos
Numatoma, kad kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
„Kredito Atostogos“
Numatyta „kredito atostogų“ galimybę, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui. Įstatymo projekte numatyta kredito gavėjo apsauga, kai jis nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, įskaitant ir „kredito atostogų“ galimybę.
Valiutos Pokyčiai ir Paskolos
Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad asmenys, kurie dirba užsienyje ir gauna valiutą užsienio valiuta (ne eurais, o pvz. svarais, kronomis, rubliais, zlotais ir pan.), ne visuose bankuose turės galimybę gauti būsto paskolą.
Tačiau apie tai patvirtino tik Swedbank ir Nordea bankai, tai yra dėl valiutų pokyčio draudimo. Kiti bankai dar turi pateikti atsakymus, o aiškiau bus po liepos 1 d.
Svarbiausios Įstatymo Datos
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 2016 m. lapkričio 10 d. | Įstatymo projekto parengimas |
| 2017 m. liepos 1 d. | Įstatymo įsigaliojimo pradžia (dalis) |
| 2018 m. liepos 1 d. | Įstatymo įsigaliojimo (dalis) |
tags: #nekilnojamojo #turto #susijusio #kreditu #istatymas