Sodo Namo Grindų Įrengimas: Nuo Pagrindo Iki Apdailos

Įrengiant sodo namą, vienas svarbiausių etapų yra grindų įrengimas. Nuo to, kaip bus įrengtos grindys, priklauso viso pastato šiluminis komfortas, drėgmės kontrolė ir apdailos ilgaamžiškumas.

Kada Reikalingas Grindų Šiltinimas?

Grindų šiltinimo poreikis ir storis priklauso nuo to, kada planuojate naudoti namelį ir nuo to, kokio tipo pamatus esate ar planuojate įsirengti. Jei namelį planuojate naudoti tik šiltuoju metų laiku ir esate įsirengę polinius pamatus - grindų šiltinimas nėra būtinas. Tačiau jei norite, kad šaltesnių dienų vėsa ar lietingų dienų drėgmė nepasiektų jūsų namelio ir būtų šilčiau vaikščioti grindimis - tada vertėtų pasvarstyti bet apie ploniausią grindų šiltinimo variantą (5 cm). Jei planuojate namą naudoti ištisus metus tada reikia pagalvoti apie storesnį šiltinimo sluoksnį.

Dažnai planuojant statinį naudoti šaltuoju sezonu yra įrengiami šilti, pavyzdžiui plokštuminiai, pamatai.

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną iš pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų klojami kilimai ar kiti, primityvūs triukai. Taigi, norėdami namams suteikti daugiau komforto, jaukumo ir, svarbiausia, sutaupyti, pasirūpinkite, kad grindų apšiltinimas būtų atliktas laiku ir tinkamai.

Grindų Įrengimas Sename Name

Seno namo grindų betonavimas - vienas svarbiausių žingsnių, kai siekiama užtikrinti tvirtą, lygų ir šiltą pagrindą. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad užtenka tiesiog užpilti betoną, praktikoje šis procesas reikalauja kruopštaus pasiruošimo ir žinojimo, kaip elgtis su senomis konstrukcijomis.

Senų namų grindys dažnai būna išlinkusios, nusėdusios ar suskilusios. Tai aiškus ženklas, kad laikui bėgant nusilpo pagrindo sluoksnis arba deformavosi medinės konstrukcijos. Tokiais atvejais paprastas išlyginamasis sluoksnis nepadės - būtina iš naujo lieti betoną.

Jeigu ant grindų ar sienų apatinių dalių atsiranda tamsių dėmių, jaučiamas pelėsio kvapas ar kaupiasi drėgmė, tai rodo, kad senoji hidroizoliacija yra pažeista. Tokiu atveju reikia ne tik naujo betono sluoksnio, bet ir pilnai atnaujinti drėgmės barjerą.

Betonuotos grindys, kurios neturi tinkamos izoliacijos, praranda daug šilumos, todėl namai tampa šalti, o šildymo išlaidos - didelės. Šiuolaikinė renovacija leidžia iš karto įrengti šiltinimo sluoksnį po betonu.

Ne visada būtina viską ardyti iki grunto. Jei senos grindys nėra sutrūkusios, bet turi tik nedidelius nelygumus, užtenka išlyginamojo sluoksnio (vadinamojo betono lygintuvo). Jis leidžia atnaujinti paviršių, paruošiant jį naujai dangai, pavyzdžiui, plytelėms ar vinilui.

Grindų Įrengimo Etapai Sename Name:

1. Senos grindų dangos pašalinimas: Pirmasis žingsnis prieš betonavimą - visiškai pašalinti seną grindų dangą. Tai gali būti medinės lentos, senas betonas ar molinis pagrindas. Svarbu išvalyti visus likučius iki tvirto, stabilaus sluoksnio - dažniausiai tai gruntas arba sutankintas žvyro pagrindas. Jei namas labai senas, po grindimis gali būti oro tarpai arba senas apšiltinimas, kuris prarado savybes. Tokiais atvejais jį būtina pašalinti ir užpildyti nauju žvyro sluoksniu.
2. Pagrindo įvertinimas ir drenažo įrengimas: Prieš klojant bet kokias medžiagas, reikia įvertinti grunto būklę ir drėgmės lygį. Jei pagrindas yra molingas arba linkęs sugerti vandenį, būtina įrengti drenažą. Vanduo - pagrindinis betono priešas. Rekomenduojama naudoti specialų grunto drėgmės testą arba tiesiog pakloti polietileno plėvelę 1-2 dienoms: jei po ja susikaupia kondensatas, pagrindas dar per drėgnas.
3. Pagrindo sutankinimas: Tvirtas pagrindas - svarbiausia ilgaamžių grindų sąlyga. Po senų grindų išėmimo būtina grunto dalį gerai sutankinti. Tam naudojamas vibroplokštė arba rankinė tankinimo įranga. Profesionalai pabrėžia, kad būtent šiame etape daromos dažniausios klaidos - per silpnas tankinimas ar netolygus sluoksnis lemia vėlesnius grindų sėdimus ir įtrūkimus.
4. Hidroizoliacijos įrengimas: Net jei namas atrodo sausas, senos konstrukcijos dažnai leidžia drėgmei kilti iš grunto. Be tinkamos hidroizoliacijos betonas sugeria vandenį, o laikui bėgant pradeda trūkinėti ir šalti. Drėgmė taip pat gali patekti į apdailos sluoksnius - ypač jei planuojamos medinės grindys ar laminatas. Todėl hidroizoliacijos sluoksnis yra ne priedas, o būtinybė. Labai svarbu sukloti medžiagas be tarpų - su užleidimu bent 15-20 cm ir suklijuotais sujungimais.
5. Šilumos izoliacijos įrengimas: Po hidroizoliacijos klojamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Jis padeda išlaikyti šilumą žiemą ir apsaugo nuo šalčio skverbimosi per grindis. Sename name verta rinktis tankesnes, 100-150 kPa stiprio izoliacines plokštes, kurios atlaiko apkrovas. Plokštės turi būti klotos sandariai, su perstumtais siūlėmis. Didžiausia klaida - hidroizoliacijos ir šiltinimo sluoksnių atskyrimas ar pažeidimas darbų metu. Net maži plyšiai gali tapti drėgmės keliu. Taip pat dažnai pamirštama apie kampų sandarinimą - būtent ten kaupiasi kondensatas. Kitas dažnas trūkumas - netinkamai parinktas putplasčio storis.
6. Armatūros įrengimas: Armatūra - tai grindų tvirtumo „skeletas“. Ji padeda betonui išlaikyti formą, neleidžia jam trūkinėti ir paskirsto apkrovas tolygiai. Dažniausiai naudojamas plieninis tinklas, kurio vielos skersmuo siekia 4-6 mm. Tokio tipo armatūra tinka gyvenamiesiems pastatams, kur apkrovos nėra itin didelės. Sunkesnėms konstrukcijoms, pavyzdžiui, garažui ar dirbtuvėms, gali prireikti 8 mm ar net 10 mm storio tinklo. Armatūrinis tinklas turi būti įrengtas ne grindų apačioje, o maždaug trečdaliu nuo apačios - apie 3-5 cm aukštyje nuo šilumos izoliacijos. Tam naudojami specialūs plastikiniai arba metaliniai atrėmai („kėdutės“). Kai plotas didelis, tinklai jungiami su 10-15 cm užleidimu.
7. Atskyrimo sluoksnio įrengimas: Atskyrimo sluoksnis naudojamas tuomet, kai grindys pilamos ant šiltinimo arba kai reikia sukurti „plaukiojantį“ betono sluoksnį. Tai gali būti plona polietileno plėvelė, klojama tarp izoliacijos ir betono. Tokiu būdu išvengiama įtrūkimų ir įtampos tarp sluoksnių. Be tradicinės plieninės armatūros, galima naudoti ir plastikinius arba stiklo pluošto tinklus, kurie yra lengvesni, nerūdija ir tinka mažesniems plotams. Kai kurie meistrai renkasi fibros priedus - smulkius pluoštus, maišomus į betoną.
8. Betono mišinio paruošimas ir liejimas: Tinkamas betono mišinys - pagrindinis kokybiškų grindų garantas. Senų namų atveju dažniausiai naudojamas betonas C20/25 klasės, kuris pasižymi geru stiprumo ir apdirbamumo balansu. Vandens kiekis - viena dažniausių klaidų. Per daug vandens pagerina paskleidimą, bet susilpnina galutinį rezultatą: grindys tampa porėtos, linkusios dulkėti ir trūkinėti. Tinkamas santykis - apie 0,45-0,55 vandens ir cemento proporcija. Pirmiausia palei sienas ir patalpos perimetrą klojama kompensacinė juosta (paprastai iš polietileno ar poliuretano), kuri leidžia betonui plėstis nesuskeldėjant. Betonas pilamas nuo tolimiausio kampo link išėjimo, sluoksnis turi būti tolygus - dažniausiai 7-10 cm storio. Mišinys paskirstomas kastuvu ar mentele ir sutankinamas vibraciniu grąžtu arba paviršiaus vibroline. Kai betonas paskirstytas, jis turi būti išlygintas pagal vedimo gaires. Tam naudojama aliuminio taisyklė arba lazerinis nivelyras. Jei planuojamas grindinis šildymas, betonas turi tolygiai apgaubti vamzdžius ir nesudaryti oro ertmių.
9. Betono džiūvimas ir priežiūra: Betonas turi džiūti tolygiai, todėl pirmąsias 3-5 dienas jį būtina drėkinti - purkšti vandeniu arba uždengti plėvele. Tai neleidžia paviršiui per greitai išgarinti drėgmės ir apsaugo nuo įtrūkimų. Visas džiūvimo procesas trunka nuo 3 iki 4 savaičių, priklausomai nuo sluoksnio storio ir temperatūros. Tik po to galima kloti grindų dangą. Po betonavimo darbų grindys turi džiūti natūraliai, be skubos. Vidutiniškai vienam betono centimetrui reikia maždaug savaitės džiūvimo, jei aplinkos temperatūra yra apie 18-20 °C. Tačiau tai - tik orientacinis rodiklis. Džiūvimo greitį lemia oro drėgmė, ventiliacija ir net patalpos orientacija saulės atžvilgiu. Norint įsitikinti, kad betonas tikrai sausas, galima atlikti drėgmės testą: ant paviršiaus užkloti plastikinę plėvelę 24 valandoms.
10. Paviršiaus kietinimas (nebūtina): Pirmosiomis dienomis po betonavimo grindys yra itin jautrios. Dėl greito vandens garavimo paviršius gali susitraukti ir sutrūkinėti. Kad betonas būtų atsparesnis trinčiai, galima naudoti paviršiaus kietintojus (angl. hardener). Jie tepami arba įtrinami į šviežią paviršių po 2-4 valandų nuo liejimo. Šios medžiagos pagerina viršutinio sluoksnio tankį ir ilgaamžiškumą, sumažina dulkinimą.
11. Grindų dangos klojimas: Grindų dangą (pvz., laminatą, plyteles ar vinilą) galima kloti tik tuomet, kai betono drėgmė neviršija 2 % (matavus CM metodu). Prieš klodami apdailą, paviršių būtina kruopščiai išvalyti ir nugruntuoti.

Norint pasiekti geriausią rezultatą, verta vesti betonavimo dienoraštį - jame žymėti liejimo datą, temperatūrą, drėkinimo dienas. Toks paprastas įprotis leidžia tiksliai stebėti procesą ir laiku pastebėti, ar džiūvimas vyksta per greitai ar per lėtai.

Dažniausios Klaidos Betonuojant Grindis

• Per plonas betono sluoksnis (mažesnis nei 5-6 cm).
• Netolygus betono storis visoje patalpoje.
• Per didelis vandens kiekis betono mišinyje.
• Nepakankamas betono sutankinimas.
• Skubėjimas džiovinimo metu.
• Armatūrinis tinklas guli tiesiai ant izoliacijos.
• Nelygus betono paviršius.

Grindų Šiltinimo Medžiagos

Norinti medinį namą izoliuoti maksimaliai kokybiškai, vertėtų nepamiršti ne tik jo stogo ar sienų, bet ir grindų.

Poliuretano putplastis yra ypač novatoriška ir vis dažniau izoliacijai naudojama medžiaga. Jis pasižymi ne tik tuo, kad sujungia šilumos, hidroizoliacijos ir garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytis, todėl grindims nėra reikalingas papildomas sandarinimas.

Taip pat svarbu pažymėti, kad lyginant su tuo pačiu kitų izoliacijoje naudojamų medžiagų kiekiu, grindis apšiltinus poliuretanu bus pasiekta daug didesnė šilumos izoliacija.

Vis dėlto, jei nusprendėte šiltinti ne visiškai naują namą, rekomenduojame, kad grindų apšiltinimas būtų atliktas prieš tai išardžius senąsias grindis.

Akmens vata pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos charakteristikomis, mažu šilumos laidumu ir mažu higroskopiškumu - akmens vata gali sugerti labai mažai drėgmės iš oro. Pavyzdžiui, esant 90% santykinei oro drėgmei, akmens vata sugeria tik 0,004% medžiagos tūrio.

Grindų apšiltinimas akmens vata turi būti atliekamas ant santykinai lygaus ir sauso pagrindo. Akmens vatos plokštės puikiai prisitaikys ir užpildys visus paviršiaus nelygumus, nes jos gali būti sulankstytos taip, kad susiklijuotų labai tvirtai, o ilgieji kraštai nesidengtų. Hidroizoliacija taikoma visam paviršiui, paliekant šonus ant kraštų.

Izoliacinės medžiagos naudojamos ne tik optimaliai temperatūrai palaikyti, bet ir triukšmo izoliacijai.

Grindų Pagrindas

Konstrukciniu požiūriu grindis ant grunto sudaro šie sluoksniai:

• Paruošiamasis (juodgrindės) - įrengtas ant grunto ir paskirstantis veikiančias apkrovas;
• Hidroizoliacinis sluoksnis - trukdantis skverbtis gruntiniam vandeniui ir drėgmei;
• Šilumos izoliacija - įrengta ant grunto arba perdenginio, sumažinančio šilumos nuostolius per grindis (jei reikalingas įrengiamas ir garso izoliacijos sluoksnis, sumažinantis garso sklidimą per grindis);
• Tarpsluoksnis - sujungia grindų dangą su žemiau esančiu grindų sluoksniu;
• Grindų danga - viršutinis grindų sluoksnis, kuris veikiamas eksploatavimo aplinkos.

Šie konstrukciniai sluoksniai įrengiami naudojant atitinkamas medžiagas ir technologijas. Pagal situaciją, numatomas akrovas, grindų dangą ir kitas aplinkybes, grindų konstrukcijoje kai kurių sluoksnių gali ir nebūti.

Standartiškai grindų ant grunto įrengimas prasideda po santechnikos vamzdžių ir elektros kabelio išvedžiojimo, prieš tai grindų plote nukasus dalį grunto (jei jo lygis per aukštas). Esamą pagrindą reikia išlyginti, jame neturi būti didesnių kaip 3-5 cm peraukštėjimų.

Ant esamo žemių pagrindo pilamas 10-15 cm storio smulkaus žvyro arba švaraus smėlio sluoksnis, paskleidžiamas ir sutankinamas su vibrovolu. Šis sluoksnis reikalingas dėl stabilumo ir drėgmės izoliavimo.

Juodgrindės

Antras etapas - juodgrindžių įrengimas iš smėlbetonio sluoksnio. Jeigu gruntiniai vandenys žemai, jei padarytas drenažas ir nėra pavojaus, kad drėgmė pasieks apatinį žvyro sluoksnį, galima juodgrindžių atsisakyti. Tačiau jos sukuria lygų ir tvirtą pagrindą apšiltinimo sluoksniui.

Kai kas mano, jog įrengdami juodgrindes apsidraudžia nuo graužikų invazijos į šiltinimo sluoksnį. Dar kai kas grindų betonavimą painioja su juodgrindžių įrengimu. Betonavimas - tai pagrindinis grindų „sumuštinio" sluoksnis ant šiltinimo medžiagos (jei tai pirmo aukšto grindys ant grunto). Gi juodgrindės - tik paruošiamasis betono sluoksnis ant grunto.

Ant sutankinto smėlio ar žvyro sluoksnio klojama hidroizoliacinė plėvelė, apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Pro ją, kruopščiai lipnia juosta užsandarinant praėjimus, pravedami atvesti elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kiti vamzdžiai.

Juodgrindėms įrengti naudojamas sausas smėlbetonis - mišinys iš smėlio ir cemento. Jis drėkinant sutrombuojamas.

Juodgrindžių betono sluoksnis sutankinamas drėkinant.

Juodgrindžių betono sluoksnis standartiškai nurodomas apie 10-15 cm storio, jis negali būti mažesnis kaip 8 cm. Jeigu juodgrindės neformuojamos, polistireninio putplasčio plokštės klojamos tiesiai ant sutrombuoto laidaus grunto sluoksnio.

Visi grindų sluoksnių aukščiai turi būti nurodyti techniniame darbo projekte. Konstruktoriai projektuoja tokį galutinės grindų dangos lygį, kad jis būtų maždaug 10-15 cm virš pamato.

Grindų Šiltinimas

Nors rinkoje yra daug termoizoliacinių medžiagų, grindų šiltinimui dažniausiai naudojamos polistireninio putplasčio plokštės, nes jos šiltos, atsparios gniuždymui, tvirtos ir kietos bei patogios kloti.

Putų polistirolo šilumos izoliacija grindyse gali būti iš vieno arba dviejų - trijų sluoksnių. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, jų siūlės, išskyrus grindų pakraščius, neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti ≥ 200 mm.

Visus plyšius, pasitaikančius tarp polistireninio putplasčio plokščių, rekomenduojama užkamšyti polistireninio putplasčio atraižomis arba užpildyti montažinėmis putomis.

Dėl savo homogeniškos ir uždarų porų struktūros ekstruzinio putų polistirolo plokštės praktiškai neįgeria vandens, yra atsparios užšalimo ir atšalimo ciklams, pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis λd= 0,035-0,037 W/mK, nebijo tiesioginio sąlyčio su gruntu ir atlaiko dideles apkrovas (≥300 kPa).

Kad iš viršaus į polistireninį putplastį arba į jo siūles neprasiskverbtų betonas ar skiedinys, šilumos izoliacija iš viršaus turi būti uždengta skiriamuoju sluoksniu. Skiriamajam sluoksniui gali būti naudojamas specialus krepinis popierius, geotekstilė ar kitos panašios medžiagos.

Svarbu parinkti tinkamo tankio putplastį, kuris atlaikytų apkrovas. EPS 70 plokštės tinka esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv/m, EPS 100 - iki 3000 kg/kv.m.

Grindų Betonavimas

Ant šiltinamojo sluoksnio iš polistireninio putplasčio įrengiamas betono sluoksnis. Prieš liejant betoną, plotą reikia armuoti, armavimo tinklelis turi būti vidurinėje ar netoli aptinės betono sluoksnio dalies, negalima jo suguldyti ant šiltinamojo sluoksnio. Betonas gali būti liejamas paruoštas gamykloje arba smėlbetonis, maišomas objekte su Putzmeister maišykle. Jei bus įrengiamas grindinis šildymas per vamzdelius (vandeninis arba orinis), turėtų būti naudojami specialūs betono plastifikatoriai arba fibravimas.

Jei pagrindas užtektinai tvirtas, armuojama tinkleliu vienu ar dviem armatūros sluoksniais. Tinklelio paskirtis - perimti sėdimo įtempimus sukietėjusiame betone. 5 - 10 cm storio betono sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotas 4-5 mm vielos armavimo tinklas, skirtas perdengimo konstrukcijai sustiprinti, tuo pat ir šildymo kabeliui pritvirtinti. Prie armavimo tinklo kabelis gali būti tvirtinamas plastikiniais dirželiais arba kitu būdu.

Ant jau paruošto paviršiaus pilamas betonas, sutankinamas ir išlyginamas liniuote su gulsčiuku. Svarbiausias reikalavimas - kad armavimo tinklas su šildymo kabeliu būtų liejamo betono sluoksnio viduryje. Tam pasitarnauja plastikiniai fiksatoriai. Jeigu skiedinys pilamas karučiu ar reikia judėti po paruoštą užpilti paviršių, pasiruošiami takai iš lentelių, kad nebūtų pažeistas šildymo kabelis ir pasiruoštas tarpas tarp armavimo tinklo ir šiltinimo medžiagos.

Prieš liejant betoną išmatuojami ir pažymimi aukščiai palei patalpos perimetrą. Betonas pilamas palei perimetrą ir liniuote sluoksnis lyginamas pradedant nuo kraštų einant link centro.

Išlyginus betoną jis užtrinamas elektrine glaistykle, kad paviršius būtų kietas ir lygus. Jeigu grindų plotas didesnis kaip 36 kv.m, aplink įpjaunamos nuo 30 mm iki pusės sluoksnio gylio kompensacinės siūlės tam, kad betonas džiūdamas galėtų judėti.

Jei betonavimo plotas didesnis nei 36 kv. m. aplink yra įpjaunamos siūlės tam, kad betonas galėtų slankioti, nes džiūdamas jis juda. Galima ir išvengti siūlių, naudojant naujas betono priedus, kurie stabdo judėjimą.

Kai patalpose šilta ir pučia skersvėjai, betonas stingsta daug greičiau nei reikėtų, tad rekomenduojama naudoti priedą, sulėtinantį džiūvimo procesą. Liejant skiedinį ar betoną patalpos temperatūra negali būti žemesnė nei 5 °C bent 3 dienas.

Kietėjantis betonas ar skiedinys turi būti apsaugotas nuo skersvėjų ir per greito džiūvimo.

Betono sluoksnio storis priklauso nuo skiedinio tipo ir vamzdelių tvirtinimo būdo. Mažiausias galimas betono ar skiedinio sluoksnio storis virš šildymo vamzdelių - 30 mm, standartiniu atveju - 45 mm.

Šiltinant grindis perimetru prie sienų priklijuojamos putų polistirolo juostos arba specialios tarpinės, jos naudingos šilumos tilteliams eliminuoti ir betono įvaržoms perimti.

Sausosios Grindys

Tiek pirmajame aukšte, tiek ant perdangos, ypač pastaruoju atveju, pilti sunkų ir šlapią smėlbetonio bei išlyginamąjį betono sluoksnius ne visada galima, ypač, jei reikia riboti apkrovas ant medinių perdangų. Sunkiam betono pagrindui yra puiki alternatyva - sausosios grindys iš gipskartonio arba gipso plaušo plokščių.

Tokia grindų konstrukcija lengva, greitai įrengiama, nėra šlapių procesų, nereikia laukti, kol išdžius betonas. Išlyginamajam sluoksniui gali būti naudojamas lengvų birių medžiagų sluoksnis, ant gipso plokščių gali būti klojama praktiškai bet kuri galutinė grindų danga (apie išimtis - skyriaus pabaigoje). Sausosioms grindims įrengti naudojamos Knauf Brown arba Knauf Brio plokštės.

Knauf Brown yra gipso kartono plokštės su stiklo pluoštu armuota gipso šerdimi, neimpregnuotos. Tinka iki 2 kN koncentruotai apkrovai ir iki 2 kN/kv.m išskirstytai apkrovai. Gyvenamosios paskirties patalpose tokių apkrovų visiškai pakanka, plokštės montuojamos dviem sluoksniais.

Knauf Brio yra monolitinės gipso plaušo plokštės, montuojamos vienu sluoksniu, bet laikančios didesnes apkrovas, impregnuotos, tinkamos drėgnoms patalpoms. Plokštės turi išfrezuotą 35 mm pločio špuntą sujungimui. Ant grindų šios plokštės montuojamos vienu sluoksniu, jungiant jas per klijais suteptą „špuntą" ir papildomai tvirtinant savisriegiais ar kabėmis. Galimos didesnės apkrovos - iki 4 kN ir 4 kN/kv.m, tokios apkrovos yra projektuojamos visų paskirčių (gyvenamųjų ir visuomeninių) pastatų patalpose, biuruose, lengvosios pramonės patalpose, komercinės paskirties, pvz., prekybos patalpose, jei reikia ypatingo gniuždymo stiprio, galima kloti du Knauf Brio sluoksnius.

Sausų Grindų Įrengimas Be Betonavimo

Įrengti sausų grindų konstrukciją galima ant bet kokio apkrovas laikančio sauso ir lygaus pagrindo - gelžbetonio perdangos, lagių ir medinių lentų, OSB plokščių, ant termoizoliacijos sluoksnio, ant išlyginančio biraus sluoksnio. Grindų konstrukcijos pasirinkimas priklauso nuo esamos situacijos. Pagrindinė sąlyga - pagrindas turi būti sausas ir lygus.

Jei klojamas termoizoliacijos ar birių medžiagų sluoksnis, tam tikslui patogiausios medžiagos yra grindinės polistireninio putplasčio plokštės ir keramzitas arba specialus vulkaninės kilmės granuliatas Knauf Trockenschuttung PA. Juose patogu išvedžioti grindinio šildymo vamzdyną.

Sausosios grindys pasižymi gera smūginio garso izoliacija, nedideliu svoriu, jas įrengiant nėra šlapių procesų, nereikia laukti, kol sukietės betonas. Sausas grindis galima įsirengti patiems, nereikia nei ypatingų įgūdžių bei specialių įrankių.

Sausų Grindų Montavimas

Sausosios Grindys Ant Grunto

Pirmajame aukšte sausų grindų klojimui ant grunto labai gerai išlyginamas ir sutankinamas gruntas. Ant jo tiesiama hidorizoliacinė polietileno plėvelė, paklojamas termoizoliacijos sluoksnis. Jei reikia, pagrindo išlyginimui gali būti naudojamos specialios granulės (Knauf Trockenschuttung PA) arba keramzitas, rekomenduojama ne mažesnis kaip 2,5 cm sluoksnio storis. Ant išlyginto biraus sluoksnio klojamos plokštės (Knauf Brown arba Knauf Brio), kurios tvirtinamos tarpusavyje, bet ne prie pagrindo, t.y., montuojama plūdrioji grindų pagrindo konstrukcija.

Sausosios grindys gali būti įrengiamos ir ant išbetonuoto pagrindo. Jei jis betonuojamas įrengiant naujas grindis, visvien reikia laukti, kol betonas sukietės ir sausų grindų konstrukcija netenka prasmės. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pagrindas yra išbetonuotas anksčiau ir jis nelygus. Tuomet galima patiesti polietileno plėvelę, išlyginti pagrindą sausu barstalu bei sumontuoti sausas grindis. Toks sprendimas patogus tuo, kad nenaudojamos šlapios medžiagos ir nereikia laukti, kol išdžius betonas.

tags: #sodo #namo #grindys