Ar Nori Būti Teisus Ar Laimingas: Gyvenimo Dilema

Gyvenime dažnai susiduriame su pasirinkimu: būti teisiu ar laimingu. Ši dilema gali kilti įvairiose situacijose - darbe, šeimoje, santykiuose. Kartais tiesa gali kainuoti brangiai - laiką, sveikatą, pinigus. Tačiau svarbiausia ne kova, o gebėjimas išlaikyti ramybę: „Kai žmogus nusiramina, jam viskas sekasi lengviau. Klientui sakau - čia tik darbas, čia ne gyvenimo pabaiga.“

Evelina Triukšinienė laidoje „Drąsiai. Dabar!“ kviečia pažvelgti į darbo teisę kitaip - per žmogiškumo, empatijos ir asmeninės stiprybės prizmę. Tai ne tik pokalbis apie teisę. Jos komunikacija socialiniuose tinkluose išsiskiria tuo, kad sudėtingus teisės klausimus ji paverčia paprastomis istorijomis.

„Žmonės neskaito sausų teisinių tekstų. Jie nori suprasti, kaip įstatymas veikia realybėje. Todėl pasakoju istorijas - paprastas, žmogiškas, atpažįstamas.“

Darbo Teisė: Žmogiškumo Aspektas

„Darbo teisė - apie mus visus. Kiekvieną, kuris turi darbo sutartį, liečia tokie klausimai kaip atleidimas, atostogos ar atlyginimas. Aš stengiuosi viską suprasti kaip ABC.“

Laidoje paliečiamos jautrios temos - psichologinis smurtas darbo aplinkoje ir moterų teisės grįžtant po motinystės atostogų. „Kartais darbdaviai pamiršta, kad darbuotojas - ne įrankis. Kai moteris praneša, kad laukiasi, prasideda spaudimas, psichologinis smurtas. Bet teisė ją gina.“ Ji pabrėžia, kad visada yra pasirinkimas: „Galima tylėti ir kentėti, galima kalbėti, o galima tiesiog išeiti.“

Evelina pasakoja, kad advokatės darbas kupinas azarto. „Kiekvienas ginčas - tarsi žaidimas su nežinomybe. Teismų sprendimai - beveik kaip teleloto.“

Maslow poreikių piramidė

Žmogaus Vertybės Ir Emocijos

Pokalbis su Evelina Triukšiniene atskleidžia, kad darbo teisė - tik viena iš daugelio gyvenimo sričių, kur susiduria žmogaus vertybės, emocijos ir sprendimai. „Kiekvienas ginčas, kiekviena byla - tai pamoka. Kartais laimėjimas būna ne teismo sprendimas, o gebėjimas paleisti.“ Evelina tiki, kad teisininko darbas - tai ir apie žmogaus psichologiją: suprasti, palaikyti, padėti pažvelgti į situaciją kitu kampu.

„Kai žmogus išmoksta matyti plačiau, jis pradeda gyventi lengviau. Aš tikiu, kad kiekviena situacija - net blogiausia - turi prasmę.“

Nuolankumas Ir Savęs Pažinimas

Evelina tiki, kad gebėjimas pažvelgti į save ir situaciją kritiškai - brandos ženklas: „Nuolankumas - ne silpnumas. Tai gebėjimas pripažinti savo dalį situacijoje.“ „Aš nesiekiu savęs reklamuoti. Noriu, kad žmonės žinotų savo teises.“ Ji pasakoja, kad socialiniai tinklai jai tapo asmeninio augimo mokykla: „Kai atvirai kalbi apie savo baimes, kompleksus, viešai „pagarsini demoną“ - jis netenka pusės savo galios.“

Koheleto Knyga: Dievas Ir Žmogaus Likimas

Koheleto knygoje Dievas yra didysis Nepažįstamasis, nepažįstamas per Apreiškimą, negalimas pažinti protu. Dievas šioje knygoje yra tik paslaptingas ir nesuvokiamas Nežinomasis, o ne Jahvė - Sandoros bendrijos Dievas. Iš čia kyla žmogų užgožianti bėda.

Šis paslaptingas Nežinomasis nulemia žmogaus gyvenimą ir likimą pasaulyje, kurio žmogus negali pakeisti ir kuriame žmogaus pastangos bei vertybės neturi jokios prasmės. Iš čia kyla žmogų užgožianti bėda.

Išminties Ribos ir Gyvenimo Prasmė

Gyvenimas yra daugiau negu logika. Nors ir jausdami ribas prasmės ir laimės ieškojime, jie ryžtingai teigė, kad išmintis, kurios pagrindas ir šaltinis yra Dievo baimė, ne tik veda geru keliu per gyvenimą, bet ir įgalina nuvokti paties Dievo išmintį Kūrinijoje.

Įkvėptasis Koheleto knygos autorius meta iššūkį pasitikėjimui Dievu. Tuo tarpu Koheleto knyga yra vieno išminties mokytojo darbas.

Laiko Samprata Koheleto Knygoje

Koheletas išryškina savo nerimą įtaigia laiko samprata. Anot įkvėptojo autoriaus, žmogus yra nenumaldomos laiko tėkmės glėbyje. Kiekvienas įvykis įvyksta savo laiku Dievo amžinybės sąrangoje.

Tuo tarpu žmogaus siekis palenkti įvykį savo norams yra tuščias. Žmogui lieka tik pagarbiai stebėti nenumaldomą laikų ratą ir išgyventi tragišką džiaugsmą ir sielvartą.

Psichologinis Požiūris Į Santykius Ir Laimę

Psichologija apima platų spektrą sričių, nuo asmenybės ugdymo iki tarpusavio santykių gerinimo. Remiantis psichologės Zitos Vasiliauskaitės įžvalgomis, galima apžvelgti žmogaus potencialą, santykių dinamiką ir saviraiškos svarbą.

Humanistinis Požiūris Į Žmogų: Saviraiškos Svarba

Zita Vasiliauskaitė, remdamasi humanistinės psichologijos principais, atkreipia dėmesį į žmogaus potencialą ir saviraiškos svarbą. Save realizuojantys asmenys sugeba aplinkinį pasaulį suvokti ir priimti objektyviau nei kiti. Jie yra atviresni ir tolerantiškesni naujovėms ir nepramintiems takams visose gyvenimo srityse.

Saviraiškos Poreikio Ignoravimas

Z. Vasiliauskaitė pabrėžia, kad retas žmogus pažįsta savo poreikius, tarp jų - ir saviraiškos poreikį. Dauguma žmonių yra nepatenkinti ir nelaimingi, nes gyvena beskonį ir nuobodų gyvenimą. Nors saviraiškos poreikis būdingas daugeliui, manoma, kad iki galo jį įgyvendinti pavyksta tik 1 proc. žmonijos.

Santykiai Šeimoje: Palydėjimas, Bendrystė Ir Iššūkiai

Zita Vasiliauskaitė atkreipia dėmesį į santykių svarbą šeimoje, pabrėždama, kad „mylėti ir būti mylimam - vienas svarbiausių žmogaus poreikių“. Sutuoktinius būtina palydėti, ir tai pirmiausia daro jų pačių tėvai, sužadėtinių pasirengimo šeimos gyvenimui kursai, o kartais - išmintingi vyresni draugai. Žmonės pamilsta vienas kitą todėl, kad tarp jų būna daug kas bendro.

Sunkumai bendrystėje kyla todėl, kad žmonės, nors būtų labai artimi, yra ir skirtingi. Būtent tai, kaip poroje tie skirtumai įveikiami, ir lemia tolesnių santykių sėkmę.

Laimingos santuokos sąlygos, atrodytų, yra paprastos - tinkamas gyvenimo palydovo pasirinkimas ir gebėjimas kurti darnius santykius. Todėl jauniems žmonėms tikrai vertėtų įsiklausyti į geranoriškus artimųjų, draugų patarimus prieš ruošiantis įsipareigoti visam gyvenimui santuokoje.

Emocijų Įtaka Suvokimui Ir Idealų Koregavimas

Psichologijoje jau seniai įrodyta, jog emocijos iškreipia žmogaus suvokimą. Įsimylėjėliai mato tik teigiamas vienas kito savybes, jas padidina, labiau akcentuoja ir nemato neigiamų bruožų ar tokių svarbių dalykų, kaip skirtingos vertybės, nesuderinamas gyvenimo būdas, galiausiai - visiškai skirtingas požiūris į gyvenimą šeimoje.

Vertėtų nepamiršti, kad skirtingus idealus reikės koreguoti ir taikyti savo gyvenimui, kuris nėra idealus. Užuot reikalavę, kad kitas pasikeistų taip, jog atitiktų mano susikurtą idealą, pagalvokime, kaip aš galiu keistis, kad labiau atitikčiau mylimo žmogaus lūkesčius.

Lyderystės Svarba Santykiuose

Kuriantieji šeimą beveik visada įsivaizduoja, kad geriausiai žino, koks turi būti laimingas gyvenimas. Suprantama, kad dažnai sutuoktiniai tai supranta skirtingai ir, vedami geriausių norų, pradeda rungtyniauti dėl lyderystės santykiuose.

Lyderystės santykiuose siekimas - dažnai pasitaikanti blogybė. Žmogus, kuris nori būti nuolatos teisus, kad visados būtų jo viršus, kitam palieka „neteisiojo“ vaidmenį ir gyvenimą „po padu“.

Tėvų Įtaka Šeimos Gyvenimui

Neretai lyderystės siekia ir sutuoktinių tėvai (dažniausiai uošvienės ar anytos). Kad ir kokie geri būtų santykiai su tėvais, sukūrę šeimą sutuoktiniai privalo rūpintis pirmiausia įtikti vienas kitam.

Todėl jie patys turi nustatyti savo šeimos gyvenimo privatumo ribas ir jų laikytis. Tai reiškia, kad visada pravartu išklausyti tėvų nuomonę vienu ar kitu klausimu, bet ar ja vadovautis, ar ne, turi spręsti tik patys sutuoktiniai.

Kasdieniniai Rūpesčiai Ir Laisvalaikis

Neretai jauni sutuoktiniai mažai dėmesio kreipia į tokius kasdienos dalykus, kaip buities tvarkymas, laisvalaikio organizavimas. Laimingos šeimos paprastai neskirsto darbų į vyriškus ar moteriškus. Kiekvienas prisiima rutininius įsipareigojimus tose srityse, kurios jam artimesnės, geriau sekasi.

Šeimoje kuriama bendrystė numato, kad tam tikrą laisvalaikio dalį būtina skirti šeimai, pirmiausia pabūti kartu su kitu. Nereikėtų pulti į kraštutinumą ir gyventi lyg susirakinus antrankiais.

Nuolatinis Tobulėjimas Ir Tarpusavio Supratimas

Laimingo gyvenimo šeimoje, skirtingai nei amato, negalime išmokti visam likusiam laikui. Jis sutuoktinių pastangomis kuriamas kasdien. Tačiau tai neįmanoma be gilesnio savęs ir kito žmogaus pažinimo, be pamatinių žinių apie žmogaus vidinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių dėsningumus.

Meilės Žaizdos Ir Pagalba Krizinėse Situacijose

Psichologė Z. Vasiliauskaitė pabrėžia, kad „dėl sopančių meilės žaizdų verkia net respektabilūs vyrai ir stiprios moterys“. Santykiai šeimoje nėra paprasti: jiems reikia ir jausmų, ir proto, ir abiejų brandos. Vengimas kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus yra pavojingas.

Neištikimybė

Neištikimybės atvejais vienas paprastai vertinamas kaip išdavikas, “blogietis”. Antrasis jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, imasi kaltintojo vaidmens ir veda pas mus savo antrąją pusę tam, kad nuteistume, pasmerktume.

Tačiau pagrindinė neištikimybės priežastis - nekokybiškas psichologine prasme gyvenimas šeimoje, ir raginame stengtis, kad būtų kitaip. Jeigu žmogus nesijaučia mylimas arba nebemyli pats, jis ieško to jausmo kitur.

Skyrybos

Kol žmona kankinasi dėl girtaujančio vyro, šeima dar išlieka. Tačiau jam išsigydžius, dažnai įvyksta skyrybos. Skyrybos nustojusių girtauti šeimose dažnesnės nei girtaujančiųjų.

Darboholizmas: Toleruojama Liga

Z. Vasiliauskaitė atkreipia dėmesį į darboholizmą, kuris, anot jos, yra toleruojama liga. Darboholizmas atsiranda tada, kai visas gyvenimas suvedamas į darbą, kai darbas tampa vieninteliu gyvenimo būdu ir forma. Anot psichologės, tai tokia pati liga, kaip alkoholizmas, narkomanija ar priklausomybė nuo lošimų.

Darboholikui būdinga nuolat mąstyti, ką dar galima nuveikti darbe: „Su ta mintimi gulamasi ir keliamasi. Taip pat, nesant darbe, gyvenimas yra bespalvis, beskonis, niekas neįdomu. Darboholiko gyvenimo „vinis“ yra darbas, o atostogos - bausmė, savaitgaliai - baisus išbandymas.“

Priežastys

Yra daug priežasčių, kodėl žmogus tampa darboholiku: „Viena iš priežasčių - spaudimas organizacijoje, kurioje vyrauja senovinė kultūra. Manoma, kad kuo daugiau žmogus malasi darbe, tuo organizacija geresnė. Net savaitgaliais organizuojamos įvairiausios išvykos, kad žmogus kuo mažiau atsitrauktų nuo darbo erdvės.“

Z. Vasiliauskaitės įsitikinimu, tarp darboholikų yra žmonių, turėjusių nesėkmingą vaikystę: „Tai asmenys, augę ribinėse šeimose. Pavyzdžiui, tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio ir nedirbo, o vaikas, matydamas skurdų gyvenimą, davė sau pažadą būti kitoks. Tuomet pasiekiamas kitas kraštutinumas nei vaikystėje matytas negatyvus pavyzdys.“

Pašnekovė priduria, kad darboholizmu pasižymi ir dar viena grupė žmonių - vadinamieji entuziastai. „Manau, kad jie - organizacijų „saldainis“. Tai žmonės, kurie tiki idėja, savo misija, nori pagerinti pasaulį, neria į darbą visa savo širdimi ir kūnu. Labai dažnai jie darbe ir išnyksta, pasiekia mažiau nei planavo“, - teigia Zita Vasiliauskaitė.

Pagalba

Z. Vasiliauskaitė tikina, kad, ieškodami pagalbos, žmonės ateina ir sako esantys pavargę, neišsimiegoję, nejaučiantys gyvenimo skonio: „Žmogus to netapatina su per dideliu darbo krūviu. Dažnai interpretuoja, kad jam pačiam kažkas negerai. Mūsų kūnas yra akivaizdus - kai pavargstame, nepavelkame kojų. Psichika yra tokių pat ribotų galimybių, kaip kūnas, bet veikia daug subtiliau, ir kartais žmonėms atrodo, kad tereikia įtempti valią, susiimti. Bėda, kad nesugebama paskirstyti jėgų gyvenimo sferose.“

Perdegimas, anot Z. Vasiliauskaitės, yra ženklas, kad gyvenime kažkas ne taip. „Reikia peržiūrėti, kaip skirstomas laikas, kam jis skiriamas. Galbūt, pavyzdžiui, ima dažnėti konfliktų namuose, jaučiamas artimųjų nepasitenkinimas. Ženklų daug, bet dažnai užsifiksuojama tik ties darbu ir idėjomis“, - sako pašnekovė.

Pavydas: Nelaimingas Jausmas

Zita Vasiliauskaitė atkreipia dėmesį į pavydą, kuris dažnai suprantamas kaip vieno žmogaus priešiškumas kitam dėl to, kad šis yra padaręs sėkmingesnę karjerą, pasiekęs materialinę gerovę, populiarumą ar pan.

Dvasinis Augimas Ir Laimė

Knygų "Kristaus sekimas" Tomo Kempiečio ir "Šios akimirkos jėga" Eckharto Tolle santrauka apžvelgia dvasinio augimo svarbą. Abi knygos pabrėžia dvasinio augimo svarbą, nors ir skirtingais būdais.

Tomo Kempiečio "Kristaus sekimas"

Tomas Kempietis knygoje "Kristaus sekimas" ragina sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, kad būtume apšviesti ir laisvi nuo širdies aklumo. Kas nori tobulai suprasti Kristaus žodžius, turi savo gyvenimą derinti prie Jėzaus gyvenimo.

Svarbu ne tik žinoti, bet ir gerai gyventi. Tik tas yra tikrai didis, kuris turi didelę meilę.

Eckharto Tolle "Šios Akimirkos Jėga"

Eckhartas Tolle knygoje "Šios akimirkos jėga" teigia, kad laimė slypi pilname atsidavime šiai akimirkai. Nes jei būtume čia ir dabar, būtų gera, bet kur ir bet kada, bet kokiomis sąlygomis, bet kokioje padėtyje.

Didžiausias mūsų priešas ir mes esam įkalinti „laiko perspektyvos žabangose“ ne bet ko, o PROTO. Nuo proto reikia atsiribojimui tinka meditacinės praktikos.

Religinė scena

Apibendrinimas

Viena labiausiai paplitusių vedybinių klaidų - tuoktis tam, kad taptum laimingas. Visi jaučiame poreikį būti laimingi bet šiame gyvenime to nepasiekiame. Vienintelis būdas tapti laimingam, tai daryti laimingus kitus, palikti savąjį „aš“ kabutėse. Be to, vaikydamiesi vien savo laimės, gauname tik nusivylimą ir depresiją.

Žmogus tuokiasi ne tam, kad taptų laimingas, o tam, kada padarytų laimingą kitą, juk meilės įsipareigojimas - kito, o ne savo paties laimė. Niekam ne paslaptis, kad siekdami vien savo pačių laimės mylime ne kitą, o save, nors, žinoma, tai suprantama. Meilė kitiems reikalauja pastangų. Bet už tas pastangas apdovanojama su kaupu: užmiršdami savo pačių laimę, būtent ją ir pasiekiame.

Kitam reikia linkėti gera ne todėl, kad pats taptum laimingas. Vienas būdų - mylėti ją (arba jį) taip, kaip ji nori būti mylima. Reikia bent šiek tiek išmanyti moters (arba vyro) psichologiją, atidžiai stebėti pomėgius, polinkius, baimes ir silpnybes.

Šeimos Karai Ir Taikos Sutartys

Šeimose karai ne mažiau įnirtingi nei pas musulmonus. Būtina nugalėti bet kokia kaina. Bet kapituliacija ir pasidavimas į nelaisvę - šeimos pabaiga. Todėl šeimose kapituliacijų nebūna. Tik taikos sutartys.

Šeimoje - kaip ir politikoje. Kuo arčiau teisybės, tuo aršiau ji neigiama arba nutylima. Iš lėto prasideda slaptas, hibridinis karas. Abi pusės talentingai vaidina, kad viskas labai gerai.

Po to prasideda antrasis - aktyviųjų lūkesčių metas. Tai toks piktas Adventas. Laukimas, idant Kitas ateitų su balta vėliava ir pelenais nubarstyta ševeliūra. Kad kryžium pagulėtų prie mano kojų. O aš dar pagalvosiu, ar atleisti.

Artimiausias žmogus staiga tampa didžiausiu pasaulyje priešu ir globalinių nelaimių priežastimi. Ir visada būna neteisus.Bet sprendimo esmė visiškai ne ta, kas teisus. Esmė - ar nori tą įtampą užbaigti, ar nenori.

Dažniausiai iniciatyvą parodo tas, kuris yra teisesnis. Arba tiesiog stipresnis. Arba kurio kaltės našta mažesnė. Nes jam paprasčiausiai lengviau.

Priverčia kitą pusę giliau susivokti ir praryti savo neteisumo dozę. Ir po karo tą, kuris pirmasis ištiesė ranką ir pirmasis pasakė reikiamus žodžius, myli ir gerbia labiau. Jaučia dėkingumą už taiką. Tačiau kito konflikto metu jau ima laukti, kad pirmas nusileistum. Nes tai tampa jūsų taisykle.

Todėl tai taip sunku. Nes laimėdamas visada pralaimi. Bet pralaimėjęs savo didenybės didybę, laimi visą gyvenimą. Labai nedaugelis tam turi jėgų.

tags: #nori #buti #teisus #ar #laimingas