Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas užsienio šalyse: tyrimai ir pasekmės

Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas užsienio šalyse yra rimtas nusikaltimas, turintis didelių pasekmių tiek asmenims, tiek valstybėms. Ši veikla dažnai susijusi su mokesčių vengimu, sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais, kurie gali destabilizuoti ekonomiką ir pakenkti visuomenės pasitikėjimui institucijomis.

Šiame straipsnyje aptariami neteisingų duomenų pateikimo atvejai, jų atskleidimo būdai ir teisinės pasekmės. Taip pat apžvelgiama, kaip teisėsaugos institucijos bendradarbiauja tarptautiniu lygiu kovojant su šiais nusikaltimais.

Nusikaltimų schemos ir jų atskleidimas

Nusikalstamos veikos buvo vykdomos beveik dešimtmetį tiek Lietuvoje, tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Tai yra didelės apimties tarptautinis tyrimas.

Klaipėdos policija turėjo informacijos apie mūsų apskrityje veikiančią grupuotę, kuri ieškojo socialiai pažeidžiamų asmenų - tai yra turinčių priklausomybių nuo narkotikų, alkoholio, benamių ar psichiškai nesveikų. Buvo identifikuotas visas tinklas, buvo ieškoma tokių žmonių Lietuvoje, tarkime, grįžusių iš kalėjimo ir neturinčių, kur eiti. Tie žmonės yra užverbuojami, yra visa infrastruktūra, kaip juos išgabenti į užsienio šalis, konkrečiai - į Airijos salą.

Pasak V. Narutavičiaus, tyrėjai iš užsienio buvo perspėję, jog Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje lietuvių grupuotės aktyviai prekiavo narkotinėmis medžiagomis, dažniausiai heroinu. Kolegos iš užsienio pastebėjo, jog minėtų grupuočių veiklos užkardymas tapo iššūkiu. Būtent šioje situacijoje pradėta aktyviai bendradarbiauti su užsienio teisėsauga.

Teisėsaugos duomenimis, iš narkotikų prekybos gauti pinigai buvo legalizuojami juos investuojant į nekilnojamąjį turtą ir kitokiais būdais, o dalis pinigų buvo skiriama naujiems žmonėms užverbuoti. Užverbuotiems žmonėms buvo perkami lėktuvų bilietai į kitas šalis, jie buvo aprūpinami apgyvendinimu užsienyje, kad ten galėtų vykdyti nusikaltimus.

Kaip skelbia prokuratūra, be to, šio atliekamo nusikalstamo susivienijimo tyrimo metu buvo atskleistos ir kitos grupuotės narių Lietuvoje įvykdytos rezonansinės nusikalstamos veikos.

Pašalinimo pagrindai viešuosiuose pirkimuose

VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. „self-cleaning“) galimybė. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais, Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovu, taip pat atsižvelgti į metodinę priemonę, kurioje pateikiami privalomi ir neprivalomi pašalinimo pagrindai („Pašalinimo pagrindų lentelė“), pateikiama nuoroda į atitinkamą VPĮ straipsnį bei EBVPD formos dalį pildymui, taip pat nurodomi atitinkamą pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai.

Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.

• (i) mažos vertės pirkimų atvejais (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą pirkimo sąlygose nustatyti privalomus pašalinimo pagrindus.
• (iii) kai atliekamas tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti:

• (i) tiekėjo vadovas;
• (ii) kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį;
• (iii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo, vadovo įgaliotas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus) (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose. Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 2 dalies komentarą).

Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje neapibrėžta „kitos valstybės“ samprata. Kita valstybė turėtų būti suprantama kaip bet kuri ES valstybė narė ir bet kuri kita trečioji šalis (toliau - kita valstybė). Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė ir BK 249 straipsnyje.

Tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kaip nurodyta BK 25 straipsnio 5 dalyje ir BK 249 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. BK nuostatomis, reglamentuojančiomis nusikalstamą susivienijimą, yra įgyvendinamas 2008 m. spalio 24 d. Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už kyšininkavimą (BK 225 straipsnis), prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimą (BK 227 straipsnis), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybė už šias nusikalstamas veikas gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. BK nuostatomis įgyvendinamas 2003 m. liepos 22 d.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros. Be to, vertinant, ar nurodytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į ES finansinius interesus, turi būti atsižvelgiama į Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kas yra laikoma Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas. Nusikalstamo bankroto sąvoka ir atsakomybė už jį reglamentuota BK 209 straipsnyje. Nusikalstamas bankrotas priskiriamas nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai. Nustačius, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo padarė VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nusikalstamą veiką (nusikalstamą bankrotą) ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.

Teroristiniai ir su teroristine veikla susiję nusikaltimai priskiriami nusikaltimams visuomenės saugumui. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo samprata bei atsakomybė reglamentuota BK 216 straipsnyje. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimas yra priskirtas nusikaltimams finansų sistemai.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra taikomas tik kitos valstybės tiekėjui, t. y. tokiam tiekėjui, kuris padarė nusikaltimą, apibrėžtą kitos valstybės teisės aktuose, taip pat ir įgyvendinančiuose Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ES teisės aktus. Kitaip tariant, VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra susijęs su tokiomis situacijomis, kai kitos valstybės tiekėjas yra nuteistas ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje valstybėje (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą) už tokias nusikalstamas veikas, kurios atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas, t. y. VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.

Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kurio pagrindu laikoma, kad asmuo turi teistumą. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kuriems yra įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis) ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą). Teistumas išnyksta tais atvejais, kai sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai ir tokiu atveju asmuo laikomas neteistu. Taip pat galimas atvejis, kai teistumas panaikinamas BK 97 straipsnio 7 dalies pagrindu, todėl tokiu atveju asmuo irgi bus laikomas neteistu.

Be to, pažymėtina, kad penkerių metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo apkaltinamojo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. kai toks sprendimas arba nebuvo apskųstas teismui, arba įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis), kuriuo toks sprendimas buvo patvirtintas ir pripažintas teisėtu. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl pirkime dalyvaujančio tiekėjo buvo priimtas 2020 m. gruodžio 1 d. Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir panaikintas (t. y. apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjo), o vėliau byla buvo nagrinėjama ir LAT. LAT 2022 m. gegužės 1 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vertinant, ar tiekėjas atitinka VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tam tikrą pašalinimo pagrindą, penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo LAT nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m.

Supaprastinto pirkimo atveju, VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui, kuriuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas, (ii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus. Įstatymų leidėjas, siekdamas supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintų pirkimų atvejais nurodė, kad dėl teistumo būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, apskaitą tvarkantis asmuo ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus.

VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas yra taikomas tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys. Tiekėjai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas, atsako pagal ANK arba pagal BK (Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis). Taigi, jei priimamas administracinis sprendimas dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu nevykdymo, laikoma, kad tiekėjas yra nuteistas ir turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų. 21.

VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas. Aiškinamajame rašte Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 721 , 722 , 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 ir 729 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 3571...

Teisėsaugos veiksmai ir tyrimai

Vykdant šį prioritetinį tyrimą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai surengė policijos operaciją, kurios metu buvo atlikti teismo sankcionuoti procesinės prievartos veiksmai Klaipėdos apskrityje esančiuose statybos objektuose: registruotų juridinių asmenų buveinėse, asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose ir kitose patalpose. Sulaikyti 8 asmenys. Jie įtariami sukčiavimu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (pinigų plovimu) ir kitų nusikalstamų veikų vykdymu veikiant organizuotoje grupėje.

Kratų metu surasti ir paimti tyrimui reikšmingi buhalteriniai bei „juodosios buhalterijos“ dokumentai, užrašai, kompiuterinės laikmenos, galimai nusikalstamu būdu įgyti grynieji pinigai, kriptovaliutos piniginės, neaiškios kilmės augalinės medžiagos, tabletės ir kiti tyrimui svarbūs objektai.

Kaip įtariama, nuo 2019 m. vystant senos statybos nekilnojamo turto pastatų ar statinių projektus Lietuvoje, organizuota grupė sukūrė mokesčių vengimo schemą, kurioje sukčiaujant, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą ir teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos rezultatus, buvo išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo. Skaičiuojama, kad į valstybės biudžetą nesumokėta ne mažiau kaip 1,2 milijono eurų.

Manoma, kad organizuotos grupės lyderis - Ignas Jomantas, veikdamas kartu su kitais organizuotos grupės nariais, įsigydavo didelius senos statybos objektus. Šiems objektams tvarkyti gaudavo būtinus valstybinių institucijų leidimus, kurių pagrindu oficialiai įformindavo objekto kapitalinį remontą, pakeisdavo objekto paskirtį, o taip pat atlikinėjo įvairius remonto darbus: išvedžiodavo naują elektros instaliaciją, sutvarkydavo vandentiekį, įrengdavo liftus, pakeisdavo langus, sutvarkydavo pastato fasadą ir kt. Vėliau objektas būdavo padalinamas į atskiras projektines gyvenamąsias patalpas (poilsio paskirties patalpas, butus) ir faktiškai parduodamas senos statybos pastato turtinis vienetas - butas su esminiu pagerinimu.

Šių butų pirkėjai taip pat pasirašydavo atskiras sutartis dėl remonto ir statybos darbų su jiems nežinomu rangovu - įmonėmis, kurios, kaip įtariama, priklauso organizuotai grupei. Nusikalstamoje verslo schemoje galimai buvo naudojama organizuotos grupės narių Lietuvoje ir užsienyje įregistruotų įmonių grandinė. Siekiant išvengti mokesčių, organizuotos grupės lyderis stengėsi rangovus, atliekančius darbus, juridiškai nesusieti su kitomis, organizuotos grupės valdomomis, įmonėmis. Tokiais veiksmais įtariamieji siekė nuslėpti tikrąją parduodamo objekto teisinę padėtį ir išvengti privalomo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

Prokuroro nutarimais, siekiant užtikrinti žalos valstybei atlyginimą bei išplėstinio turto konfiskavimo galimybę, buvo apribota įtariamųjų nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, į transporto priemones ir pinigines lėšas banko sąskaitose. Įtariamiesiems teks pasiaiškinti dėl turimo turto kilmės.

Organizuotos grupės lyderis ir nusikalstamos veikos sumanytojas yra gerai žinomas teisėsaugos institucijoms. Anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, piktybiškai nepaisantis kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Ikiteisminiam tyrimui, kuris buvo pradėtas 2023 m. rudenį, vadovauja ir jį organizuoja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 4 d. (organizuota grupė), 182 str. - sukčiavimas, 220 str. 2 d. - neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, 222 str. - apgaulingas apskaitos tvarkymas, 216 str. - nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas. Trims įtariamiesiems skirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra, kitiems asmenims skirtos švelnesnės kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas.

Kriminogeninių šešėlinio verslo procesų stebėsena ir analizė Lietuvoje yra viena iš prioritetinių Lietuvos policijos veiklos sričių. Lietuvos kriminalinės policijos biuras užkardo bei atskleidžia nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikalstamas veikas, sukėlusias platų atgarsį visuomenėje, darančias didelę turtinę žalą valstybei, atskleidžiant didelės apimties neteisėtų pajamų ir turto gavimo šaltinius, užtikrinant neteisėtų pajamų ir turto suradimą, siekiant grąžinti valstybei nesumokėtus mokesčius.

Suvokiant žalingą poveikį ekonomikai, policija ir toliau vykdys atitinkamus tyrimus, sistemingai ir nuolat skirs išskirtinį dėmesį ūkio subjektams, kurie sukčiauja, apgaulingai tvarko apskaitą, vengia mokėti mokesčius.

Statistika ir duomenys

Tyrimo metu apklausta daugiau nei 400 žmonių, patį tyrimą atliko ne tik Lietuvos, bet ir Airijos, Jungtinės Karalystės pareigūnai.

Tyrimo metu atliktų kratų metu pas įtariamuosius rasti grynieji pinigai, nustatytas ir rastas turtas, kuris, kaip įtariama, buvo įgytas iš pinigų, gautų vykdant nusikalstamas veikas. Identifikuoto turto vertė yra daugiau kaip 1 milijonas eurų - tai ir įvairios įmonės, žemės sklypai, butai, brangenybės. Visiems šitiems turtams yra pritaikytas nuosavybės teisės apribojimas.

Skaičiuojama, kad iš Lietuvos nusikalstamo susivienijimo atstovai galėjo išvežti ne mažiau kaip 100 žmonių. Bendrai turime duomenų, kad iš Lietuvos išvežta ne mažiau kaip 100 žmonių. Aišku, ne visi yra pripažinti nukentėjusiaisiais, nes dalis jų yra mirę, dalis jų nebuvo rasti, dalis jų, kurie rasti, nesutiko bendradarbiauti. Didžioji dalis nukentėjusiųjų yra vyrai, tarp kurių yra ir nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, nukentėję žmonės buvo išnaudojami narkotikų prekybai.

Nustatyta atvejų, kad pervedant pinigus, jie tiesiog buvo įvardijami kaip „už prekę“. Tai realiai žmogus, kuris buvo išvežamas, buvo laikomas preke.

Yra nustatyta, kad siekiant ar įbauginti, ar nubausti, užverbuotieji būdavo mušami vadinamaisiais automobilio krokodilo laidais, plikomi verdančiu vandeniu, pratinami prie narkotikų. Yra nustatyta atvejų, kad perdozavus, jie būdavo tiesiog išmetami, paliekami gatvėje sušalti. Buvo nustatyta, kad žmogus mirė bute, perdozavęs narkotikais, kurie jam buvo duoti.

Šių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas 2024 m. liepos 29 d. baigtas vieno įtariamojo atžvilgiu.

Bylos duomenimis, nusikalstamo susivienijimo lyderio artimieji iš jo pagrobė 86 tūkst. eurų, kuriuos vėliau legalizavo. 2025 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu šie žmonės buvo pripažinti kaltais ir jiems skirtos 3 metų ir 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taip pat nuspręsta iš jų išieškoti konfiskuotino turto vertę - 86 tūkst. eurų. Nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, todėl jis dar nėra įsiteisėjęs.

Be to, 2022 m. lapkričio 30 d. teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje advokatas, antstolė ir dar du nusikalstamo susivienijimo nariai kaltinami galimai piktnaudžiavę tarnyba ir legalizavę nusikalstamu būdu gautą turtą - 157 tūkst. eurų.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius statistinius duomenis:

tags: #neteisingu #duomenu #apie #pajamas #pelna #ar