Priežastys, kodėl žmonės nenori būti visuomenės dalimi

Žmogus - socialinė būtybė, ieškanti paramos, supratimo ir siekianti priklausyti bendruomenei, būti visuomenės dalimi. Priklausymas bendruomenei kaip ir prieraišumas yra vieni svarbiausių žmogaus poreikių, užtikrinantys žmogaus išlikimą bei gyvenimo kokybę. Tačiau kartais individai jaučiasi atskirti ir nenori būti visuomenės dalimi. Aptarkime, kokios priežastys lemia tokį pasirinkimą.

Socialinė atskirtis ir diskriminacija

Laima Vaigė, prieš trejus metus išvykusi iš Lietuvos ir įsikūrusi Švedijoje, teigia, kad ekonominės priežastys nėra vienintelės, stumiančios ją ir panašias moteris iš Lietuvos. Labiausiai piktina socialinė, teisinė ir politinė atskirtis. Laimos nuomone, įstatymai, didinantys atskirtį tarp LGBT lietuvių ir likusios visuomenės dalies, kuria nesaugumo jausmą.

Anot Laimos, į diskriminaciją Lietuvoje yra žiūrima ganėtinai siaurai. Diskriminacijos darbo santykiuose ji nepatyrė, bet sisteminė diskriminacija yra nuolatinė LGBTQ asmenų palydovė. Laima teigia pažįstanti draugių, kurios dėl savo orientacijos buvo užpultos net Vilniaus centre. Panašios istorijos verčia tos pačios lyties poras slėptis.

Lietuvoje populiaru manyti, jog LGBTQ žmonės nori turėti specialų statusą visuomenėje, tačiau išvykę šios bendruomenės nariai gali tai lengvai paneigti. Laima teigia, kad emigracija į Švediją bent iš dalies pagerino jos gyvenimą. Tačiau daugelis LGBTQ lietuvių nenoriai palieka tėvynę, nes su daug kuo tenka atsisveikinti.

Šiuo metu, kai visuomenėje vyksta aktyvios diskusijos apie pačią šeimos sampratą, svarbu suvokti, kad ir kokį šeimos modelį mes pripažinsime, tai bus visuomenės dalis.

Emigracija dėl mokslo ir ekonominių priežasčių

Kaip ir daugeliui lietuvių, viena pagrindinių emigracijos priežasčių Laimai buvo darbas. „Mokslo faktorius mane stūmė iš Lietuvos. Šitą disertaciją [kurią dabar rengia] norėjau parašyti jau dešimt metų“. „Galvojant apie ekonomiką, visiems gyventi Švedijoje yra lengviau.

Šaltinis: vz.lt

Psichologiniai iššūkiai ir priklausomybės

Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje, turintys priklausomybę nuo alkoholio, dažnai kenčia nuo įvairių psichologinių sunkumų - depresijos, nerimo, žemos savivertės ar traumos, kurios susijusios su jų gyvenimo istorija. Alkoholio vartojimas tampa būdu pabėgti nuo šių emocinių skausmų ir vidinių konfliktų. Tai taip pat gali tapti vieninteliu jų būdu, kaip „išgyventi“ kasdienybę, nes jų gyvenime dažnai trūksta kitų sveikų, pozityvių mechanizmų.

Asmenys, turintys priklausomybę, dažnai patiria socialinę atskirtį ir stigmą, kuri dar labiau sustiprina jų priklausomybę. Jų gyvenimo būdas, dažnai apimantis benamystę, netvarką ir finansinius sunkumus, lemia, kad jie nesijaučia vertinami ar priimami visuomenėje. Jie gali atmesti bet kokius pasiūlymus keisti savo gyvenimo būdą, nes tai gali būti suvokiama kaip papildomas emocinis krūvis, kurio jie nesugeba pakelti.

Asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholio, gali neturėti motyvacijos keisti savo gyvenimą, nes neturi aiškių tikslų ar siekių. Dažnai jie yra taip nusivylę gyvenimu, kad neturi jėgų pasiekti geresnės ateities. Be tinkamos paramos ir motyvavimo, tokie asmenys gali nesuvokti savo situacijos rimtumo ir nenorėti įsitraukti į pagalbos programas.

Visuomenės nuostatos ir kultūriniai veiksniai

Šiuo metu dirbu pataisos namuose psichologu ir su priklausomybėmis susiduriu kiekvieną dieną. Mano praktika atskleidžia, kad dauguma nuteistųjų padarytų nusikaltimų - plėšimų, vagysčių, žmogžudysčių, seksualinio pobūdžio nusikaltimų, sukčiavimų - yra susiję būtent su nuteistųjų priklausomybėmis.

Dažnai kalbėdami apie priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų problemą, girdime nuomonę, kad žmogus yra laisvas rinktis, ir lygiai taip, kaip renkasi priklausomybes, jis galėtų rinktis būti nepriklausomu. Formuojama nuomonė, kad tokios priemonės, kaip įkalinimas ar kiti socialiniai suvaržymai, turėtų žmones atbaidyti nuo narkotinių medžiagų vartojimo, o mes visi turime vienodas galimybes rinktis, su kuo bendrausime, ką veiksime, savo partnerius, karjerą ir pan.

Šiuolaikinis žmogus, deja, nėra nei pakankamai laisvas, nei pajėgus mąstyti. Jei visuomenės raida vyktų taip, kad bent kuklios ir stabilios gyvenimo sąlygos būtų prieinamos platesniam gyventojų sluoksniui, kultūra iš to turėtų daug didesnės naudos.

Vis labiau įsigali supaprastėjusi pažiūra į žmogų. Laisvės praradimo ir mąstymo sumenkėjimo atžvilgiu blogiausioje padėtyje atsidūrė didžiųjų miestų gyventojai. Vis plačiau ir intensyviau diegiami technologiniai laimėjimai į gyvenimo praktiką. To pasekoje neišvengiamai individo veiklos sfera ima siaurėti, apsiribojama tik tam tikra siaura sritimi.

Pasiekimų visuomenė ir nuovargis

Žaibiškas gyvenimo tempas, nesibaigiantys darbiniai projektai ir užsakymai, vis aukštesni karjeros laiptai - dažno žmogaus svajonė. Tačiau rožinis gyvenimas netrukus apkarsta, kai aukšti rezultatai nebetenkina ir vietoj džiugesio jaučiamos vis slogesnės mintys. Pasiekimų visuomenė - terminas, aprašytas korėjiečių kilmės vokiečių filosofo Byung-Chul Hano knygoje „Nuovargio visuomenė“.

Psichologė-psichoterapeutė L. L. Dirmotė pažymi, kad perdegime galima įžvelgti ir teigiamą pusę: žmogus sustoja, perkainuoja vertybes, išsirenka prioritetus, pergalvoja ir persiorientuoja. Įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus ir suprasti, kada jis signalizuoja apie artėjančią kritinę ribą, gali būti sunku.

„Anksčiau visuomenė vadovaudavosi žodžiu „privalau“ - užauginti vaikus, uždirbti. Dabartinė karta atsikratė „privalau“ ir pradėjo viską „galėti“. Galėjimo veiksmas įkvepia mintį, kad galiu būti dar didesnis ir pasiekti dar daugiau - burbulas pučiasi ir vis labiau artėja prie egoizmo ir narcisizmo“, - pastebi psichologė-psichoterapeutė L.

Vienatvė – tyli kova, kurią jaučiame visi

Pagalba ir sprendimai

Teikiant pagalbą asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ir gyvenantiems socialinėje atskirtyje, pirmiausia svarbu suteikti psichologinę pagalbą, nes ji atlieka esminį vaidmenį sprendžiant tiek priklausomybės, tiek psichologines ir emocines problemas, kurios dažnai yra pagrindinės kliūtys pokyčiams. Socialiniame darbe turime vadovautis šiais principais - neteisti ir nevertinti asmenų, nes mūsų pagrindinė užduotis - teikti pagalbą, sukuriant saugų, pagarbų ir nevertinantį santykį su pagalbos gavėjais.

Kiekvienas žmogus turi unikalią gyvenimo istoriją, kurios aplinkybės gali turėti didelį poveikį jo elgesiui. Priklausomybės, socialinė atskirtis ar kitos patirtys gali būti tiesiogiai susijusios su sunkumais šeimoje, traumomis ar neigiamais gyvenimo įvykiais. Turime išmokti suprasti šiuos faktorius.

Psichologė L. Dirmotė sako, kad žmonės turėtų atsisukti į šventes ir atrasti kitokius prioritetus. Intensyvėjantys perdegimo sindromo ir depresijos skaičiai, norime ar nenorime, bet stumia to link. Specialistė yra optimistiškai nusiteikusi, kad žmonės galiausiai tai pripažins.

Kauno apskrities moterų krizių centras (KAMKC) teikia kompleksinę pagalbą, kurią sudaro psichologo, teisininko, šeimos konsultanto, socialinio darbuotojo konsultacijos, tarpininkauja klientams bendraujant su kitomis institucijomis.

tags: #nenori #buti #visuomenes #dalimi