Motinystė - tai ne tik vienas svarbiausių, bet ir sudėtingiausių gyvenimo vaidmenų. Visuomenė dažnai kelia aukštus lūkesčius mamoms, o patys mamos sau pasako tūkstančius taisyklių ir įsitikinimų apie tai, kas daro jas „geromis“ mamomis. Tačiau kai kurie šie lūkesčiai ir mitai gali būti klaidinantys arba neįvertinantys tikrosios motinystės įvairovės. Perskaičius Jūsų kreipimąsi, susidaro įspūdis, jog Jus viduje kamuoja klausimas: kaip būti gera mama, kai vaikai jau yra suaugę? Ačiū Jums už šį klausimą, kuris, įsivaizduoju, kamuoja ne vieną mamą ar tėtį, turinčius 20 - 30 metų vaikus.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, kad geriau sutartumėte su savo vaikais ir sugriausime populiariausius mitus apie tai, kas yra gera mama.
Ką išgyvena 20-30 metų jaunuoliai?
Ši situacija, kai vaikai žengia pirmuosius suaugusiųjų žingsnius, kelia nerimą tiek tėvams, tiek vaikams. Šiame periode kiekvienas jaunuolis siekia suprasti, kurioje srityje norėtų tobulėti ir siekti karjeros. Tiek karjera, tiek antroji pusė yra labai svarbūs kiekvieno suaugusiojo gyvenime. Todėl šios paieškos sukelia daug nėrimo, įtampos, jaunuoliai nori kuo greičiau atrasti savą vietą po saule. Tai norisi padaryti savarankiškai ir be kitų pagalbos, patarimų.
Tačiau tai nereiškia, jog vaikams nėra svarbi Jūsų nuomonė, palaikymas. Jiems iš tiesų labai svarbu žinoti, jog juos palaikote, kad jais didžiuojatės ir kad juos gerbiate. Be to, šiame periode (kai Jūsų vaikams yra nuo 20 - 30 m.) tiek Jūs, tiek Jūsų vaikai yra pasimetę. Sunku suprasti, kokį vaidmenį tėvai užima jaunuolių gyvenime, o kokį jaunuoliai tėvų. Tėvams sunku susitaikyti, jog jie jau nebegali turėti įtakos savo vaikų pasirinkimams. Vaikams skaudu, kad tėvai nesididžiuoja jų pasiekimais, o vis daugiau iš jų reikalauja. Bet tiek tėvai, tiek vaikai nori gerai sutarti tarpusavyje.
Kaip pagerinti santykius su suaugusiais vaikais?
Štai keletas patarimų, ką galėtumėte padaryti, kad geriau sutartumėte su savo vaikais:
- Stenkitės kuo geriau pažinti juos. Domėkitės jų gyvenimu, pomėgiais, darbu, draugais. Paprašykite papasakoti, kaip praėjo jų diena, pasidalinkite, kaip praėjo Jūsų diena. Drauge su jais pasidžiaukite jų pasiekimais, paguoskite, kai jiems nepasisekė.
- Priimkite savo vaikus tokius, kokie jie yra. Nei vienas iš mūsų nėra tobulas: kiekvienas turime gerų ir blogų savybių, kiekvienas savo poelgiais didžiuojamės, dėl kai kurių poelgių gėdijamės. Todėl mokykitės pastebėti tas vaikų savybes, poelgius, kurie pradžiugina, kuriais galima didžiuotis ir parodykite jiems tai.
- Neprisiimkite už vaikus atsakomybės. Jūsų vaikai jau yra suaugę, patys gali nuspręsti, kas jiems geriausia gyvenime. Šiuo metų Jūsų vaidmuo yra išklausyti juos, patarti ar pagelbėti, kai jie paprašo.
- Gerbkite jų pasirinkimus. Stenkitės nevertinti veiklų, kuriomis užsiima Jūsų vaikai, ar žmonių, su kuriais jie bendrauja. Galite išreikšti savo nerimą dėl to, su kuo jie bendrauja ir kokia veikla užsiima, bet neliepkite nutraukti draugystės ar veiklos.
- Padėkite vaikams suvokti savas atsakomybes. Kadangi Jūsų vaikai siekia būti savarankiškais, jie turi suvokti, kad savarankiškumas siejasi su atsakomybe. Todėl suteikite jiems daugiau atsakomybės namuose (jei gyvena drauge su Jumis namuose), paprašykite, kad padėtų gaminant valgį, tvarkant kambarius, skalbiant rūbus ir t.t.
- Supraskite, jog keičiasi vaikų prioritetai. Anksčiau, kai vaikai buvo jaunesni, jiems tėvai buvo patys svarbiausi žmonės ir Jūs turėjote įtakos jų sprendimams. Dabar vaikai jau siekia sukurti savo šeimą, atrasti veiklą, kurioje galėtų save realizuoti, todėl vaikai rečiau prisimena savo tėvus. Tačiau tai nereiškia, jog jiems nerūpi tėvai.
- Sukurkite bendras šeimos tradicijas. Drauge su antrąja puse aptarkite, kokių santykių su vaikais norėtumėte ir drauge pagalvokite, kokiomis progomis norėtumėte suburti šeimą drauge. Pavyzdžiui, galite visa šeima susitarti, jog kiekvieną sekmadienį susirinksite šeimos pietų. Taip pat galite susitarti, jog tris kartus per savaitę susiskambinsite ir pasidomėsite, kas naujo kiekvieno gyvenime.
- Dalinkitės savo patirtimi. Būkite atviri ir bendraudami su vaikais pasidalinkite, kaip jūs pasirinkote savo profesiją, kaip supratote, kad jūsų antroji pusė tikrai yra TAS/TA vienintelis (-ė), su kokiais sunkumais susidūrėte, kokiais poelgiais didžiuojatės ir pan.
- Atraskite veiklą, kuri jus domintų. Vaikai tampa vis savarankiškesni, daugiau laiko skiria darbui, antrai pusei, laisvalaikiui, pomėgiams ir Jūs turite vis mažiau įtakos jų sprendimams. Kad nesijaustumėte vieniši, skirkite laiko veiklai, kuria jau seniai norite užsiimti. Gal norite pradėti lankyti šokių pamokas? Gal daugiau pakeliauti? Gal daugiau praleisti laiko su draugais? Gal dažniau nueiti į teatrą?
Kaip įveikti kaltės jausmą?
Jei nebenorite gyventi su sekinančiu kaltės jausmu, išbandykite kelias psichologų pateikiamas taktikas. Viena vertus, nė už ką nekeistumėte motinystės į viso pasaulio laisvą laiką, kita vertus, kūdikio atsiradimas šeimoje - didelė permaina, per vieną naktį gyvenime atsiranda daug naujų pareigų, klausimų, rūpesčių. Su kai kuriomis naujomis užduotimis nepavyksta susidoroti, o tada atsėlina kaltė. Psichologų teigimu, kaltės jausmas - natūralus, tėvais tapę žmonės kartkartėmis su juo susiduria.
Jeigu jaučiate, kad kaltės jausmas vis stiprėja arba imate pykti ant vaikų, imkitės veiksmų. Štai nuo ko patartina pradėti:
- Pirmiausia pasirūpinkite savimi. Puikus patarimas skamba iš stiuardesių lūpų - tėvams primenama pirma patiems užsidėti deguonies kaukę, tik paskui uždėti ją vaikams. Jei negalėsite kvėpuoti, kaip galėsite padėti kam nors kitam? Taigi leiskite sau atsikvėpti - nueikite į pedikiūrą, susitikite kavos su draugėmis. Įsidėmėkite - mylėti save yra vienas tinkamiausių būdų mylėti savo vaikus.
- Pasiskirstykite pareigas. Pasitarkite su sutuoktiniu, su partneriu, ar jis negalėtų perimti iš jūsų dalies pareigų, kad jums liktų šiek tiek laisvo laiko. Jeigu viena auginate vaikus, susiraskite mamų grupių socialiniuose tinkluose ar savame mieste - jūs galėsite pasaugoti vienos kitų vaikus ar tiesiog išgerti drauge puodelį arbatos, pasiėmusio kartu atžalas. Laikas sau ir draugai - labai svarbus dalykai žmogaus psichologinei sveikatai.
- Apsupkite save jus palaikančiais žmonėmis, o su kitais nutraukite ryšius. Nieko blogo vengti žmonių (net jei jie - giminaičiai), kurie skatina jausti kaltę ar teisia jus. Jeigu jus eilinį kartą peikia už kokią nors nesėkmę auginant vaikus, atraskite drąsos išeiti. Po kelių kartų toks žmogus turėtų susiprasti, kad netinkamai elgiasi.
- Pripažinkite neracionalias mintis. Klasikinis netinkamas pavyzdys: kaltės apimta moteris grįžta į darbą ir stipriai išgyvena, kad tai kenkia jos atžalai. Iš tiesų nė trupučio nekenkia, o abejonės ir nerimas trukdo jums atlikti savo pareigas darbe. Pasikliaukite aukle ar darželio auklėtojomis, žinokite - dauguma vaikų auga laimingai, įdomiai, net jei abu jų tėvai dirba visą dieną. Grįžimą į darbą sunkiau išgyvenate jūs, o ne jūsų vaikas.
- Nesigirkite. Tėvai mėgsta pasigirti savo vaikais, labai lengva į tai įsitraukti ir nepastebėti savo pagyrūniškumo. Atsispirkite pagundai lyginti savo vaikus su kitais vaikais, nes tai tik skatina kaltės jausmą. Kai ateityje kokia nors moteris norės palyginti jūsų vaikus ar pasigirti, kaip anksti jos mažylis išmoko vaikščioti, mandagiai pakeiskite temą. Atsiminkite - kiekviena motina ir kiekvienas vaikas yra unikalūs, tiesiog džiaukitės savo motinystes ir savo gyvenimu.
- Skirkite dėmesio santykiams su visais žmonėmis. Labai dažnai (netgi dažniausiai) atsiradus vaikui, nelieka laiko bendravimui su draugais, mažiau dėmesio skiriama partneriui. Vis tik laikas su mylimais, artimais, brangiais žmonėmis padeda išlaikyti stiprų emocinį ryšį. Be to, vaikai mokosi iš jūsų pavyzdžio. Jei nė karto per savaitę nerandate laiko pabūti dviese su sutuoktiniu, nusimatykite trumpą laiką dviese kasdien - pavyzdžiui, 10 minučių pašnekesiui ar pasėdėjimui apsikabinus.
- Pasitarkite su specialistu. Jeigu kaltė neleidžia ramiai gyventi, nuodija jūsų dienas, trukdo džiaugtis gyvenimu, veikiausiai vertėtų kreiptis į psichoterapeutą.
7 Populiariausi Mitai Apie Gerą Mamą
Šiame straipsnyje aptarsime septynis populiariausius mitus apie tai, kas yra gera mama:
- Gera mama visada turi būti kantri ir rami. Vienas dažniausių mitų yra tas, kad gera mama turi būti nuolatos rami ir kantri, nepaisant to, kas vyksta aplink ją. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Kiekviena mama kartais jaučia frustraciją, nuovargį ir stresą, ypač kai jos susiduria su iššūkiais, tokiais kaip mažo vaiko miego sutrikimai arba kasdieniai šeimos rūpesčiai. Toks įsitikinimas gali sukelti kaltės jausmą, nes mamos dažnai galvoja, kad, jei negali būti nuolatos kantrios, jos nėra „geros“ mamos. Tikrovė: norint būti gera mama, svarbiau ne nuolatinis ramumas, o gebėjimas atpažinti savo jausmus ir spręsti sudėtingas situacijas su meile ir empatija.
- Gera mama visada turi būti namuose su vaikais. Dažnai manoma, kad tik tada, kai mama yra nuolat su savo vaikais, ji yra gera ir atsakinga. Šis mitas klaidina, nes jis neatsižvelgia į moters asmeninius poreikius, karjeros ambicijas ir bendrą gyvenimo balansą. Gera mama gali būti ir dirbanti, ir pasiekianti profesinius tikslus, o taip pat gali pasirinkti laisvą laiką sau - tai neturėtų mažinti jos motinystės vertės. Svarbu, kad mama jaustųsi laiminga ir subalansuota tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, kad galėtų geriausiai rūpintis savo vaikais.
- Gera mama niekada nesinaudoja technologijomis, kad užimtų vaiką. Šis mitas skatina nuomonę, kad tik tie, kurie visiškai atsiriboja nuo technologijų, gali būti geros mamos. Tačiau naudojimasis technologijomis - pavyzdžiui, leidimas vaikui žiūrėti edukacines programas ar žaisti tam tikras žaidimus - nėra blogas pasirinkimas. Svarbu rasti pusiausvyrą ir pasirūpinti, kad technologijos būtų naudojamos su saiku ir pagal amžiaus grupę, o ne kaip atsvara tikram bendravimui ir žaidimams. Vienas iš pavyzdžių gali būti interaktyvios žaidimų ar mokymosi programos, kurios lavina vaiko protą, o tuo pačiu suteikia mamai laiko atlikti kasdienes užduotis.
- Gera mama visada žino, kas geriausia jos vaikui. Motinystėje nėra universalių taisyklių, ir kiekvienas vaikas yra unikalus. Kiekviena mama turi savo intuiciją ir žino, kas geriausia jos vaikui, tačiau tai nereiškia, kad ji visada turi žinoti atsakymus į visus klausimus. Tėvystė apima daug bandymų ir klaidų. Nebūtina visada turėti visų atsakymų ar pasiekti tobulumo. Svarbiausia yra siekti nuolatinio tobulėjimo, klausti ir mokytis, o taip pat atleisti sau už nesėkmes.
- Gera mama visada turi būti ideali virėja ir namų tvarkytoja. Šis mitas dažnai kyla iš visuomenės lūkesčių, kad mama turi būti puiki ne tik kaip emocinė, bet ir praktinė šeimos centro figūra - be klaidų gaminti maistą, palaikyti švarą namuose ir t.t. Tačiau realybėje, idealios mamos, kurios vienos viską puikiai padaro, tiesiog neegzistuoja. Mamoms reikia pagalbos, paramos ir darbo pasidalijimo. Nėra nieko blogo pasitelkti pagalbą, užsisakyti maisto arba kartais leisti namams atrodyti ne idealiai, jei tai reiškia, kad galėsite skirti daugiau dėmesio savo vaikams arba sau.
- Gera mama turi aukoti savo laisvę ir asmeninį gyvenimą dėl vaikų. Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad motina turi visiškai atsisakyti savo asmeninio gyvenimo ir troškimų dėl vaikų. Tai klaidingas ir žalingas mitas, kuris sukuria tėvystės stereotipus, grindžiamus aukojimu. Gera mama supranta, kad svarbu rūpintis ir savimi - tiek emociškai, tiek fiziškai. Mama, kuri skiria laiko savo pomėgiams, draugams ir poilsiui, gali būti geresnė ir kantriai rūpintis savo vaikais. Auka už asmeninį gyvenimą ne visada garantuoja gerą tėvystę - svarbu rasti balansą.
- Gera mama turi būti viską žinanti ir nepriekaištinga. Šis mitas skatina klaidingą idėją, kad mama turi būti nepriekaištinga, viską žinoti ir elgtis pagal kažkokius įsivaizduojamus standartus. Tačiau tiesa yra ta, kad kiekviena mama turi savo unikalią kelionę ir susiduria su įvairiais iššūkiais. Gera mama nebūtinai turi būti ideali visose srityse - svarbiausia yra būti atvira, mylėti savo vaikus ir siekti geriausio pagal savo galimybes. Mama, kuri yra savimi ir priima savo klaidas, suteikia savo vaikams tikrą pavyzdį, kaip svarbu būti nuoširdžiu ir atsakingu.
Visi šie mitai apie tai, kas yra „gera mama“, ne tik kad nepadeda motinystei, bet ir dažnai sukuria nereikalingą stresą ir kaltę. Svarbiausia, kad mamos žinotų, jog jų vertė nepriklauso nuo išorinių lūkesčių, o nuo meilės, rūpesčio ir nuoširdumo, kurį jos skiria savo vaikams.
Kaip Būti Pakankamai Gera Mama?
Tobulų mamų nebūna, apie tai rašėme ne kartą. Kaip būti pakankamai gera mama, kokios ir reikia vaikui, informacijos gausybė. Lengviname jums gyvenimą ir pateikiame trumpą santrauką - 5 požymiai, kad esate gera mama.
- Gera mama yra ta, kuri… yra. Gera mama yra ta, kuri augina savo vaiką ir atliepia jo poreikius čia ir dabar. Ne ta, kur išvažiuoja už jūrų marių „uždirbti pinigų“ ne ta, kuri daro karjerą ir vaiką mato tik miegantį naktį. Taip, gyvenime nutinka visokių situacijų, ir gali būti taip, kad kurį laiką (pavyzdžiui, esate ligoninėje ir negalite pasirūpinti vaiku) jūsų atžalą augins kiti artimi žmonės. Tuomet kiti šio straipsnio punktai yra skirti jiems.
- Gera mama yra ta, kuri nuramina ir paguodžia. Tai gana sudėtinga tema, kurios trumpai neišdėstysi, tačiau trumpai drūtai tariant - mama turi mokėti tvarkytis su savo emocijom, būti emociškai stabili, tada ji suteiks gyvybiškai svarbų saugumo jausmą vaikui. Jeigu vaikui susižeidus ar išsigandus, jis nurimsta jūsų glėbyje, jeigu piktą „Nerėk“ jums kartais pavyksta pakeisti į „Viskas gerai, aš tave myliu“, vadinasi šį punktą jūs išpildote su kaupu. Ir galite skaityti kitą.
- Gera mama yra ta, kuri pripažįsta, kad klysta. Tam, kad galėtumėte būti gera mama, jūs turite klysti. Tai - privaloma sąlyga. Jeigu pasaulyje būtų idealių mamų, jų vaikams būtų ne pyragai, nes augdamas šalia tokios tobulybės, vaikas neišmoktų suprasti ir valdyti tokių savo emocijų kaip liūdesys, nuoskauda, pyktis ir pan. Niekada neklysti norinčios mamos kelia sau ir vaikams per didelius reikalavimus. Jų neišpildęs vaikas jaučiasi nevykėliu. Taigi, klysti, suprasti savo klaidas, atsiprašyti ir iš jų pasimokyti yra tai, ko reikia.
- Gera mama yra ta, kuri skiria laiko sau. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis tampa visos šeimos dėmesio centru, kuriam reikia nuolatinės priežiūros ir pagalbos. Tačiau labai svarbi sąlyga, kad laikui bėgant mama nepamirštų ir savęs, kaip asmenybės. Savo pomėgių, savo svajonių ir siekių. Kad nepamirštų esanti ne tik mama, bet ir žmona, duktė, draugė, kolegė.
- Gera mama yra ta, kuri nesigėdija savo jausmų. Tai mama, kuri atpažįsta savo jausmus - pyktį, nuovargį, nerimą, baimę ir kt. Ji supranta, kad visi jausmai - ir teigiami, ir neigiami - yra legalūs, ir nereikia jų bijoti. Tai žinant, nebe toks svarbus tampa aplinkos spaudimas būti „tobula“ . Ankstyvojo lavinimo mokyklėlės jums atrodo kvailos? Na, ir neikite į jas, verčiau leiskite laiką su vaiku kokybiškai namie. Perkate maisto produktus per akcijas prekybos centruose, o ne madingose ekologiško maisto krautuvėlėse? Patikėkite, jūsų vaikui tai nė motais.
Apibendrinant, gera mama nėra mitas, o nuolatinis procesas, kuriame svarbiausia meilė, rūpestis ir nuoširdumas. Atsiminkite, kad kiekviena mama yra unikali ir turi savo stipriąsias puses. Pasikliaukite savo intuicija, nebijokite klysti ir visada siekite geriausio savo vaikams, bet nepamirškite ir savęs.