Išlaikymas (alimentai) paprastai priteisiami ne vyrui / žmonai, o vaikams. Visų pirma, žiūrima į tai, kokie yra vaiko poreikiai (kiek pinigų kainuoja jį išlaikyti per mėnesį). Vaiko poreikiai - tai ne vien maistas ar drabužiai.
Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - tai viena minimali Lietuvos mėnesinė alga (2017 m.). Suskaičiavus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę. Reiškia, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos.
Tačiau jeigu vieno iš tėvų materialinė padėtis sunkesnė, tai jam teismas gali nurodyti dengti tik mažesnę dalį (mažiau nei pusę) vaikui išlaikyti reikalingos sumos, bet nemažiau, nei vienas MGL (bazinė socialinė išmoka, 2017 m. - 38 EUR). Ši išimtis galioja tik tuo atveju, jeigu sunkesnėje materialinėje padėtyje atsidūręs tėvas stengiasi ją pakeisti.
Nustatant, kas turtingesnis, žiūrima ne vien į pajamas (tiek darbines, tiek ir kitas, tarkime, iš nuomojamo buto) ar turtą. Žiūrima ir į įsipareigojimus / skolas.
Kadangi išlaikymas (alimentai) priteisiami dėl vaikų, tai negali atsitikti taip, kad vieni vaikai gaus iš tėvo daugiau pinigų, nei kiti. Taip galėtų būti tokiais atvejais, kai, tarkime, tėvas, turi vaiką iš pirmos santuokos (kurį padeda išlaikyti alimentais) ir vaiką dabartinėje santuokoje.
Jeigu teismas priteistų itin didelį išlaikymą (daug alimentų), atsitiktų taip, kad dabartinėje santuokoje augančiam vaikui liktų mažiau pinigų per mėnesį, nei pervedama vaikui iš pirmos santuokos. Taip būti negali. Todėl apskaičiuojant išlaikymą (alimentus) kartu negyvenantiems vaikams, visuomet atsižvelgiama į tai, kiek dar tas pats tėvas žmonių turi išlaikyti.
Kadangi kas mėnesį mokamas išlaikymas (alimentai) priklauso nuo vaiko poreikių, o jie vaikui augant ir kylant kainoms kainuoja vis brangiau, taip pat keičiasi ir tėvų pajamos, išlaikomų kitų vaikų skaičius, tai teismas gali kasmėnesinius alimentus vieno tėvų prašymu perskaičiuoti.
Išlaikymo (alimentų) pinigus vaiką auginanti motina ar tėvas privalo leisti išimtinai vaiko poreikiams.
Paprastai priimant sprendimą dėl aišlaikymo dydžio vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). 2022 m.
Alimentų Indeksavimas
Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus.
Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas pervedantis asmuo. Tačiau praktikoje tokie atvejai reti.
Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo jas indeksuoti pats. Jeigu teismo sprendimą dėl išlaikymo ar žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis vykdo antstolis, tai periodines išmokas indeksuoja antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo.
Priteistų periodinių išmokų mokėtojas nėra laisvas pasirinkti, ar mokėti tik priteistas sumas, ar jas indeksuoti. Išmokas privalu indeksuoti ir tai visai nepriklauso nuo mokėtojo noro ar nenoro. Juo labiau, tai nėra vaikus auginančių motinų užgaida ar kaprizas, nors kai kurie tėčiai, deja, moterų prašymus taikyti indeksavimą traktuoja būtent taip.
Kaip indeksuoti?
Pavyzdžiui, jei 2018 m. liepą buvo priteistos 200 eurų išlaikymo išmokos, tai jas privalu pradėti indeksuoti nuo 2019 m. vasario 1 dienos, taikant 2018 m. apskaičiuotą VKI:
- 200€ x 101,9 : 100 = 204€;
- 204€ x 102,7 :100 = 210€;
- 210€ x 110,6 : 100 = 232€. (2021 m.)
Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, patartina pasinaudoti antstolių pagalba. Pirmiausia iš teismo, kuris yra priteisęs išlaikymą ar žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, reikėtų gauti vykdomąjį raštą.
Jei vykdomąjį raštą teismas išduoda rašytine forma, tai originalus popierinis vykdomasis dokumentas (ne kopija) dėl piniginių sumų išieškojimo siunčiamas arba pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams šiuo adresu: Konstitucijos pr. 15, LT-09319 Vilnius.
Vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarka detaliai aprašyta ir prašymo bei anketos formos pateikiamos Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje: www.antstoliurumai.lt/antstoliu-funkcijos.
Antstoliui pradėjus išlaikymo išmokų išieškojimą, sumažėja rizika, kad šias išmokas „suvalgys“ kitos skolos tais atvejais, kai išlaikymą mokėti privalantis asmuo skolingas daugeliui kreditorių.
Fizinio Asmens Bankrotas ir Alimentų Mokėjimas
Svarstantiems fizinio asmens bankroto galimybę, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė pataria išlikti racionaliems. „Svarbu nesusikoncentruoti vien ties bendra skolų suma ir suvokti, kad bankrotas nėra besąlygiškas visų išieškojimo procedūrų stabdymas ar skolų nurašymas.
Nors Civilinio proceso kodekso 626 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas yra vienas iš privalomų antstolio vykdomos priverstinio išieškojimo bylos stabdymo pagrindų, šios įstatymo nuostatos nereikėtų laikyti garantija, kad priverstinis skolų išieškojimas toliau nevyks.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką antstolio pradėtos ir bankroto proceso atveju sustabdytos priverstinio vykdymo procedūros gali būti atnaujinamos ir baigiamos, jeigu tokį leidimą duoda asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę.
Todėl, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikėtų dar kartą įvertinti visas kiekvienos skolos grąžinimo galimybes. Tarp jų - galimybė pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teise pasiūlyti išvaržomo turto pirkėją ir atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais palankiausiomis sąlygomis.
Bent dalį antstolių vykdomų priverstinio išieškojimo procesų užbaigiant antstolių kontorose dar iki bankroto proceso pradžios, galima nemažai sutaupyti. Juk ir iškėlus bankroto bylą skolų išieškojimas nesustoja, tik jį vykdo nebe antstolis. Kuo mažesnis skolų pluoštas bus perduotas bankroto administratoriui, tuo mažesnės susidarys mėnesinių įmokų ir atlygio bankroto administratoriui sumos.
Vidutinės asmens išlaidos bankroto procesui per mėnesį siekia apie 150-200 eurų. Kitas svarbus aspektas - kad bankroto procesas negali sumažinti asmeninio pobūdžio prievolių naštos.
Baigus asmens bankroto procesą, nėra nurašomi reikalavimai atlyginti suluošinimu, kūno sužalojimu padarytą žalą ar žalą dėl asmens mirties, taip pat reikalavimai mokėti išlaikymo išmokas, sumokėti valstybei baudas už administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas. Bankroto proceso metu šie reikalavimai tenkinami pirmąja eile, o jei nebūtų visiškai patenkinti įgyvendinant nemokumo planą, tai, pasibaigus bankroto procedūroms, tokių skolų išieškojimą vėl galėtų vykdyti antstoliai.
Bankroto galima siekti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kur yra asmens ekonominių interesų pagrindinė vieta. Tačiau šios galimybės nereikėtų tapatinti su galimybe nuslėpti dalį prievolių ir bankrutavus jų atsikratyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, mūsų valstybėje automatiškai pripažįstami ir vykdomi kitų ES šalių, pavyzdžiui, Latvijos, teismų sprendimai pradėti ir užbaigti asmens nemokumo procesą nepanaikina tų skolininko prievolių Lietuvoje esantiems kreditoriams, kurios nebuvo įtrauktos į asmens atleidimo nuo skolų planą.
Nepaisant iš dalies skirtingų bankroto sąlygų ir procedūrų, visų ES valstybių teisinėse sistemose galioja tie patys nemokumo teisės principai, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo bei skaidrumo principai. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų įtvirtina skolininko pareigą sąžiningai informuoti visus savo kreditorius apie inicijuojamą bankroto bylą.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas taip pat pagrįstas fizinio asmens sąžiningumo prezumpcija: nustačius nesąžiningumo faktus, asmenį gali prislėgti jam nepalankios pasekmės. Teismui pripažinus, kad asmuo tapo nemokus dėl jo iniciatyva sudarytų nesąžiningų sandorių ar dėl žalingų įpročių, bankroto procedūra nutraukiama. Toks asmuo netenka teisės siekti bankroto artimiausius 10 metų.“
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Teismų Praktika
Nagrinėjant alimentų nemokumo klausimus, svarbu atsižvelgti į teismų praktiką, kuri formuoja bendrą supratimą apie tai, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai. Apžvelgsime keletą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurios svarbios šioje srityje:
- Dėl vykdymo proceso teisės normų: Nutartyje dėl ėl vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių reikalavimą neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, pasisakyti, kad ieškovų areštuoto nekilnojamojo turto verčių suma pati savaime dar neleidžia spręsti, ar buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Esminė aplinkybė, turinti reikšmės vertinant, ar buvo pažeistas šios normos reikalavimas, yra ta, kad išieškojimas buvo nukreiptas tik į vieną iš ieškovų, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo, todėl buvo būtina nukreipti išieškojimą į skolininkės turto dalį, įeinančią į bendrą turtą. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis. Todėl jau pats teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kad areštuoto turto vertė gerokai viršys vykdymo procese išieškotinos sumos dydį.
- Dėl materialiosios teisės normų: Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiais, pasisakyta, kad tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo, t. y. valios sudaryti sandorį, išraiškos forma. Tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą.
- Dėl kreditoriaus tiesioginio ieškinio: Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus tiesioginį ieškinį atlyginti žalą iš bendrovės vadovo už bendrovės mokestinių prievolių neįvykdymą, pasisakyta, kad civilinės ir administracinės atsakomybės rūšys bei pagrindai joms taikyti yra skirtingi, todėl administracinės atsakomybės taikymas dar nėra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Byloje teismai pagrįstai konstatavo, kad neįrodytos aplinkybės, jog bendrovės vadovo veiksmai buvo nukreipti būtent į žalos ieškovei kaip bendrovės kreditorei padarymą, kad tokios žalos padarymo vadovas būtų kryptingai siekęs. Taip pat teismai nenustatė bendrovės vadovo didelės kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) šiam priimant sprendimą atsiskaityti su dalimi kreditorių, todėl nėra ir bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent prieš ieškovę, ir vadovo didelės kaltės kaip būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų pagal bendrovės kreditorės (ieškovės) tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui. Atsiskaitymas su tam tikrais kreditoriais pagal jų turimas reikalavimo teises, kai nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, savaime dar nereiškia, kad tokiu atsiskaitymo veiksmu daroma žala, nukreipta būtent į konkretų likusį kreditorių. Negalėjimas atsiskaityti ir atsiradęs bendrovės nemokumas sukėlė pasekmes visiems kreditoriams. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas, buvęs bendrovės vadovas, būtų padaręs nusikalstamą veiką dėl nesumokėtų mokesčių.
- Dėl tėvystės nuginčijimo: Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimą, pabrėžta, kad tėvystės nuginčijimo bylose prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi būti vertinami visapusiškai atsižvelgiant į vaiko patyrimą praeityje ir vaiko galimą patyrimą ateityje. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad ieškovas rūpinosi mergaite, iki jai suėjo treji metai, ieškovą ir mergaitę siejo glaudus emocinis ryšys, tačiau, remdamiesi tuo, kad šiuo metu dėl savo amžiaus mergaitė negali išreikšti savo nuomonės dėl ieškovo, teismai nevertino dabar esamo ieškovo ir mergaitės emocinio ryšio, ar vaikas prisimena ieškovą, nori su juo bendrauti ir pan. Vaiko nuomonės išklausymas yra sudėtinga, bet itin svarbi proceso dalis tokio pobūdžio bylose, todėl esant būtinybei turi būti pasitelkiami vaiko psichologiją išmanantys specialistai, kurie, nežalodami vaiko, nesukeldami jam nepagrįstų vilčių dėl asmens, kuris nenori būti jo tėčiu, išsiaiškintų vaiko nuomonę apie šį asmenį. Atitinkamai toliau vertindami vaiko interesus iš ateities perspektyvos, teismai turėtų nustatyti, kokius vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės išsaugojimas. Tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus.
- Dėl darbo teisinių santykių: Nutartyje dėl darbo teisinių santykių pasisakyta, kad darbo sutartyje tiksliai nenurodant, dėl kokios funkcijos atlikimo susitarta, ši darbo sutarties sąlyga turi būti nustatyta, aiškinant darbo sutartį, jos turinį. DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos, atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai.
- Dėl tėvų teisės susitarti dėl pilnamečio vaiko išlaikymo: Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų teisę santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarti dėl pilnametystės sulaukusio vaiko išlaikymo, aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pobūdis savaime lemia, kad joje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu išsprendžiami klausimai, be kita ko, susiję su jų vaikų išlaikymu bei kitomis turtinėmis teisėmis. Todėl atsižvelgiant į minėtos sutarties prigimtį bei pobūdį, pamatinį sutarties laisvės principą, leidžiantį privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, kiek tokios nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, CK 3.1921 straipsnio 4 dalį, nukreipiančią į CK 3.193 straipsnį, spręstina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti dėl pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Šeimos santykių egzistavimas ir vaikams sulaukus pilnametystės, minėtos tėvų pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusius vaikus pobūdis lemia, jog toks susitarimas traktuotinas kaip tęstinių santykių tarp tėvų ir vaikų tąsa, prisidedant prie vaiko, sulaukusio pilnametystės, gerovės.
Šios nutartys atspindi teismų požiūrį į įvairius aspektus, susijusius su išlaikymu, nemokumu ir teisiniu reguliavimu. Jos padeda geriau suprasti, kaip teismai vertina konkrečias situacijas ir kokie principai yra svarbūs nagrinėjant bylas dėl alimentų ir susijusių klausimų.
Ši informacija padės jums geriau suprasti alimentų nemokumo klausimus, antstolių praktiką ir teismų sprendimus Lietuvoje.