Neveiksnaus Asmens Turto Paveldėjimo Tvarka Lietuvoje

Paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Turto paveldėjimas galimas dviem būdais: pagal testamentą arba įstatymą. Pagal testamentą paveldi tie asmenys, kurie jame nurodyti, o pagal įstatymą paveldi įpėdiniai, kurių eilės nurodytos Civiliniame kodekse.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta neveiksnaus asmens turto paveldėjimas Lietuvoje, kokie įstatymai tai reglamentuoja, kokios yra globėjo teisės ir pareigos, bei kokiais atvejais reikalingas teismo leidimas.

Paveldėjimo būdai ir įpėdinių eilės

Jeigu šio dokumento nėra, taikomas vadinamasis paveldėjimo pagal įstatymą principas. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Įstatymas suteikia galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tai įgyvendinama per testamentą arba paveldėjimą pagal įstatymą, jei testamentas nesudarytas.

Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse. Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:

1. Pirmoje įpėdinių eilėje rikiuojasi palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
2. Antroje eilėje yra palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
3. Trečioje eilėje rikiuojasi palikėjo seneliai ir proanūkiai.
4. Ketvirtoje eilėje - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
5. Penktoje eilėje - palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
6. Šeštoje eilėje - pusbroliai ir pusseserės.

Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai. Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei. Pažymėtina, kad mirusio palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą gali paveldėti tik su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jei tokių yra.

Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.

Paveldėjimo schema pagal įstatymą.

Neveiksnaus asmens paveldėjimo ypatumai

Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Palikėjo sutuoktinė su šiuo pirmos eilės įpėdiniu turi teisę paveldėti vieną ketvirtadalį palikimo (jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinės).

Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.

Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.

Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.

Globėjo veiksmai priimant palikimą

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo.

Tačiau neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį.

Civilinio kodekso 3.188 str. 1 d. 2 punktas įpareigoja nepilnamečio vaiko tėvus gauti teismo leidimą vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Palikimo priėmimo terminai ir būdai

Asmens valia priimti palikimą turi būti išreikšta aktyviais veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti.

Jeigu žmogus dėl tam tikrų priežasčių nespėjo per tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Palikimas priimamas faktiniu valdymu tada, kai įpėdinis nors ir nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, bet vėlionio turtą valdo, rūpinasi ir disponuoja. Tuomet reikia kreiptis į teismą, kad šis nustatytų, turtas buvo paveldėtas faktiniu valdymu. Teismui turėsite įrodyti, kad nors ir nesikreipėte į notarą dėl palikimo priėmimo, jį priėmėte faktiškai valdydami turtą.

Testamentas ir veiksnumas

Testamentą gali sudaryti tik pats palikėjas, t. y. tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str.). Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę.

Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. įgyja teisę disponuoti palikėjo turtu.

Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str.). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 str.).

Privalomoji palikimo dalis

Tačiau įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę paveldėti, nepaisant to, jog testatorius testamentu turto jiems nėra palikęs ar palikęs mažiau nei yra privalomoji palikimo dalis. Teisę į privalomąją palikimo dalį mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK.

Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.

Privalomoji palikimo dalis.

Testamento nuginčijimas

Įstatymas nustato atvejus, kuriems esant testamentas yra negaliojantis (CK. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (nuginčytas) ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (pvz. Neišlikęs testamentas neturi galios.

Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veiksnumo stokos. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu (CK 1.89 str. pagrindu) pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina.

Globėjo veiksmai ir teismo leidimas

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius.

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo skirti globėją (gali būti skirta ir institucinė globa) bei turto administratorių. Pažymėtina, kad teisės aktai neriboja neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą. Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas. Atsisakyti priimti palikimą ar priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką, Civilinis kodeksas tiesiogiai neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra fiziniai asmenys, dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės pripažinti neveiksniais, ir nenustato, kad globėjai neturi teisės faktiniu valdymu priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn.

Taigi, mūsų nuomone, paveldėjimo priėmimą tuo pagrindu, kad palikimą priėmė neveiksnus asmuo, nuginčyti nėra galimybės, nebent palikimą neveiksnus asmuo būtų priėmęs be globėjo arba palikimas būtų priimtas neveiksnaus asmens vardu be teismo leidimo, jei palikimo priėmimo sandoris pastarajam būtų nenaudingas (pavyzdžiui, palikimą sudarytų skolos).

Svarbiausi aspektai

Apibendrinant, štai svarbiausi aspektai, susiję su neveiksnaus asmens turto paveldėjimu:

Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.

Paveldėjimo procesas gali būti sudėtingas, ypač kai mirusysis nepaliko testamento arba yra kitų aplinkybių, apsunkinančių paveldėjimą. Situacija dar labiau komplikuojasi, kai turto yra daug, pavyzdžiui, kai mirusysis buvo verslo savininkas.

tags: #neveiksnaus #asmens #turto #paveldejimas